I. Vėgėlė apie karą Ukrainoje: ragina galvoti apie taiką, kitu atveju – įžvelgia pavojų Lietuvai

I. Vėgėlė situaciją Ukrainoje ragina vertinti realistiškai

Teisininkas, profesorius Ignas Vėgėlė neseniai oficialiai paskelbė, jog dalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Pradėjęs rinkiminę kampaniją, I. Vėgėlė sulaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo, o neseniai jis lankėsi ir vieno iš populiarių Lietuvos naujienų portalų redakcijoje.

Interviu metu teisininkas, sukantis į politiką, atskleidė, ką mano apie esamą geopolitinę situaciją, susijusią su Rusijos-Ukrainos karu, pasidalino įžvalgomis apie tai, kaip, jo manymu, šis konfliktas turėtų būtų sprendžiamas ir ką tai reiškia pačiai Lietuvai, kurios užsienio politikai, kritikos jis negaili.

Šiame interviu I. Vėgėlė pateikė ne vieną intriguojančią mintį, tačiau kaip jis sako pats, daliai visuomenės jo mintys gali atrodyti nepopuliarios.

Ir iš tiesų, nors Europoje jau garsiai kalbama apie karo nuovargį, Lietuvoje tiek politikai, tiek vos žinomesni visuomenės veikėjai be perstojo kartoja, kad Ukrainą būtina remti iki pergalės, o pavargti – teisės esą neturime.

Tačiau I. Vėgėlė nebijo pareikšti savo kitoniškų pažiūrų. Jo teigimu, jeigu pergalė Ukrainai nėra pasiekiama, būtina pradėti kalbėti apie vienokio ar kitokio formato taikos derybas ir dialogą tarp Vakarų, Ukrainos ir Rusijos.

Kaip pažymi patyręs teisininkas, toliau tęsiant konflikto eskalaciją, naudos bus mažai, o su papildomomis rizikomis tada jau galimai susidurs ne tik Ukraina, bet ir Lietuva.

Niekur nevedanti konflikto eskalacija – rizika visiems

Pandemijos metu griežta kritika valdžios atsakui į COVID-19 valdymą viešojoje erdvėje išgarsėjęs I. Vėgėlė ir dabar demonstruoja stuburą bei neseka paskui viešą naratyvą Rusijos-Ukrainos karo klausimu.

Jis teigia suprantantis, kad jo nuomonė galimai yra nepopuliari, tačiau vis tiek mano, kad jeigu pergalės Ukraina nepasiekia, reikia kalbėti apie taiką. Kitu atveju, vienybė gali išblėsti ir pačios kariaujančios šalies viduje^[1].

Jau dabar tiek ukrainiečių, tiek Vakarų žiniasklaida skelbia, kad aukščiausiuose Ukrainos valdžios sluoksniuose tvyro įtampa. Skelbiama, kad konfliktas kilo tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir vyriausiojo kariuomenės vado Valerijaus Zalužno^[2].

„Ukraina yra užpulta, parama Ukrainai mažėja ir neaišku, ar ji tęsis iš JAV. Europa, deja, padėti Ukrainai be JAV negali. Akivaizdu, kad reikia rasti sprendimą ir dėti visas pastangas, kad būtų rastas sprendimas, kad nutrūktų karas, bet kartu Ukraina nepralaimėtų. Tai yra labai sudėtinga formulė dėl to, kad Ukrainos pralaimėjimas gali lemti konfliktą pačioje Ukrainoje, jau ir pilietinį konfliktą“, – teigia I. Vėgėlė.

Jo teigimu, toks konfliktas būtų tiesioginė grėsmė jau pačiai Lietuvai: Ukrainos pralaimėjimas ar galutinis teritorinio vientisumo, tikros nepriklausomybės praradimas būtų didžiulis pralaimėjimas Lietuvai.

„Aš viliuosi dar vieno tikslo, kuris turi mus visus vienyti – neeskaluoti karo daugiau, nes eskalacija gali lemti ir Lietuvos valstybingumo arba karinės situacijos Lietuvoje paaštrėjimą“, – sako I. Vėgėlė. 

