Iš „netyčinių“ klientų apgavysčių jau pelnosi kai kurie elektros tiekėjai
Elektros rinkos liberalizavimas iki šiol kelia daug aistrų ir kai kuriems elektros vartotojams yra tikras galvos skausmas. Iš „netyčinių“ klientų apgavysčių jau pelnosi kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai. Nuskriausti vartotojai, jei bent kažkiek išmano sutartyse surašytas sąlygas ir netingi įdėmiau jas perskaityti, atradę pažeidimų, kreipiasi į atitinkamas institucijas, tačiau dalį klientų elektros tiekėjai mausto akivaizdžiai ir be jokių užuolankų. Vieną iš tokių istorijų socialiniame tinkle paviešinusi kaunietė Vilma piktinosi „Elektrum Lietuva“ poelgiu su jos senjore mama, kuri tik vaikų dėka surado teisybę, o elektros tiekėjas pripažino „žmogišką klaidą“[1].
„Po situacijos paviešinimo „Elektrum“ rado ir pripažino, kad tai jų klaida ir žadėjo viską sutvarkyti taip, kad vartotojas nenukentėtų“, – savo socialinio tinklo Facebook paskyroje rašė viena moteris.
O istorija prasidėjo tuomet, kai praėjusį rudenį, kuomet vyko klientų medžioklė, jos mamai paskambino iš „Elektrum Lietuva“ ir pasiūlė pasirašyti sutartį, kuri įsigaliotų nuo šių metų liepos, su 30 eurų nuolaida pirmai sąskaitai[4].
„Mama, kaip dauguma vyresnio amžiaus žmonių, kaip ir sutiko, bet, sako, reikia pasitarti su vaikais. Uoli darbuotoja nepagailėjo savo laiko, paskambino man. Aš paklausiau, kodėl, jūs dabar (maždaug spalį-lapkritį prieš metus) spaudžiat su tomis sutartims, juk dar atidėtas tiekėjo pasirinkimas iki liepos. Darbuotoja atsakė, kad sutartis ir įsigalios tik liepą. Iki to laiko bus galima nutraukti, jei persigalvos, ir pasiūlė dar didesnę – 40 eurų nuolaidą pirmai sąskaitai, nes pasakiau, kad mama suvartoja daugiau elektros, nei pati pasakė“, – socialiniame tinkle rašė Vilma.
Pasirašytą sutartį vienašališkai nutraukė
Nieko blogo neįtardama, pasitarusi su vaikais, senolė sutartį pasirašė. Tik sumokėjus pirmą sąskaitą, antrosios apmokėti jau nebepavyko. Pasirodo, ji buvo vienašališkai nutraukta.
„Liepos 1-ąją į el. paštą gauname sveikinimo laišką prisijungus – malonu ir džiugu, dėl laiku priimto sprendimo. Mama pirmą kartą paskambinus deklaruoja rodmenis, gauna 30 eurų sąskaitą, sumoka. Ateina laikas deklaruoti antrą kartą – rugpjūtį. Deja, nepavyksta. Kodėl? Atsakymas: „Jūsų sutartis „nutrūko“. Kai mama man tai pasakė, aš klausiu „kaip“? Kaip sutartis gali imti ir nutrūkti? Nu ne „ant Marytės plauko“ gal ji kabėjo, kad taip pyst ir nutrūko. Tada skambiname jau mes visi – mama, aš, brolio žmona.
Kartais kalba, bet nieko paaiškinti negali, kartais sako, kad Jums sutartį ESO – Energijos skirstymo operatorius nutraukė, bet buvo, kad visai numetė ragelį. 09.15 siųstas laiškas su prašymu paaiškinti, kaip „nutrūko“ sutartis. Tyla. Paskutinysis pokalbis telefonu vyko 09.21. Buvo pažadėta per tris darbo dienas su mumis susisiekti ir duoti atsakymą. Tyla“, – įvykių chronologiją dėstė moteris[5].
Atsirado ir daugiau nukentėjusių klientų
Komentuodami moters pasakojimą feisbuke kiti žmonės taip pat dalijosi savo neigiama patirtimi su elektros tiekėjais.
