Pamatus prezidento rinkimų kampanijai dedantis I. Vėgėlė prakalbo apie šalies problemas
Teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Ignas Vėgėlė pastaruoju metu vis labiau linksta link politikos. Pandemijos metu savo auditoriją jis subūrė socialiniuose tinkluose aktyviai kritikuodamas valdžios sprendimus bei pasisakydamas prieš karantino ribojimus, privalomą vakcinaciją ar galimybių pasus.
Ištikimų šalininkų būrį subūręs I. Vėgėlė greitai pateko į mūsų šalies politikų akiratį, o sociologai jau prieš kurį laiką atvirai įvardijo, kad teisininkas greičiausiai sieks šalies vadovo posto kitais metais vyksiančiuose rinkimuose.
Pats advokatas neslepia ambicijų plėtoti karjerą ir politikos srityje, tačiau tikina, jog dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo 2024 m. prezidento rinkimuose. Jis sakė, kad jo apsisprendimas eiti į politiką priklausys nuo to, ar jam pavyks pasiekti norimų rezultatų kaip visuomenininkui[1].
Tačiau jo sėkmė visuomeninėje veikloje jau atsispindi išankstiniuose prezidentinių apklausų reitinguose. Remiantis naujausia „Sprinter tyrimai“ apklausa, I. Vėgėlės kandidatūrą prezidento rinkimuose remtų 6,8 proc. respondentų, pagal tai jis užima trečiąją vietą, nors dar neseniai buvo ir antroje[2].
O siekiant toliau krautis politinio kapitalo taškus bei plėsti šalininkų būrį, I. Vėgėlė neseniai prakalbo apie daugeliui visuomenės narių šiuo metu aktualius, valstybėje vykstančius dalykus.
Teisininkas bei visuomenininkas pasisakė tiek visą Lietuvą sudominusia knygos apie šalies prezidentą G. Nausėdą tema, tiek ir palietė neseniai plačiai nuskambėjusį valdančiųjų skandalą. Užsiminė ir apie karą Ukrainoje bei apgailėtiną griūvančių Lietuvos tiltų būklę.
Knyga – rinkiminis triukas, karo Ukrainoje tema – valdančiųjų „arkliukas“
I. Vėgėlė pirmiausia reaguoja į šiuo metu, regis, vieną karščiausių temų Lietuvoje – knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje nagrinėjama galimai įtarimą Valstybės saugumo departamentui (VSD) kėlusi G. Nausėdos aplinka, paties VSD pareigūnų sprendimai bei ryšiai.
I. Vėgėlė neskuba stoti prezidento pusėn ir teigia, jog ne kartą pats abejojo dabartinio Lietuvos prezidento savarankiškumu[3]. Teisininkas taip pat pažymi, kad jei būtų norėta, oponentai jau anksčiau būtų galėję rasti ne vieną ir galbūt labiau patikimą prezidentą sukompromituoti galintį dalyką.
Kaip pavyzdį I. Vėgėlė pateikia G. Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vizitą į Pietų Korėją, kur pora ten aplankė savo dukrą.
„Viešumoje paaiškėjus faktams buvo pranešta, kad visas išlaidas Prezidentas padengs iš savo asmeninių lėšų grįžęs. Lietuvoje šis įvykis tyliai padėtas į stalčių. Kodėl politiniai oponentai neeskalavo?“, – domisi I. Vėgėlė.
Teisininkas teigia, kad patys G. Nausėdos oponentai ir jį sukompromituoti norintys asmenys turi savų nuodėmių. I. Vėgėlė pateikia ir kitą pavyzdį, kai, jo žiniomis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis iš Lietuvos skrenda ekonomine klase, o vėliau persėda į verslo.
„O iš Lietuvos skrendant sėdėti verslo klasėje neleidžia solidarumas su ekonomine klase skraidančiais rinkėjais“, – sako I. Vėgėlė.
