Suprasti akimirksniu
  • Lietuvos premjerė I. Šimonytė ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pateisina susidorojimą su neparankiais politikais?
  • Politikių istorijoje irgi ne viskas rožėmis nuklota
  • R. Fico atsisakė remti pandemijos propagandą ir kurstyti karinę eskalaciją Ukrainoje
  • SMER lyderis neslėpė palankumo Rusijai, ėmėsi pertvarkos šalies teisingumo sistemoje
  • Pasikėsinimas nužudyti Slovakijos premjerą vertinamas kaip tiesioginė grėsmė demokratijai
  • R. Fico būklė stabilizuojasi, bet apibūdinama kaip labai rimta
Šaltiniai
Incidentas
Trečiadienį buvo pašautas Slovakijos premjeras R. Fico. EPA/ELTA nuotrauka

Lietuvos premjerė I. Šimonytė ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pateisina susidorojimą su neparankiais politikais?

Trečiadienį pasaulį sukrėtė Slovakijos premjero Roberto Fico pašovimas ir pakurstė dar didesnes kalbas apie galimą galingųjų susimokymą prieš jiems neparankias jėgas. Po šio įvykio Vakarų ir ne tik politikai suskubo smerkti tokį susidorojimo veiksmą, o sąraše buvo ir JAV prezidentas J. Bidenas, ir Ukrainos, kurią R. Fico atsisakė remti kare su Rusija, vadovas V. Zelenskis. O štai dvi politikės iš Lietuvos nusprendė to nedaryti. Nei iš prezidentės posto siekiančios I. Šimonytės, nei iš Seimo vadovės V. Čmilytės-Nielsen nebuvo girdėti tokių veiksmų pasmerkimo.

Ir vėl Lietuva atsidūrė pasaulio centre – jeigu visas pasaulis daro vienaip, mūsų šalies politikai visada darys priešingai, kad tik bent lašelį sulaukti tarptautinio dėmesio. O gal taip parodyti solidarumą Ukrainai ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), norinčiai įbrukti mums savo būsimų pandemijų valdymo planą?

Derėtų paminėti, kad toks (ne)apgalvotas šių politikių žingsnis gali reikšti pritarimą tokiems nehumaniškiems veiksmams susidorojant su priešingomis politinėmis jėgomis.

Kol šalies vadovas Gitanas Nausėda oficialiai pasmerkė pasikėsinimą į Slovakijos premjero gyvybę[7], prezidento posto siekiančiai I. Šimonytei ir parlamento vadovei V. Čmilytei-Nielsen, pasirodo, yra svarbesnių reikalų. Tiek viena, tiek kita demonstruoja savo aktyvumą socialinėse platformose, tik apie R. Fico incidentą –nė žodžio.

I. Šimonytės feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
I. Šimonytės feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
I. Šimonytės „X“ paskyros ekrano nuotrauka
I. Šimonytės „X“ paskyros ekrano nuotrauka
I. Šimonytės „X“ paskyros ekrano nuotrauka
I. Šimonytės „X“ paskyros ekrano nuotrauka
V. Čmilytės-Nielsen feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
V. Čmilytės-Nielsen feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
V. Čmilytės-Nielsen „X“ paskyros ekrano nuotrauka
V. Čmilytės-Nielsen „X“ paskyros ekrano nuotrauka

Sakysite, šalies premjerui nebūtina pasmerkti tokio veiksmo? Pažvelkime į kaimynių - Lenkijos, Estijos ir Latvijos pavyzdžius, kurių premjerai tą jau padarė.

Palaikymą pašautam R. Fico išreiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas[8], greito atsistatymo savo „X“ paskyroje palinkėjo Latvijos premjerė Evika Siliņa[9] bei šį įvykį realia grėsme demokratijai prilygino Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas[10].

Politikių istorijoje irgi ne viskas rožėmis nuklota

Svarbi detalė – 71-erių R. Fico šaulys, galimai žinomas slovakų rašytojas Jurajus Cintula, yra liberalios partijos „Pažangioji Slovakija“ aktyvistas bei turėjo oficialiai užregistruotą ginklą[4]. Ar tai reiškia, kad tokius veiksmus V. Čmilytė-Nielsen galimai pateisina, nes pati yra liberalė?

O štai Lietuvos premjerė I. Šimonytė – irgi ne be „dėmės“ į politiką atėjusi. Dar 2007 metų spalio 15 dieną Darbo frakcijos pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujama komisija pripažino konservatorius kaip teroristinių požymių turinčia grupuote[5].

Ir štai vėl susiduriame su kreivų veidrodžių karalyste. Ar tokiu atveju, jei panašus veiksmas būtų įvykdytas iš kai kurių Vakarų „numylėtinių“ rankų – pavyzdžiui, J. Bideno ar taip kai kurių valdančiųjų numylėto D. Tusko – ar tai irgi nesulauktų mūsų premjerės pasmerkimo, įvardinimo kaip „pavojaus demokratijai“?

