Po masinių protestų Prancūzijos licėjai skirs pusdienį mokiniams išklausyti

Spalio 6-osios protestuose dalyvavo 266 tūkst. žmonių

Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu spalio 6 d. paskelbė, kad visi šalies licėjai skirs po pusdienį pokalbiams su mokiniais apie jų problemas. Sprendimas priimtas tą pačią dieną, kai mokinių pradėtus protestus visoje šalyje parėmė mokytojai, tėvai ir profesinės sąjungos. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į gatves išėjo 266 tūkst. žmonių, iš jų 56 tūkst. Paryžiuje; organizatoriai visoje šalyje suskaičiavo 450 tūkst. dalyvių.

Eitynės vyko Paryžiuje, Marselyje, Strasbūre ir kituose miestuose. Kai kur protestuotojai blokavo mokyklų įėjimus, o policija prieš susirėmimuose dalyvavusias grupes naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Paryžiuje didžioji eisena praėjo ramiai, tačiau jos pabaigoje kilo susirėmimų su policija.

Švietimo ministerijos duomenimis, antradienį pamokos buvo visiškai arba iš dalies sustabdytos 891 licėjuje iš maždaug 3 700. Protestai prasidėjo rugsėjo viduryje Kretejo mieste netoli Paryžiaus, mokiniams ir mokytojams skundžiantis darbuotojų trūkumu. Per kelias savaites blokados išplito į kitus šalies regionus.

Pokalbiams skiriamas pusdienis, kitos pamokos vyks

Nuo spalio 7 d. kiekvieno licėjaus vadovas turės surengti pusdienio trukmės pokalbį, kuriame mokiniai galės išsakyti savo sunkumus ir pasiūlymus. Šiam laikui pamokų tvarkaraštis bus pakeistas, tačiau likusios pamokos vyks. Tai nėra sprendimas uždaryti visus licėjus ar sustabdyti mokymą likusiai savaitei.

S. Lecornu parlamente sakė, kad mokinių reikalavimai skirtingose mokyklose nevienodi, todėl valdžia nori sužinoti apie padėtį kiekviename licėjuje. Švietimo įstaigų vadovai ir regioninės švietimo administracijos turės perduoti surinktus klausimus ministerijai. Premjeras pripažino, kad mokinių nerimas yra realus ir jam reikia politinio atsako.

Švietimo ministerija taip pat pradėjo anoniminę apklausą interneto platformoje „Agora“. Iki spalio 23 d. mokiniai gali parašyti, kas jiems trukdo mokytis ir ką reikėtų keisti. Ministerija žada spalio pabaigoje apibendrinti atsakymus.

Premjeras pasmerkė smurtą, bet policijos veiksmai taip pat sulaukė kritikos

Kalbėdamas parlamente, S. Lecornu pasmerkė išpuolius prie mokyklų ir teigė, kad smurtavę asmenys turi atsakyti už savo veiksmus. Jo pateiktais duomenimis, nuo protestų pradžios buvo sužeista 215 mokinių, 85 švietimo darbuotojai ir 715 policijos bei žandarmerijos pareigūnų. Vien spalio 6 d. policija sulaikė beveik 500 žmonių.

Mokiniai, tėvų organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu kaltina policiją naudojus neproporcingą jėgą prieš nepilnamečius. Pirmadienį 15-metis neteko plaštakos per incidentą, susijusį su policijos naudota granata. Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas tvirtino, kad policijos veiksmai beveik visais atvejais buvo proporcingi, o S. Lecornu pažadėjo tirti incidentus, per kuriuos žmonės buvo sužaloti.

Ginčas persikėlė ir į parlamentą. S. Lecornu apkaltino kairiąją partiją „Nepaklusnioji Prancūzija“ kurstant chaosą artėjant 2027 m. prezidento rinkimams; tai yra premjero politinis kaltinimas. Šios partijos atstovai kritikavo policijos naudojamas priemones ir reikalavo atsakomybės už mokinių sužalojimus.

Mokiniai laukia sprendimų dėl mokytojų ir mokyklų būklės

Protestuojantys mokiniai reikalauja, kad nesantys mokytojai būtų pakeičiami, klasės būtų geriau aprūpintos, o seni mokyklų pastatai - remontuojami. Jie taip pat kelia ilgų mokymosi dienų ir nelygių galimybių skirtingose mokyklose klausimus. Dalis reikalavimų susijusi su „Parcoursup“ - stojimo į aukštąsias mokyklas sistema, kurios veikimą mokiniai kritikuoja.

Vyriausybė pažadėjo peržiūrėti mokytojų pavadavimo tvarką, pastatų būklę, mokinių orientavimą renkantis studijas ir dienos tvarkaraščius. S. Lecornu sakė laukiantis pirmųjų ministrų pasiūlymų iki spalio pabaigos. Parlamente jis taip pat kalbėjo apie kitų metų švietimo biudžete numatomą 1,2 mlrd. eurų padidinimą, tačiau dėl biudžeto dar turės tartis parlamentas.

Pusdienio pokalbiai protestų neužbaigė. Mokinių ir studentų organizacijos paragino tęsti veiksmus, o dalis jų kviečia į naujas eitynes ketvirtadienį, spalio 8 d. Artimiausiomis dienomis paaiškės, kokius konkrečius pasiūlymus mokyklos perduos valdžiai ir kaip į juos atsakys ministerija.