Didžioji pirkimų banga – slūgsta
Po pensijų kaupimo lėšų išmokėjimo prekybos sektoriuje kilęs pirkimo bumas pamažu slopsta, tačiau pardavimai vis dar išlieka gerokai didesni nei įprastai. Skirtingų įmonių duomenys rodo, kad nors aktyvumas mažėja, gyventojai toliau aktyviai leidžia gautus pinigus.
E. prekybos platformos fiksuoja, kad dabartinės pardavimų apimtys vis dar maždaug dvigubai viršija įprastą lygį, nors pirmosiomis dienomis po išmokų buvo dar didesnis šuolis – kai kur pardavimai augo net tris kartus. Didžiausias augimas pastebėtas baldų ir namų interjero kategorijose, kur pardavimai padidėjo apie 120 proc., o sodo prekių paklausa išaugo apie 66 procentus[1].
Pirkėjų elgsena taip pat keitėsi – žmonės dažniau apsipirkinėja jau turėdami aiškų planą. Pastebima, kad dar prieš atsiimdami lėšas gyventojai rinkosi prekes ir formavo pirkinių krepšelius, todėl gavus pinigus sprendimai buvo įgyvendinami iš karto. Tai paaiškina staigų pradinių pardavimų šuolį.
Tarp populiariausių pasirinkimų – telefonai, televizoriai ir buitinė chemija
Žiniasklaidoje skelbiama, kad fizinėse parduotuvėse fiksuojamas ne tik didesnis lankytojų skaičius, bet ir didesnė realiai perkančių klientų dalis. Sparčiausiai perkami išmanieji telefonai, televizoriai ir kompiuteriai, taip pat didėja stambios buitinės technikos paklausa – ypač šaldytuvų ir įmontuojamų sprendimų.
Technologijų ir telekomunikacijų bendrovės pažymi, kad pirmasis savaitgalis po išmokų buvo išskirtinis – klientų srautai kai kur išaugo apie 37 proc., o tam tikrų produktų kategorijose augimas siekė 30–35 procentus. Vėliau situacija stabilizavosi, o bendras augimas sumažėjo iki maždaug 10 proc., kas laikoma artimu įprastam svyravimui.
Iš viso iš pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 550 tūkst. žmonių, jiems išmokėta beveik 3,2 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų buvo išleista vartojimui, tačiau kartu pastebimas ir augantis susidomėjimas taupymo priemonėmis, trečiąja pensijų pakopa bei paskolų grąžinimu anksčiau laiko.
Lėšos pasiekė dar ne visus gavėjus
Nors antrosios pakopos pensijų lėšos gyventojus turėjo pasiekti iki balandžio vidurio, paaiškėjo, kad dalis žmonių jų vis dar nesulaukė. Pagrindinės priežastys – administraciniai nesklandumai, teisiniai apribojimai ar informacijos trūkumas tarp institucijų. Kai kuriais atvejais lėšų pervedimą sustabdė antstolių sprendimai, net jei jie vėliau buvo pripažinti nebegaliojančiais, todėl pinigų išmokėjimas užsitęsė[2].
Taip pat buvo fiksuoti ir atvejai, kai bankai laukė papildomų patvirtinimų ar dokumentų, o klientai tuo metu negalėjo gauti aiškios informacijos apie savo situaciją.
Bankų atstovai teigia, kad didžioji dalis išmokų jau įvykdyta, tačiau liko kelios dešimtys neišspręstų atvejų. Dažniausiai jie susiję su antstolių nurodymais, neteisingai pateiktais sąskaitų duomenimis arba neatitikimais tarp gavėjo ir sąskaitos numerio.
Pasak jų, tokiose situacijose kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, o sprendimų priėmimas gali užtrukti kelias dienas, ypač dėl išaugusio klientų užklausų skaičiaus. Bankai taip pat pabrėžia, kad lėšos gali būti pervedamos tik į pačiam gavėjui priklausančią sąskaitą, todėl net ir nedideli netikslumai gali sustabdyti visą procesą.
„Sodra“ paaiškino, kas lemia galutinę išmoką
Tuo tarpu „Sodra“ skelbia, kad pasitraukus iš antros pakopos pensijų kaupimo galutinė išmokama suma nėra nustatoma prašymo pateikimo dieną. Pensijų bendrovės pirmiausia gauna duomenis apie sukauptas lėšas, o tada pradeda išregistravimo ir turto realizavimo procesą[3].
Kadangi lėšos fonduose yra investuotos, jos turi būti parduodamos rinkoje, todėl jų vertė gali svyruoti. Dėl to galutinė suma gali skirtis nuo anksčiau matytos preliminarios. Visas procesas gali užtrukti iki 10 darbo dienų, kol pinigai pasiekia gyventojus.
Pasak „Sodros“, pasitraukęs žmogus atgauna savo įmokas ir investicinį rezultatą, o valstybės bei „Sodros“ dalis grįžta į sistemą ir virsta pensijų apskaitos vienetais. Būtent investicinis rezultatas lemia, kodėl išmokama suma gali keistis, nes ji priklauso nuo rinkų svyravimų. Tuo metu pačios įmokos nemažėja, todėl pokyčiai matomi tik galutinėje išmokamoje sumoje, o į „Sodrą“ grąžinama dalis išlieka stabili.
