Lėšas siūlo investuoti į gynybos obligacijas
Finansų ministerija kreipėsi į gyventojus – iš II-os pensijų pakopos atsiimtas lėšas būtų galima skirti gynybos obligacijoms. Ministerija siūlo tokią galimybę kaip vieną iš būdų, kur saugiai ir prasmingai „įdarbinti“ sukauptus pinigus trumpesniam laikotarpiui.
„Investuokite saugiai ir prasmingai“, – skelbiame ministerijos pranešime[1].
Surinktos lėšos – Lietuvos saugumui
Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Gynybos fondas yra specialus valstybės finansinis instrumentas, skirtas papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir civilinę saugą. Fondas formuojamas iš įvairių biudžeto pajamų šaltinių – solidarumo įnašo, dalies pelno, akcizų bei gyventojų pajamų mokesčių[2].
Ministerija pabrėžia, kad prie šio fondo gali prisidėti ir visuomenė – tiek gyventojai, tiek verslas gali savanoriškai pervesti lėšų. Taip pat siūloma alternatyva – investuoti į gynybos obligacijas ir tokiu būdu paskolinti valstybei.
Surinktos lėšos esą būtų nukreipiamos į konkrečius projektus: kariuomenės stiprinimą, ginkluotės ir technikos įsigijimą, infrastruktūrą Vokietijos brigadai Lietuvoje, karinio mobilumo sprendimus bei civilinės saugos plėtrą. KAM užtikrina, kad fondo lėšos bus naudojamos tik įstatyme numatytiems tikslams, o jų paskirstymas ir atskaitomybė vyks pagal griežtą valstybės nustatytą tvarką.
Remiantis KAM duomenimis, šiuo metu savanoriškai į gynybos obligacijas surinktos lėšos siekia 249 079 eurus, o pačios gynybos obligacijos sudaro 362 599 700 Eur.
Pirminis pirkimų bumas po pensijų išmokų slopsta
Visgi, po II pensijų pakopos lėšų išmokėjimo kilusi pirkimo banga pamažu slopsta, tačiau prekybininkai vis dar fiksuoja gerokai didesnius nei įprasta pardavimus. E. prekybos platformose apimtys išlieka maždaug dvigubai didesnės nei įprastai, nors pirmosiomis dienomis po išmokų kai kur jos buvo šoktelėjusios net tris kartus.
Didžiausias augimas matomas baldų, namų interjero ir sodo prekių kategorijose, o fizinėse parduotuvėse išaugo ne tik lankytojų srautai, bet ir realiai perkančių klientų dalis. Populiariausi pirkiniai – išmanieji telefonai, televizoriai, kompiuteriai bei stambi buitinė technika. Pastebima, kad gyventojai pirkiniams ruošėsi iš anksto, todėl gavus lėšas sprendimai buvo įgyvendinami greitai, o vėliau rinka stabilizavosi.
Iš viso iš sistemos pasitraukė apie 550 tūkst. žmonių, kuriems išmokėta beveik 3,2 mlrd. eurų, tačiau dalis gyventojų lėšų dar negavo dėl administracinių ir teisinių kliūčių. Bankai nurodo, kad dauguma išmokų jau įvykdyta, tačiau likę atvejai dažniausiai susiję su antstolių sprendimais ar netiksliais duomenimis.
Kas ketvirtas gyventojas pensijų lėšas planuoja investuoti
Tuo tarpu remiantis dar balandžio pradžioje paskelbtais „Swedbank“ atlikto tyrimo rezultatais, investuoti iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas ketina kas ketvirtas gyventojas. Apklausos duomenimis, apie šeštadalis žmonių jau yra pateikę prašymus nutraukti kaupimą, o dalis jų planuoja pinigus nukreipti į akcijas ar investicinius fondus[3].
Tai rodo, kad gyventojai dalį gautų lėšų siekia panaudoti ne tik vartojimui, bet ir tolimesniam finansiniam augimui.
Vis dėlto bankai įspėja, kad didėjantis susidomėjimas investavimu kartu didina ir sukčiavimo riziką. Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota apie 1,6 tūkst. investicinio sukčiavimo atvejų, o nuostoliai viršijo 4,1 mln. eurų. Sukčiai dažnai apsimeta investavimo specialistais, vilioja per socialinius tinklus ar naudoja netikras platformas bei dirbtinio intelekto sukurtą turinį.
Ekspertai paragino gyventojus išlikti budrius, kritiškai vertinti pažadus apie greitą pelną ir prieš investuojant visuomet patikrinti informacijos šaltinius.