Su analogišku „Elektrum Lietuva“ elgesiu susidūrė ir kita moteris: „Ta pati situacija. Taip maloniai pasveikinta prisijungusi prie „Elektrum Lietuva“, greitai bus jau trys mėnesiai, kai neturiu, kur deklaruoti rodmenų.“
Taip pat maloniai tris mėnesius bendravusios konsultantės ir žadėjusios situaciją spręsti per dvi, tris, keturias, penkias dienas, rugsėjo viduryje jau nežadėjo nieko gero, anot konsultančių, „Jūsų sutarties sistemoje nėra, niekuo negalime padėti“. Viena nuoširdi konsultantė kaip geriausią išeitį netgi pasiūlė grįžti į „Ignitis“…
Kreipiausi ir į ESO, tačiau ESO taip pat maloniai aiškina, kad nieko negali padėti, nes „Elektrum Lietuva“ neperdavė duomenų, tačiau „Elektrum Lietuva“ atsiųsti laiškai byloja, kad perdavė… dar rugpjūčio 8 d. Taip ir siuntinėja: kreipkitės į „Elektrum Lietuva“, kreipkitės į „Ignitis“, kreipkitės į „ESO“. Man jau pradeda atrodyti, kad įsidarbinau Energetikos ministerijoje.
Priešpaskutinis laiškas iš „Elektrum Lietuva“ – prašymas, kad atsiųsčiau pasirašytą sutartį, tikriausiai tikintis, kad ir aš ją pamečiau. Deja, tikriausiai nuvilsiu nepriklausomus tiekėjus, nes turiu visas sutartis, laiškus ir visa kita. Išsiunčiau.
Paskutinis laiškas iš „Ignitis“ – perspėjimas, kad spalio 7 d. atjungia elektrą. Suprantu aš juos, jeigu „Elektrum Lietuva“ pametė sutartis ir nesutvarkė duomenų, tai nubausti reikia vartotoją. Tegyvuoja nepriklausomas elektros energijos tiekimas Lietuvoje!“.
Situacijos niekas negali pakomentuoti
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas paprašytas pakomentuoti susiklosčiusias situacijas tvirtino, kad nutraukti sutartį gali tik tiekėjas, o ne skirstymo operatorius.
Tuo metu „Elektrum Lietuva“ komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė teigė Vilmos situacijos komentuoti negali, nes neturi asmens duomenų. Bendrai apie situaciją ji taip pat nekalbėjo.
„Kai gauname klientų skundą, tikriname visą grandinę veiksmų, klausomės pokalbių, kas buvo žadėta klientui, kas įvykdyta, ir pan. Dabar nieko nežinome.
Gali būti, kad čia mūsų darbuotojų klaida, bet gali būti ir kitokio pobūdžio nesusipratimas. Viena aišku, kad ESO negali nutraukti sutarties, matyt, čia būta kažkokio nesusikalbėjimo. Žinoma, apmaudu, kad klientams tenka tai patirti ir gaišti savo laiką“, – apgailestavo ji[4].
Ragina nuo elektros tiekėjų nukentėjusius vartotojus kreiptis į institucijas
O tokių „nesusikalbėjimų“ institucijos fiksuoja ne taip ir mažai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, per 2022 m. antrąjį ketvirtį (trečiojo ketvirčio duomenys šiuo metu dar apdorojami) VERT yra išnagrinėjusi 435 kreipimųsi, iš jų – 308 yra elektros sektoriaus.
Savo ruožtu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl elektros energijos paslaugų teikimo daugiausiai sulaukia vartotojų pasiteiravimų telefonu bei el. paštu.
