Kandidatų į prezidentus paveikslai: ilgus metus svetur leidęs G. Jeglinskas sugrįžo į Lietuvą

Artėjant prezidento rinkimams, 77.lt padeda geriau pažinti kiekvieną kandidatą

Iki Lietuvos prezidento rinkimų likus mažiau nei trims savaitėms, pirmadienį buvo surengti pirmieji televiziniai debatai, kuriuose pasirodė visi kandidatai į šalies vadovo postą. Jų metu politikai kalbėjo apie užsienio ir vidaus politikos reikalus, šių dienų Lietuvos bei pasaulio aktualijas.

Padėti geriau orientuotis gausiame politinės informacijos sraute gali ir praėjusią savaitę Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbti duomenys apie kandidatus. Jų pagalba galima susipažinti su kandidatų biografija, faktais apie jų išsilavinimą, karjerą, šeimyninę padėtį, ankstesnę partinę priklausomybę, finansinę situaciją.

Ši informacija padeda visuomenei ir ypač tiems piliečiams, kurie dar nėra tvirtai nusprendę už ką atiduoti savo balsą rinkimuose, geriau pažinti kandidatus, suprasti jų politinę pasaulėžiūrą, vizijas bei tikslus, kuriuos jie siektų įgyvendinti laimėję gegužės 12 d. vyksiančius rinkimus.

Artimiau susipažinti su kandidatais į prezidentus – ne tik jų viešomis personomis, tačiau ir žmogiškosiomis savybėmis, pomėgiais bei hobiais, siūlome ir mes. 77.lt pradeda straipsnių ciklą, kuriame apžvelgsime visų aštuonių kandidatų į prezidentus asmenybės paveikslus.

Siekdami palengvinti vis dar nepasirinkusių piliečių apsisprendimą, pateiksime ne tik esminę informaciją apie kandidatų biografiją, politinę patirtį ir idėjas, tačiau ir visuomenei mažiau žinomų detalių apie politikų asmeninį gyvenimą ir jų asmenybę.

Šį straipsnių ciklą pradedame susipažindami su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu Giedrimu Jeglinsku.

G. Jeglinskas – kaunietis, netikėtai karjeros šansą gavęs už Atlanto

G. Jeglinskas Lietuvos politikoje yra tiek žinomas, tiek ir naujas vardas, lyg ir esantis šalia pačių svarbiausių sprendimų priėmėjų, tačiau kartu – tiesiogiai su jais nesusijęs.

Prieš keletą metų jis jau ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas, tačiau vėliau savo karjerą tęsė NATO. Dabar jis grįžo į Lietuvą, o buvusio premjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasirinko jį savo kandidatu prezidento rinkimuose, bet oficialiai prie partijos jis neprisijungė.

Tačiau kalbant apie šį kandidatą, pirmiausiai akcentuojama ne jo politinė praeitis – jos tiesiog nėra, mat jokiai partijai G. Jeglinskas niekada nepriklausė – o jo patirtis kariuomenėje bei NATO. Tačiau apie viską iš pradžių.

G. Jeglinskas gimė 1979 m. balandžio 22 d. Kaune^[1]. 1997 m. jis baigė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją, įstojo į to paties pavadinimo universitetą, kur dvejus metus studijavo verslo vadybą ir administravimą. 

Vis dėlto, studijų KTU jis nebaigė, nes 1999 m. jam pavyko įstoti į JAV sausumos pajėgų Vest Pointo akademiją, kurs 2003 m. įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Taip G. Jeglinskas tapo pirmuoju lietuviu, sėkmingai pabaigusiu šią prestižinę mokslo įstaigą.

Tačiau tuo G. Jeglinsko mokslai neapsiribojo. Po kelerių metų, 2005 m., jis baigė Džordžtauno universiteto Edmundo Walsho užsienio tarnybos studijų mokyklą ir įgijo nacionalinio saugumo magistro laipsnį, o 2010 m. Kolumbijos universiteto verslo mokykloje sėkmingai užbaigė verslo administravimo magistro studijas, vėliau stažavosi ir Niujorko akcijų biržoje.

G. Jeglinskas, didžiąją dalį savo karjeros kurdamas už Atlanto, nepamiršo ir Lietuvos. Po studijų Vest Pointo akademijoje jis grįžo į Lietuvą, tarnavo kariuomenėje Geležinio Vilko brigados Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione ir karinėje žvalgyboje Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD)^[2]. 

Netrukus jis vėl išvyko: 2010–2017 m. dirbo tarptautiniame banke „Citigroup“. Per šį laikotarpį jis dirbo bei gyveno Niujorke, Tokijuje, Singapūre, Sidnėjuje ir Varšuvoje. 2017 m. jis, S. Skvernelio prašymu, buvo pakviestas tapti krašto apsaugos viceministru XVII Vyriausybėje.

Dirbdamas viceministru G. Jeglinskas reformavo gynybos sistemos pirkimus, įsteigė Gynybos resursų agentūrą, atsakingą už viešųjų pirkimų organizavimą ir efektyvų lėšų panaudojimą, inicijavo trijų karinių miestelių vystymą panaudojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį.

Vis dėlto, didžiausią savo karjeros šansą G. Jeglinskas gavo 2019 m., kai jis tapo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pavaduotoju.

Jo paties teigimu, einant šias pareigas pagrindinė jo užduotis buvo politinė diplomatija: jis nuolat dirbo su sąjungininkų ambasadoriais ir politiniais lyderiais, kuravo finansų valdymą, žmogiškuosius resursus ir technologines investicijas.