Konservatoriai Seime buvo pripažinti teroristinių požymių turinčia organizacija. Andriaus Ufarto/ELTA nuotrauka
Konservatoriai Seime buvo pripažinti teroristinių požymių turinčia organizacija. Andriaus Ufarto/ELTA nuotrauka

R. Fico atsisakė remti pandemijos propagandą ir kurstyti karinę eskalaciją Ukrainoje

R. Fico nuo pat pradžių nepritarė Vakarų primetamai ideologijai. Dalyvaudamas Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikime, jis nepritarė tolesnei Ukrainos karinei paramai bei sankcijoms Rusijai[1]. Rugsėjį vykusios rinkimų kampanijos metu jis žadėjo dirbti, kad Slovakijos užsienio politika taptų nepriklausoma bei apsaugoti šalies sienas nuo nelegalių migrantų.

R. Fico taipogi nesutiko su pandeminės sutarties pasirašymu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), akcentuodamas, jog tai tėra godžių farmacijos kompanijų projektas[2].

Jis sakė: „Vienas tyrimas po kito patvirtina skandalingas masinio skiepijimo neišbandytomis eksperimentinėmis vakcinomis pasekmes“. Jis taipogi nevengė kritikos ankstesnei vyriausybei, nustūmusiai šalį į pandemijos liūną. Partijos suvažiavimo metu premjeras pareiškė, kad būtent jos dėka COVID-19 pandemijos metu žuvo 20 tūkst. žmonių.

R. Fico aktyviai kovoja su globalizmu. EPA/ELTA nuotrauka
R. Fico aktyviai kovoja su globalizmu. EPA/ELTA nuotrauka

SMER lyderis neslėpė palankumo Rusijai, ėmėsi pertvarkos šalies teisingumo sistemoje

Prieš rinkimus R. Fico taip pat garsiai reiškėsi ir kitomis karštomis temomis – pavyzdžiui, neslėpė savo simpatijų Kremliui ir kaltino „Ukrainos nacius ir fašistus“ išprovokavus V. Putiną pradėti karinę invaziją[3].

Būdamas opozicijoje Slovakijos premjeras tapo artimu Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano sąjungininku, o ypatingai tada, kai buvo kritikuojama Europos Sąjunga.

Šalies viduje jo koalicinė vyriausybė taip pat skatina prieštaringai vertinamas reformas, dėl kurių kelias savaites vyko dideli taikūs protestai. Ypač prieštaringai vertinami bandymai pertvarkyti baudžiamojo teisingumo sistemą, nes vyriausybė siekia sumažinti bausmes už korupciją ir jau panaikino Slovakijos specialiąją prokuratūrą, kuriai buvo pavesta tirti rimtas ir politiškai jautrias korupcijos bylas, įskaitant kai kurias, susijusias su R. Fico ir jo partija SMER.

Pasikėsinimas nužudyti Slovakijos premjerą vertinamas kaip tiesioginė grėsmė demokratijai

Šiuo klausimu pasisakė ir Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas, griežtai pasmerkęs „bjaurų pasikėsinimą“ nužudyti R. Fico[2]. Jis taipogi siunčia linkėjimus Slovakijos žmonėms ir linki sužeistam ministrui pirmininkui greičiau pasveikti.

Pasisakė ir Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas, neslėpdamas, kad tokie ir panašūs išpuoliai kelia realų pavojų žmonių laisvei.

„Šis pasikėsinimas nužudyti yra tiesioginė grėsmė demokratijai. Tokiems veiksmams neturėtų būti vietos jokioje visuomenėje“, – teigė C. Yilmazas.

Tokį žingsnį pasmerkė ir V. Putinas, ir net Vakarų politikai kaip antai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen, Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, JAV lyderis J. Bidenas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius A. Guterresas.

R. Fico būklė stabilizuojasi, bet apibūdinama kaip labai rimta

Žiniasklaida praneša, kad trečiadienį Handlovos mieste Slovakijoje pašauto premjero R. Fico būklė stabilizuojasi, nors ir toliau apibūdinama kaip „labai sunki“ atsižvelgiant į patirtus sužeidimus. Buvo pranešta, kad po ilgos skrandžio operacijos R. Fico, kovojęs dėl savo gyvybės, atgavo sąmonę[6].

Slovakijos aplinkos ministras Tomašas Taraba BBC sakė tikįs, kad T. Fico „išgyvens“ ir jo gyvybei pavojaus nebėra.

Slovakijos televizija pranešė, kad jis patyrė sužeidimus pilvo srityje, rankose ir kojose.

Į premjerą šaulys nusitaikė tada, kai šis vyko į Vyriausybės posėdį, vykusį 180 km nuo Bratislavos ir išėjo į lauką iš kultūros centrą. Viso į politiką buvo paleisti keturi šūviai, jis parkrito ant žemės.