NATO vadas siūlo aukotis vardan karinės gerovės arba teks mokytis rusų kalbos

M. Rutte įsitikinęs, kad finansavimas Europos gynybai daug svarbiau nei pensijos ar kitos socialinės išmokos

Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Europos Parlamente pareiškė, kad ES turi iš naujo įvertinti savo išlaidų prioritetus ir padidinti gynybos biudžetą, jei reikės ir europiečių socialinės gerovės sąskaita. Jei laiku nebus imtasi šių veiksmų, politikas perspėjo, kad gali tekti mokytis rusų kalbos arba išnešti kudašių į Naująją Zelandiją.

Jis pabrėžė, kad nors Europos šalys išleidžia didelę dalį savo BVP pensijoms, sveikatos apsaugai ir socialinei apsaugai, gynybai stiprinti reikia tik nedidelės dalies.

M. Rutte teigimu, NATO gynybos tikslas gali padidėti iki 3,6-3,7 % BVP, jei nebus geriau bendradarbiaujama ginklų pirkimo ir inovacijų srityje. Jis įspėjo, kad jei išlaidos gynybai nepadidės, Europos saugumui gali kilti pavojus^[1].

„Viskas, ką matau šiuo metu, yra nepakankama, ir jei to nepadarysime (nepadidinsime išlaidų tikslų), būsime saugūs dabar, bet ne po ketverių ar penkerių metų. Taigi, jei tai nebus įvykdyta, galite pradėti lankyti rusų kalbos kursus arba važiuoti į Naująją Zelandiją“, – kalbėjo M. Rutte.

Anot aljanso vado, šiuo metu yra labai svarbus bendradarbiavimas tarp NATO ir ES, ypač atsižvelgiant į Rusijos, Irano, Kinijos ir kibernetinių atakų keliamas grėsmes. M. Rutte taip pat kritikavo susiskaidžiusią Europos gynybos pramonę ir pagyrė ES Europos gynybos pramonės programą, kuria siekiama skatinti vietinę ginklų gamybą.

Visgi M. Rutte įsitikinęs, kad net ir ES nepriklausančios sąjungininkės vis tiek turėtų dalyvauti stiprinant Bendrijos gynybinius pajėgumus, kad būtų išlaikytas tvirtas transatlantinis bendradarbiavimas.

Kalbėdamas apie tebesitęsiantį konfliktą Ukrainoje, Rutte paragino didinti karinę paramą Kijevui, neva tam, nes taika gali būti pasiekta tik sudarius susitarimą, kuriame pirmenybė teikiama Ukrainos interesams. Jis paragino valstybes nares greičiau tiekti ginklus, kad padėtų Ukrainai apsiginti ir užtikrintų Europai ir pasauliui palankią baigtį.

Kitaip tariant, konfliktuokime, kad vėliau turėtume nuo ko gintis ir iš ko pensijas atimti.

NATO vadas iš D. Trumpo tikisi pokyčių Europai lengvinant artilerijos įsigijimo sąlygas

M. Rutte savo ruožtu pasiūlė Europos sąjungininkėms suteikti lengvesnę prieigą prie JAV ginklų sistemų, taip tikėdamasis įtikinti būsimąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą liberalizuoti JAV gynybos pramonę^[2].

NATO generalinio sekretoriaus teigimu, Europos šalys jau dabar išleidžia milijardus JAV gynybai, tačiau galėtų prisidėti daugiau, jei procesas būtų supaprastintas. Jis pabrėžė didelį ekonominį potencialą perkant brangias sistemas, pavyzdžiui, priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kurios šiuo metu dėl griežtų eksporto taisyklių yra ilgai pristatomos.

Aukšto rango pareigūnas taip pat išreiškė viltį, kad D. Trumpas spaus Europos NATO nares didinti išlaidas gynybai, galbūt iki 5 % BVP, t. y. gerokai daugiau nei daugelis šalių skiria šiuo metu. M. Rutte pritaria didesnėms Europos gynybos išlaidoms, tačiau įspėja, kad be didesnių investicijų NATO atgrasymo pajėgumai prieš Rusiją ateinančiais metais gali susilpnėti.

