Greta Thunberg atsistojo šalia prancūzų moksleivių: protestai dėl mokyklų sąlygų tęsiasi kelias savaites

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg antradienį prisijungė prie Prancūzijos moksleivių protesto netoli Paryžiaus. Ji atvyko prie užblokuotos Paulio Eluard'o vidurinės mokyklos Sen Deni mieste palaikyti jaunimo, kuris kelias savaites reikalauja geresnių mokymosi sąlygų. Protestai jau apėmė daugybę šalies miestų, juos lydi blokados, susirėmimai su policija ir tūkstančiai sulaikymų, o vyriausybė bando nuraminti situaciją pažadais.

Gyvoji grandinė prie mokyklos

Prie Sen Deni mokyklos buvo suformuota gyvoji grandinė, kuria siekta apsaugoti paauglius. Tai padaryta po pranešimų apie policijos smurtą. Nepriklausomo tų pranešimų patvirtinimo mūsų turimuose šaltiniuose nėra, todėl šis teiginys vertintinas kaip protestuotojų pusės kontekstas.

23 metų G. Thunberg, kaip cituoja LRT, pareiškė:

„Jaunimas nėra įtraukiamas į dialogą. Iš mūsų vagiama ateitis“

Ko reikalauja moksleiviai

Protestų priežastys gana buitiškos: mokytojų trūkumas, apleisti pastatai, perpildyti tvarkaraščiai. Moksleiviai reikalauja papildomo finansavimo licėjams – 10 mlrd. eurų. Prancūzijoje yra apie 3,7 tūkst. licėjų, juose mokosi 15–18 metų paaugliai.

Universitetų studentų sąjunga „L'Union etudiante“ LRT cituojama taip: „Jie mūsų nesiklauso, todėl mes einame pas juos“. 19 metų grafinio dizaino studentas Leo iš Paryžiaus LRT sakė, kad moksleivių pakankamai nesiklauso „nei institucijos, nei išrinkti pareigūnai“. Anot jo, „neramina tokio lygio represijos, kokių studentų judėjime dar nebuvo matyti“.

Blokados, sulaikymai ir sužeisti

Antradienio rytą Paryžiaus regione buvo užblokuoti kelių mokyklų įėjimai, o Marselyje protestuotojai stūmė konteinerius. Susirėmimų fiksuota ir Bordo, Lione bei Reimse. Pirmadienį Švietimo ministerija pranešė apie aštuonis nukentėjusius mokytojus. Taip pat pradėti vidaus tyrimai dėl 24 pranešimų apie smurtą prieš demonstrantus, tačiau nėra patikslinta, kokie konkretūs incidentai tiriami.

Per protestus policijos sulaikyta daugiau nei 6,8 tūkst. žmonių. Praėjusį ketvirtadienį įvyko didžiausia akcija, kurioje, pranešta, dalyvavo daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Apie ankstesnius skaičius ir eigą rašėme straipsnyje „Bastilija atsiimta“: Prancūzijoje į gatves išėjo 71,5 tūkst. protestuotojų.

Ką atsako valdžia

Vyriausybė pažadėjo pavaduojančių mokytojų 114 labiausiai nukentėjusių mokyklų – apie 3 tūkst. žmonių. Švietimo ministras antradienį teigė, kad jau paskirta 35 proc. pažadėtų pavaduojančių mokytojų, bet nenurodyta, kaip ši dalis apskaičiuota. Pasak ministro, uždaryti turėtų būti apie 200 mokyklų.

Prezidentas Emanuelis Macronas, kaip cituoja LRT, sakė:

„Tai klausimai, kuriems reikia laiko, konsultacijų, diskusijų ir pagarbos“

Kas toliau

Antradienį vyko demonstracijos ir buvo planuojamos eitynės Paryžiuje. Šeštadienį numatomi platesni visuomenės protestai prieš kylančias pragyvenimo išlaidas. Tikslios dabartinės bangos pradžios datos šaltiniai nenurodo: minimos „kelios savaitės“ ir praėjęs mėnuo.

Tai nėra vien prancūzų problema: apie tai, kaip šūkiai ir panašūs nusiskundimai pasiekė kitas šalis, skaitykite tekste Prancūzijos moksleivių protestų atgarsiai Europoje. Lietuvos mokyklos su tokiais protestais kol kas nesusiduria, tačiau perpildytų klasių ir mokytojų trūkumo klausimai skamba pažįstamai ir čia.