Liudo Dapkaus straipsnyje – galimos patyčios iš I. Vėgėlės pavardės
Lietuvos žiniasklaidos padangėje – keistos dienos. Vieniems leidžiama atviru tekstu tyčiotis iš žmonių pavardžių, o kitus etikos inspektoriai talžo net už feisbuke išsakytą asmeninę nuomonę. Štai kol etikos sargai taršo žurnalistą Virginijų Savukyną už jo išsakytą kritiką teisingumo ministrei, kitas žurnalistas Liudas Dapkus, panašu, užsiima ne teisininko Igno Vėgėlės pasisakymų ar sprendimų kritika, o galimai tiesiog patyčiomis iš jo pavardės.
„Vėgėlė. Tą žodį dabar girdėsite vis dažniau – ir nebūtinai kulinarinių receptų ar gamtosaugos temų formatuose. Veikiausiai bus kalbama ne apie kalėdinius valgius ar žuvų apsaugos iššūkius. Žvejai žino: vėgėlė medžioja naktį, prisėlinusi prie aukos puola ir lėtai ryja. Aktyviausia, kai vanduo jau atšalęs; mėgsta lietuviško lapkričio orą ir tamsą. Laikosi giliau, kur prastai matosi. Jai ten geriausia. Tokios yra vėgėlės, tačiau apie jas jums nepasakos. Tai bus kitoks nerštas. Ne vaikantis slieką ar mailių. O ne, jokių gružlių ar kitos smulkmės – tai bus didžiausio laimikio medžioklė. Ko gero, sėkminga. Visi vandens ženklai rodo, kad artėja plėšriausių žuvų valanda.
Žmogus gelmių žuvies pavarde turi gerų šansų tapti prezidentu, nes įveikti atsitiktinį žmogų, atsidūrusį šiame poste, neturėtų būti sudėtinga“, – taip savo straipsnyje „Vėgėlė pataluose“ rašo Liudas Dapkus[1].
Vienus kritikuoja už išsakytą poziciją, o kitiems tyčiotis leidžiama
Po tokios keistos L. Dapkaus publikacijos sureagavo ir santūrumu pasižymintis teisininkas I. Vėgėlė.
„Virginijų Savukyną LRT etikos sargai drausmina už valdžios kritiką. Jolantą Mažylę krapšto iš VU žurnalistikos katedros. O #LRTMiliūtė nestabdo net ir po Agnės Širinskienės skundo. Žargonu – turi stogą: neverta net tikėtis nešališko skundo nagrinėjimo.
Jei gali „nacionalinis transliuotojas“, kodėl turėtų stabdyti komercinis? Atviros patyčios iš mano pavardės. Likusi „straipsnio“ dalis – kratinys apie JAV ir Donaldą Trampą, paties autorius žodžiais – „sąmokslo teorijomis … pagiežingo šarlatano kanalu“. Jūsų dėmesio neverta.
Tik tiek, kad pažinti „etišką žurnalistiką“, jei tiksliau – „etišką pareigūną“: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vedėją. Ir redakcijas, kurioms turėtų būti gėda“, – savo feisbuke rašo pats teisininkas I. Vėgėlė[2].
Apie grybų vyniotinius žiniasklaida rašyti nedrįsdavo
Bet kuris išsilavinęs žmogus pasakys, kad argumentai ad hominem jau patys savaime yra klaidingi ir rodo kalbėtojo neišprusimą, žemą intelekto lygį, neetišką diskusiją. Iš pavardės pasijuokti daug proto nereikia, tiesa, keista, kad žurnalistai sau leidžia iš vienos pavardės pajuoką daryti, o iš kitos – kažkodėl ne.
„Vienas iš šviesuomenės šviesuolių nebesulaiko savo tulžies. Gal kas nors žinote, kodėl teisingoje žiniasklaidoje nebūdavo kulinarinių tekstų apie marinuotus grybus ar grybus su grietine ir svogūnais?“, – klausia Gintaras Furmanavičius[3].
Loreta Strøm komentavo: „Oho, kaip Lietuvos inteligentai kovoja su patyčiomis… įspūdinga“.
Jai antrino ir Gintarė Benetienė: „Kai neturi ką pasakyti protingo, tyčiojiesi iš išvaizdos, vardo ar pavardės. Prostitucija akivaizdi, bet kur, už bet kiek, su bet kuo“.
„Už patyčių kultūros slepiasi silpnumas. Teisingų sprendimų ir didžiausios sėkmės Vėgelei!“, – rašo Rasa Norkuvienė.
Patyčios pasipylė I. Vėgėlei paskelbus apie siekį dalyvauti prezidento rinkimuose
Įrašai, kuriais galimai bandoma sumenkinti augančią I. Vėgėlės įtaką pasirodė po to, kai jis paskelbė rimtai svarstantis apie galimybę dalyvauti 2024 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Tai iš tiesų yra labai didžiulis pasitikėjimas, tikrai didžiulis. Ir man, jei taip viską atsukus atgal, jis yra visiškai nelauktas <…>.
Tai duoda tikrai didžiulį stumtelėjimą neapgauti, nenuvilti tų žmonių, kurie deda viltis, mato manyje galimą pokytį politikoje, kitokio kalbėjimo, kitokių veiksmų pokytį.
Tai iš tiesų aš labai rimtai svarstau (apie kandidatavimą į prezidentus – ELTA) ir tai, kad tas pasitikėjimas išlieka – man būtų labai sunku priimti kitokį sprendimą“, – sakė I. Vėgėlė.
Vis dėlto jis neskuba su tiksliais pažadais.
„Yra rinkimų kampanija, pusę metų iki rinkimų visi privalo deklaruoti ar jie yra kandidatai, ar ne.
Mano supratimu nereikia statyti vežimo prieš arklį.
Yra ir kitų kandidatų daug, tai reikia stebėti visą aplinką“, – sakė I. Vėgėlė[4].
Iš I. Vėgėlės pavardės tyčiojasi ne pirmą kartą
L. Dapkaus ne vienintelis, keistai prabilęs apie I. Vėgėlę. Jau anksčiau valdančiųjų giesmių giedotojai yra pasižymėję, kaip mėgstantys sarkastiškai pasityčioti iš oponentų pavardžių. Viena iš tokių besityčiojančių – minstrė Ewelina Dobrowolska, kurios pasisakymas net Seimo salėje pasmirdo patyčiomis iš I. Vėgėlės pavardės, prabilus jai apie „vėgėlės žvejybos draudimo sezoną“.
Pats advokatas I. Vėgėlė svarstė, ką toks išsireiškimas pasako jo drausmės bylos, kurią ministrė perdavė garbės teismui, kontekste[5].
„Kai valdžia pradeda atvirai tyčiotis ir persekioti, kiekvienas supranta, kad ji nedemokratinė. Kad laisvės sampratą taiko tik sau, kurioje įkalintą visuomenę stebi ir valdo iš Jeremy Benthamo panoptikono bokšto. Suvargusius nurašo ir išmeta, nepaklusniuosius baudžia arba sunaikina.
Per daug liūdnas scenarijus? Ne. Tai – šaržuota šiuolaikinė realybė. Tik paskutinė dalis bus kitokia.
Priminsiu nuo ko pradėjau: kai valdžia ima nervintis ir nevaldyti pykčio, akivaizdu, kad ji silpsta. Nereikia būti išminčiumi ar aiškiaregiu, kad suprastum, jog bijo pabaigos“, – rašo I. Vėgėlė[6].