Įvertinus tai, I. Vėgėlė mano, kad jei Ukraina jau negali atsiimti užimtų teritorijų bei tęsti kovų, reikia kalbėti su karą pradėjusią Rusija.

„Mes galime turėti taiką, galime turėti tokį patį karą. Dabartinė situacija yra tokia, kokia yra. Ji yra baisi. Tikslas yra, kad nepralaimėtų Ukraina, ir tikslas taip pat yra, kad kuo mažiau gyvybių žūtų. Dabar mes, deja, turime negerą situaciją su Ukrainos pralaimėjimu – tiek tas kontrpuolimas, tiek ginklų trūkumas, ji nerodo galios, kad ji gali laimėti. Dar yra ir baisesnis scenarijus, kad ji apskritai gali pralaimėti“, – teigia jis.

Lietuvos užsienio politika – be krypties

I. Vėgėlė turi tvirtą nuomonę ir apie Lietuvos užsienio politiką. Kandidato į prezidentus nuomone, Lietuva padarė nemenką klaidą, nusigręžusi nuo bendradarbiavimo su Baltarusija.

Baltarusija, kad ir koks valdymas šioje šalyje bebūtų, buvo ir bus Lietuvos kaimynė. Pasak I. Vėgėlės, nutraukus draugiškus santykius su šia šalimi, ji tiesiog buvo pastūmėta Rusijos link.

Tai kelia pavojų ne kam kitam, bet pačiai Lietuvai; Rusija prie mūsų sienų taip tik priartėjo.

„Akivaizdu, mes jau praradome Baltarusiją. Mes su savo eksperimentine užsienio politika atidavėme Baltarusiją į Rusijos glėbį. Rusijos realiai siena eina šalia Lietuvos dabar“, – teigia I. Vėgėlė.

Jo teigimu, jei anksčiau būtent Baltarusija buvo tam tikra siena tarp Rusijos ir Lietuvos, dabar būtent Lietuva yra tapusi buferine valstybe tarp Vakarų ir Rytų galybių.

I. Vėgėlė turi nemenkus šansus tapti Lietuvos vadovu

Apie savo planus dalyvauti prezidento rinkimuose I. Vėgėlė pranešė lapkričio pabaigoje.

„Girdėdamas ir jausdamas daugybės Lietuvą mylinčių žmonių pasitikėjimą, apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – paskelbęs apie dalyvavimą rinkimuose teigė I. Vėgėlė.

Oficialioje kalboje, kuri pradėjo prezidento rinkimų kampaniją, kandidatas negailėjo kritikos dabartinei valdžiai, kuri, pasak jo, negirdi Lietuvos žmonių.

„Iš drąsios šalies, kuria skelbėmės esą, beliko įžūlus, nesiskaitantis su žmonėmis, negirdintis jų politinis elitas, besipuikuojantis arogancija, žongliruojantis manipuliacijomis – kad žemintų, kad priešintų, kad suskaldytų“, – kalbėjo jis.

COVID-19 pandemijos metu išgarsėjęs advokatas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas, profesorius, apie ketinimus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose yra užsiminęs ir anksčiau, o ilgainiui jis tapo vienu iš prezidentinių reitingų lyderių.

Dar prieš paskelbiant apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, I. Vėgėlė buvo tarp populiariausių kandidatų. Skirtingų bendrovių atliekamose visuomenės nuomonės apklausose jis visuomet rikiuojasi tarp pirmajame penketuke esančių ir palankiausiai vertinamų kandidatų prezidento postui užimti.

Pavyzdžiui, šių metų spalio 17-28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, realiausius šansus laimėti rinkimus turėjo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir I. Vėgėlė. Parama jam, dar iki oficialaus paskelbimo apie dalyvavimą rinkimuose, išliko nuosekli ne vieną mėnesį. Rinkimuose paramą jam jau išreiškė Tautos ir teisingumo sąjunga.

Primename, kad Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks 2024 m. pavasarį, gegužės 12 d. Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 6 politinės partijos.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas bus Seimo narys Aurelijus Veryga.

Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Prezidento rinkimuose savo kandidatūrą patys išsikėlė 5 asmenys: visuomenininkas Antanas Kandrotas-Celofanas, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas ir visuomenininkė Erika Švenčionienė.