„Per šių metų III ketvirčius sulaukta kiek mažiau nei 900 tokių paklausimų. Vartotojams paaiškinama bendra tvarka kreipiantis dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka į VERT, – rašoma Tarnybos atsakymuose. – Paprastai, vartotojai teiraujasi dėl gautų sąskaitų už elektros energiją, paslaugos kokybės, sutarties nevykdymo ir pan. Prašymų išspręsti ginčą su elektros energijos tiekėju sulaukta gerokai mažiau – apie 60 per III šių metų ketvirčius. Didžioji dalis tokių prašymų buvo persiųsta VERT nagrinėti pagal kompetenciją.“
VERT ragina vartotojus, nukentėjusius nuo elektros tiekėjų, netylėti ir, reikalui esant, kreiptis į juos pagalbos: „VERT ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja ginčus, kylančius tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Vartotojas, manantis, kad nepriklausomas tiekėjas pažeidė jo teises, pirmiausia raštu turėtų kreiptis į skundžiamą įmonę. Negavęs atsakymo iš įmonės arba gavęs jo netenkinantį atsakymą, vartotojas turi teisę kreiptis į VERT su prašymu išnagrinėti ginčą.
Vartotojui kreipusis į VERT, tokio pobūdžio situacijos išsprendžiamos gana greitai, todėl rekomenduojame vartotojui nepavykus išspręsti klausimo su tiekimo įmone savarankiškai, kreiptis į VERT“.
Pažymima, jog nepriklausomiems tiekėjams gali būti skiriamos Energetikos įstatyme numatytos sankcijos už reguliuojamos veiklos pažeidimus[5].
UAB „Perlas energija“ už pažeidimus gavo kone šimtatūkstantinę baudą
Kaip žinia, VVTAT sankcijų sulaukė ir daugybę klientų „ant ledo“ palikusi ir su jais skandalingai sutartis nutraukusi UAB „Perlas energija“.
Atlikusi įmonės veiklos tyrimą dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, Tarnyba įmonei skyrė bendrovei 90 tūkst. eurų baudą.
Tyrimo metu buvo vertinama bendrovės komercinė veikla dėl jos neatitikimo profesinio atidumo reikalavimams bei vartotojų klaidinimo.
VVTAT nustatė, jog UAB „Perlas Energija“ savo veiksmais klaidino vartotojus, nes: „pateikė vartotojams klaidinančią informaciją apie bendrovės siūlomas fiksuotas elektros energijos tiekimo kainas, tokiu būdu klaidindama vartotoją, kuris pagrįstai tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sudarytoje sutartyje numatytą laikotarpį.
Taip pat 2022-08-05 paskelbusi informaciją apie buitiniams vartotojams skirtos sutarties pakeitimą, nurodė tik 2 iš 3 galimybių vartotojams – „Perlas Energija“ informavo vartotojus apie tai, jog vartotojas turi galimybę 1) sutikti su perkėlimu į siūlomą planą „Birža“ arba 2) nutraukti sutartį ir sudaryti sutartį su kitu nepriklausomų elektros energijos tiekėju. Tačiau bendrovė neinformavo vartotojų apie tai, jog jie turi ir trečią galimybę – raštu išreikšti nesutikimą „Perlas Energija“ dėl minėtos sutarties sąlygų pakeitimo, ir tokiu atveju turėtų likti galioti esamos sutarties sąlygos[6]“.
Tuo tarpu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai dar vasarą teigė, kad UAB „Perlas Energija“ bandymas vienašališkai keisti visų savo klientų, kurie pasirinko fiksuotas elektros energijos kainas, sutartis ir juos pervesti į planą, priklausantį nuo biržos svyravimo, yra maitvanagiškas poelgis, kuriuo įmonė savo apsiskaičiavimus perkelia ant vartotojų pečių.
Pasak Seimo nario, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, „Perlas Energija“ skaičiavo, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektros kaina mažės ir iš to pavyks išlošti, tačiau, anot jo, rinkoje elektros kainai stipriai išaugus, įmonė ėmėsi neteisėtų veiksmų[7].
Energetikos ministras mano, jog elektros rinkos liberalizavimas pasiteisino
Nors iš skundų gausos ir elektros tiekėjų elgesio pastebima, jog elektros rinkos liberalizavimas vartotojams greičiausiai atnešė daugiau žalos nei naudos, tačiau dar rugpjūčio mėnesį energetikos ministras Dainius Kreivys teigė nemanantis, kad elektros rinkos liberalizavimas nepasiteisino – naudą, anot jo, įrodo mažiau nei rinkoje už elektrą mokantys vartotojai.