Tačiau Europos gynybos ministrai iš Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos ir Prancūzijos išreiškė susirūpinimą dėl šio tikslo įgyvendinimo, nepaisant jų įsipareigojimo daugiau investuoti į gynybą. Jie taip pat aptarė paramos Ukrainai išlaikymą ir jos ginklų gamybos didinimą, atsižvelgiant į galimus JAV politikos pokyčius^[3].

Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu pabrėžė, kad didinant išlaidas gynybai reikėtų spręsti ir nekarinio saugumo klausimus, pavyzdžiui, kibernetines atakas ir terorizmą.

Nurodoma, kad šiuo metu tik 24 iš 32 NATO narių atitinka 2 proc. tikslą.

M. Rutte: Ukraina dar nėra pakankamai stipri, kad pradėtų taikos derybas

O štai antradienį minint 1055-ąją karo Ukrainoje dieną, M. Rutte prasitarė, kad su Rusija kariaujanti šalis nepaisant gausios Vakarų paramos, vis dar nėra pasirengusi taikos deryboms^[5].

Anot jo, būtina intensyvinti pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų derėtis iš galios pozicijos. NATO akcentuoja, jog taika nebus tvari, jei Rusija pasieks savo tikslus, nes tai paskatins ją ir sąjungininkes, tokias kaip Kinija, Šiaurės Korėja bei Iranas, tęsti agresyvią politiką.

Geopolitinį nerimą kelia ir artėjantis D. Trumpo tapimas JAV prezidentu dėl galimos pagalbos Ukrainai mažinimo ir galimo spaudimo Kyjivui nusileisti derybose.

M. Rutte taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia spartesnės ir nuolatinės paramos ginklais, siekiant apsiginti ir užtikrinti palankesnes derybų sąlygas ne tik šaliai, bet ir Europai bei pasauliui.

„Rheinmetall“ generalinis direktorius ragina konsoliduoti Europos gynybos pramonę

Tuo tarpu „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad Europos gynybos pramonė turi konsoliduotis ir didinti gamybą, reaguodama į Rusijos agresiją ir didėjantį išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo spaudimą didinti karines išlaidas^[4].

A. Pappergeris palankiai įvertino D. Trumpo raginimą Europai gynybai skirti 5 proc. nuo BVP, pabrėždamas karinių užsakymų augimą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Rheinmetall“ siekia įsigijimų, kad padidintų savo pajėgumus, ir siekia 40 mlrd. eurų metinės apyvartos.

Bendrovė taip pat pasirašė 277 mln. eurų vertės sutartį su Italija dėl oro gynybos sistemų „Skynex“. Per pastaruosius metus „Rheinmetall“ akcijos padvigubėjo, o tai sutapo su jos gamybos plėtra. Į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpui, D. Pappergeris tikisi didesnio spaudimo Europai didinti išlaidas gynybai, o Vokietija po jau vasarį įvyksiančių rinkimų esą gali siekti sudaryti saugumo susitarimą su JAV.

Lietuva svarsto išplėsti savo galimybes panaudojant ginklus karinio konflikto atveju

Tuo tarpu buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešė gavęs karinį patarimą, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuri draudžia priešpėstinių minų naudojimą. Jis paragino parengti konkretų šalies pasitraukimo iš susitarimo planą.

Otavos konvencija, kurią pasirašė daugiau nei 160 šalių, siekiama apsaugoti civilius nuo pavojingų priešpėstinių minų. Tačiau Rusija, Kinija, Indija ir kitos šalys nesutiko ratifikuoti šios sutarties.

Lietuva, mėgindama suspėti į visą šį Vakarų gynybos resursų didinimo traukinį, taip pat dar liepos mėnesį pasitraukė ir iš Oslo konvencijos, pagal kurią buvo draudžiama naudoti kasetinius šaudmenis. Toks žingsnis sukėlė diskusijas apie galimą grėsmę civiliams ir šalies gynybos efektyvumą.