Nepotizmo skandalas Kauno gimnazijoje: direktorius priėmė į darbą savo artimuosius
Kauno tarptautinėje gimnazijoje auditas atskleidė nepotizmo požymių: direktorius Erikas Griškevičius priėmė į darbą savo artimuosius, nors jie neturėjo reikiamo aukštojo ar pedagoginio išsilavinimo. Pažeidimai apėmė ne tik personalo atranką, bet ir darbo užduočių skirstymą, priemokų skyrimą, darbo laikų nustatymą bei pavadavimų delegavimą.
Audito metu buvo nustatyta, kad kai kuriuos sprendimus direktorius priėmė net ir deklaravęs nusišalinimą, o artimųjų darbo laikas kartojosi ir galimai buvo apmokėta už faktiškai nedirbtą laiką. Viso tyrimo metu paaiškėjo, kad direktoriaus piktnaudžiavimas galėjo tęstis nuo 2018 m., o dalis informacijos apie artimųjų pareigas ir deklaruotus interesus savivaldybei pateikta tik 2024–2025 m.
Visi trys asmenys jau pateikė išėjimo iš darbo prašymus ir gimnazijoje nebedirba. Kauno miesto savivaldybė inicijuoja patikrinimus ir kitose švietimo įstaigose, siekdama išanalizuoti personalo atranką, pavaldumo ryšius bei viešųjų ir privačių interesų deklaravimą. Jei bus nustatyta reali žala biudžetui ar nusikalstamos veikos požymiai, bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teisėsaugą, o interesų konfliktų ir nusišalinimo pažeidimai bus perduoti vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, kad nepaisant nuolat vykdomų audito patikrinimų, šis atvejis parodo būtinybę sistemingai stiprinti kontrolę ir atsakomybę visose savivaldybei pavaldžiose švietimo įstaigose.
E. Griškevičius neatsakė į 77.lt žurnalistų klausimus
Spalio pabaigoje 77.lt kreipėsi į kelias šalies švietimo įstaigas, teiraujantis apie rusų kalbos naudojimą mokyklose, tačiau atsakymą pavyko gauti tik iš Kauno tarptautinės gimnazijos direktoriaus E. Griškevičiaus, kuris bendrauti su žiniasklaida atsisakė, teigdamas, jog tam reikia savivaldybės leidimo. Kauno miesto savivaldybė taip pat neatsakė į žurnalistų užklausas.
Išsiųstame laiške buvo klausiama, ar mokykloje yra pamokų, dėstomų tik lietuvių kalba, kokia kalba kalbasi mokiniai per pertraukas ar popamokines veiklas, ar mokykla laikosi pozicijos, kad Lietuvoje privalo būti kalbama nacionaline kalba, ir kodėl dalis čia augančių vaikų vis dar nemoka lietuviškai.
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas numato aiškią institucijų pareigą užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą, ypač žiniasklaidai. Valstybinės institucijos ir savivaldybės privalo suteikti žurnalistams informaciją apie savo veiklą, sprendimus ir kitus su viešuoju interesu susijusius procesus, užtikrinant, kad ji būtų teisinga, tiksli ir nešališka.
Nors egzistuoja tam tikri apribojimai – pavyzdžiui, informacija, susijusi su valstybės saugumu ar asmens privatumu – teisė gauti viešosios reikšmės informaciją yra esminė demokratinei visuomenei. Nepaisant to, Kauno mokyklos ir savivaldybė atsisakė suteikti norimą informaciją, keliančią klausimų dėl institucijų skaidrumo ir žiniasklaidos laisvės praktikos.
Teismas: tautinių mažumų pradinukams lietuvių kalbos – ne mažiau nei gimtosios
Tuo tarpu sausio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad tautinių mažumų mokyklų 1–4 klasėse lietuvių kalbos pamokų skaičius negali būti mažesnis už gimtosios kalbos pamokas. Iki šiol pradinukai gaudavo 5 lietuvių kalbos ir 7 gimtosios kalbos pamokas per savaitę, o tai pažeidė Švietimo įstatymą. Teismas pažymėjo, kad integravimas į kitų dalykų pamokas nesuteikia teisės mažinti valstybinės kalbos pamokų, o higienos normos ar poįstatyminiai aktai negali riboti įstatymo nustatytų reikalavimų.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad atsakomybė už tvarkos pakeitimą tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri turi įtraukti aiškias taisykles į Bendruosius ugdymo planus. Vilniaus miesto savivaldybė jau nustatė, kad pradinukams lietuvių kalbos skiriama ne mažiau kaip 6 pamokos per savaitę, o papildomas laikas paimtas iš gimtosios kalbos ar kitų poreikių tenkinimo valandų.