„Elektros energijos vartotojai, kurie pasirinko tiekėjus, šiandien moka mažiau nei elektra kainuoja rinkoje, žymiai mažiau – tai rodo, kad liberalizavimo procesas veikia. Kodėl yra žemesnės kainos – didžioji dalis tiekėjų patys yra ir gamintojai“, – sakė ministras.
„Kiti didieji elektros energijos tiekimo rinkos dalyviai yra kartu ir elektros energijos gamintojai, turintys tiek tradicinius, tiek atsinaujinančius generavimo pajėgumus. Manau, kad tos kainos, kurias jie šiandien siūlo, yra grįstos atsinaujinančios energetikos pajėgumais“, – sakė D. Kreivys, paklaustas, ar nėra rizikos, jog „Perlo Energijos“ likimas gali ištikti ir kitus nepriklausomus tiekėjus.
Anot jo, auganti konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų neleis rinkoje įsigalėti vienam žaidėjui[8].
Trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėjo trejiems metams
Tuo metu iki šių metų gruodžio 18 dienos nepriklausomą tiekėją turėję pasirinkti trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1.000 kWh elektros per metus, dabar tai galės padaryti per trejus metus.
Visuomeninis elektros tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 m. sausio 1 d. Per šį laiką, kaip tikisi Vyriausybė, Lietuvoje bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus kur kas pigesnė.
Opozicijos atstovai kalbėjo, kad rinkos liberalizavimas vyksta pačiu netinkamiausiu metu. Socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo Vyriausybei, kad dėl liberalizavimo buvo supriešinta dalis visuomenės ir apkrauta sveikatos apsaugos sistema, „gavusi daugiau darbo“.
„Dabar žmonės galės rimtai pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kai kainos nebebus tokiame lygyje“, – prognozavo parlamentaras.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo: „Iš mazuto elektrą galima pasigaminti už 15 centų, iš dujų – už 28 centus, bet kažkas neleidžia „Igničiui“ to daryti ir liepia tą pigią pagamintą elektrą būtinai parduoti per biržą už labai brangiai.
Ir tada kompensacijoms reikia skirti labai daug, bet tą energetinę aferą tęsiame toliau, ji tik atidedama tam tikram laikotarpiui ir atsiranda laimingųjų sąrašas: vieni yra laimingieji, kurie gali mokėti 24 centus, o kiti, kurie papuolė į kitus etapus, yra tie nelaimingieji[9].“
Į trečiąjį etapą patenka jautriausi buitiniai vartotojai
Energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad trečiajame etape yra apie 814.000 buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinko maždaug pusė.
„Mūsų siūlomi pakeitimai yra svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų, kurie per tris metus bet kada galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – Seimo posėdyje rugsėjį yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Taip pat noriu visiems priminti, kad visų etapų elektros rinkos liberalizavimas didžiule dauguma buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime“, – pridūrė ji.
Tokiam Vyriausybės pasiūlymui vienbalsiai pritarusi opozicija vis dėlto piktinosi, kad sprendimai dėl liberalizavimo atidėjimo buvo priimti pavėluotai.
„Mes jums nuolat kartojome – netęskite rinkos liberalizavimo, kada tauta jau nebegalėjo ištverti, tada tą etapą bandote nukelti trejiems metams, tačiau nė viena valstybė nevarė su botagu ir lazda savo žmonių į laisvąją rinką. Tik sovietų laikais į šviesų rytojų taip žmonės buvo varomi“, – Seimo posėdyje piktinosi darbietis Artūras Skaidžius.
Energetikos ministerijos teigimu, į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai[10].
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki spalio 10-osios nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę beveik 1,2 mln. vartotojų (70 % visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 0,5 mln. (30 %), iš jų 431.000 priklauso trečiajam liberalizavimo etapui, o beveik 63.000 pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą[11].