G. Jeglinskas – pirmasis Lietuvos atstovas NATO vadovybėje nuo šalies įstojimo į šį bloką.

Politinėje ideologijoje – didžiausias dėmesys krašto apsaugai

Įvertinus ligšiolinę jo karjerą, nereikėtų stebėtis, kad didžiąją dalį savo rinkiminės programos G. Jeglinskas skiria krašto apsaugai. Net jo rinkiminis šūkis susijęs su saugumu – „Lietuva turi tapti saugiausia vieta žemėje!“

„Šiandien Lietuvai reikia ne formalaus statisto, bet tikro lyderio ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, turinčio patirties ir gebėjimų ginti šalies ir žmonių interesus visame pasaulyje“, – teigia pats kandidatas.

Kandidatas taip pat yra pasisakęs kitais visuomenėje aktualiais klausimais. Pavyzdžiui, reiškia palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui, pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui, palaiko vaikų lytiškumo ugdymą mokyklose, pasisako prieš migrantų atstumimo praktikų atsisakymą^[3].

G. Jeglinskas – tikras kaunietis, įvertinantis svarbiausias miesto vietas

Kitame, ne politiniame fone G. Jeglinską galima pristatyti jau kitaip. Pirmiausiai, verta paminėti, kad jis yra tikras kaunietis, užaugęs Pašilės gatvėje, vėliau gyvenęs Partizanų gatvėje, o viename interviu jis net pažymėjo, kad svarbiausios vietos Kaune jam yra KTU gimnazija bei garsioji spurginė Laisvės alėjoje, kurioje jis lankydavosi tiek su mama, tiek su draugais.

Jis lankė KTU gimnaziją, o gyvendamas Kaune bei būdamas gana aukštas vaikas, žaidė krepšinį. Tiesa, dabar šiuo sportu taip nebesidomi ir dažniau renkasi bėgimą, kitas mankštas bei jogos ar net pilateso elementus.

Artimiau su politika jis susipažino jau tik baigęs mokyklą ir išvykęs studijuoti į Vest Pointą. Kaip tik tuo metu, kai G. Jeglinskas dar buvo akademijos studentas, įvyko ir viena didžiausių šio amžiaus katastrofų – JAV ir pasaulį sukrėtusi Rugsėjo 11 d. teroro ataka.

„Tai buvo trečio kurso pradžioje. Rugsėjo 11-ąją grįžau iš paskaitos, įsijungėme televizorius. Antras lėktuvas jau buvo įsirėžęs. Žiūri ir supranti, kad kažkas keičiasi, tik dar nežinai, kas. Sunku suvokti, kokį efektą tai turės Amerikai, net ir Lietuvai“, – yra teigęs G. Jeglinskas^[4].

Jo teigimu, po šios nelaimės Ameriką apėmė didelis vienybės jausmas. Jis pats tada buvo garbės tarnybos narys, įvairiuose renginiuose įnešinėjo valstybės vėliavas. Taip jis susitiko ir su tuomečiu JAV prezidentu Džordžu Bušu, kurį jis laiko Amerikos politikos favoritu. G. Jeglinsko nuomone, būtent Dž. Bušas sutelkė Ameriką po Rugsėjo 11-osios, šiam prezidentui ypač rūpėjo kariai ir jų šeimos. Savo ruožtu Lietuvos politikos favoritu G. Jeglinskas laiko prezidentą Valdą Adamkų, kuris, jo nuomone, grąžino lietuvą į vakariešiką kelią.

G. Jeglinskas džiaugiasi artimu ryšiu su mama ir savo vaikais

Būdamas labai jaunas G. Jeglinskas išvyko už Atlanto ir jo paties pasakojimu, tai buvo mąstymą keičianti patirtis, kurios dėka jis išmoko labai greitai adaptuotis. Tuomet iššūkis buvo ir tai, kad nebuvo normalaus ryšio su Lietuva, tik kartą per mėnesį buvo galima paskambinti mamai.

Tačiau net ir gyvendamas taip toli nuo namų jis išsaugojo itin glaudų ryšį su savo mama. Jis toks pats artimas ir šiandien: kandidatas į prezidentus teigia, kad jiedu kalbasi kiekvieną dieną, susitinka – kas savaitę ar dvi, o mama remia ir jo norą tapti šalies vadovu.

Pats G. Jeglinskas taip pat žino kas yra tėvystė. Neseniai su žmona skirtingais keliais pasukęs vyras yra trijų sūnų tėvas, su savo atžalomis besistengiantis praleisti kuo daugiau laiko.

Visi trys jo vaikai gimė skirtingose pasaulio kraštuose – Niujorke, Singapūre ir Sidnėjuje – jam pačiam dar dirbant „Citigroup“, tačiau jo teigimu, atžalos yra tikri Lietuvos piliečiai, kurie vieną dieną, esant galimybei, tarnaus ir Lietuvos kariuomenėje.

Laisvu laiku, kurio dabar prezidento posto siekiantis G. Jeglinskas neturi tiek daug, jis mėgsta keliones ir teigia, kad nepaisant ne vienerių ten praleistų metų, Jungtinės Valstijos vis dar yra svajonių kryptis, kuri žavi savo įvairia gamta, žmonėmis bei kultūra.

Tačiau net ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs svetur, G. Jeglinskas vis dar neprarado sugebėjimo mėgautis ir mažais Lietuvos stebuklais. Jis pats teigia, kad vasaros metu ypač mėgsta šaltibarščius, o jei tik yra galimybė, pasimėgauja ir ukrainietiška klasika – Kijevo kotletu. Be to, jo šaldytuve visada galima atrasti ir skardinę šprotų – jo teigimu, tai užkandis, kuris gelbėja susiduriant su laiko stoka ir sparčiu gyvenimo ritmu^[5].