Visuomenininkas ir advokatas yra įsitikinęs tuo, kad ši sensacinga knyga apie G. Nausėdą išleista dabar tikrai neatsitiktinai: juk iki rinkimų liko metai. Negana to, patys valdantieji yra įsivėlę į reputacijai neabejotiną žalą padariusį pedofilijos skandalą, kai buvęs konservatorius Kristijonas Bartoševičius sulaukė kaltinimų vaikų tvirkinimu, o valdantieji apie teisėsaugos dėmesį buvusiam kolegai galimai pranešė anksčiau, nei su juo susisiekė generalinė prokuratūra.
„Pasikeitus situacijai – knyga dar ir puikus dėmesio nukreipimas nuo galimo duomenų nutekinimo pedofilijos byloje: naujos komisijos, straipsniai ir reportažai apie Prezidentą gerokai mažins dėmesį tiek skandalingiausiai bylai, tiek ir neįtikėtinai, koalicijos elgesiui ar reakcijai į galimą nusikalstamą ištvirkimą“, – teigia I. Vėgėlė.
Jo teigimu, šį skandalą valdantieji siekia suvaldyti ne kaip kitaip, bet visiems aktualia ir jautria karo Ukrainoje tema.
„Liūdna, bet karas Lietuvos viešoje erdvėje eksploatuojamas viešiesiems ryšiams taip akivaizdžiai, kaip akivaizdžiai už jo slepiamos visos nesprendžiamos Lietuvos bėdos. Paradoksalu, bet karo tema valdantiesiems reikalinga kaip oras. Nebus šios temos, liks apnuogintas skandaluose, patyčiose, dosniai dalijamas Lietuvos valdžios skurdas“, – pažymi advokatas.
Galiausiai I. Vėgėlė primena ir dar vieną aktualią šalies problemą: itin prastos būklės tiltus, kurie dėl nepriežiūros jau ima griūti patys.
„Griūvantys tiltai kaip liudijimas sutrūnijusios sąžinės. Išnykusios jungties tarp paprasto žmogaus ir jam turinčios tarnauti valdžios. Plikais viešaisiais ryšiais valdomos Lietuvos. Sugriuvusių tiltų valstybė“, – esamą situaciją Lietuvoje apibūdina I. Vėgėlė.
Su I. Vėgėle bandoma susidoroti per Lietuvos teisingumo sistemą
Tačiau pastarosiomis dienomis I. Vėgėlė ne tik dalijosi įžvalgomis apie Lietuvą šiuo metu naikinančias problemas, bet ir pats turi atsakyti už savo anksčiau pareikštas mintis.
Antradienį Advokatų garbės teisme pradėta nagrinėti I. Vėgėlei teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškelta drausmės byla dėl jo viešų pasisakymų apie dėl COVID-19 ir nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems paramą renkančių asmenų veiklą[4].
Susijęs asmuo yra ir „Laisvės TV“ įkūrėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Jis teigia siekiantis bylos viešumo, o pats I. Vėgėlė prašo nutraukti bylą. Per šį posėdį abi pusės jokio susitarimo nepasiekė, tačiau I. Vėgėlė siūlo Advokatų garbės teismui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
I. Vėgėlei drausmės byla iškelta pernai rudenį. Tai padaryta dėl to, kad jis viešojoje erdvėje diskutavo apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą. Manyta, kad jo komentarai klaidino visuomenę ir sudarė prielaidas abejoti asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.
Nors teisininkas I. Vėgėlė savo komentaruose tiesiogiai neišskyrė A. Tapino, būtent jis tuomet organizavo lėšų rinkimo akciją pirkti kovinį droną „Bayraktar“. Vėlesni I. Vėgėlės komentarai taip pat leido suprasti, kad kalbama būtent apie A. Tapiną, o šis su skundu netrukus kreipėsi į teisingumo ministrę.
Pats I. Vėgėlė teigia, kad tai yra pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai šalies teisininkui ir advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką.
