Prancūzijoje mokyklų protestai peraugo į susirėmimus – sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių, sužeista per šimtą mokinių ir darbuotojų

Protestai dėl mokytojų trūkumo ir prastėjančių sąlygų išplito į daugiau kaip 350 Prancūzijos vidurinių mokyklų

Prancūziją apėmęs moksleivių protestų judėjimas per kelias dienas iš lokalių akcijų virto nacionaline krize. Rugsėjo 30 d. protestai ar įvairaus masto veiklos sutrikimai jau buvo fiksuojami 356 vidurinėse mokyklose visoje šalyje. Moksleiviai protestuoja dėl neužpildytų mokytojų etatų, perpildytų klasių, prastos pastatų būklės ir, jų teigimu, vis labiau juntamo švietimo sistemos išteklių trūkumo.

Judėjimas prasidėjo ankstesnę savaitę ir pirmiausia išplito Paryžiaus regione. Vienais pagrindinių protestų židinių tapo Sen Deni bei kitos socialiai pažeidžiamesnės sostinės priemiesčių teritorijos, tačiau vėliau akcijos persimetė į kitus šalies miestus.

Dalis mokinių skundžiasi ne tik mokytojų trūkumu. Viešai pasakojama apie mokyklas, kuriose fiksuojami kenkėjai, prastai veikia šildymo ar vėdinimo sistemos, o klasėse per karščius temperatūra tampa sunkiai pakeliama. Protestuotojų teigimu, tokios problemos kaupėsi metų metus.

Per dvi protestų dienas sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių, o 119 mokinių ir mokyklų darbuotojų buvo sužeista

Protestams plečiantis, dalis akcijų tapo smurtinėmis. Prancūzijos institucijų pateiktais duomenimis, per dvi dienas visoje šalyje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių, kurių didelę dalį sudarė nepilnamečiai.

Sužeista mažiausiai 119 mokinių ir švietimo įstaigų darbuotojų. Tarp nukentėjusiųjų buvo mokyklų direktorių, mokytojų ir kitų darbuotojų, bandžiusių kontroliuoti situaciją prie mokyklų.

Kai kuriose vietose padegti šiukšlių konteineriai, mėtyti įvairūs daiktai, kilo susirėmimų su policija. Pareigūnai taip pat pranešė apie pavojingesnius incidentus, įskaitant atvejį, kai buvo panaudota druskos rūgštis.

Tačiau Prancūzijos valdžia pabrėžia, kad ne visos protesto akcijos buvo smurtinės. Daugelyje mokyklų mokiniai rengė blokadas, piketus ar demonstracijas be rimtesnių incidentų.

Protestų pradžia siejama su Créteil miesto mokykla, kurioje moksleiviai pareikalavo užpildyti laisvas mokytojų vietas

Vienu pirmųjų judėjimo židinių tapo Saint-Exupéry licėjus Créteil mieste netoli Paryžiaus. Ten mokiniai pradėjo protestuoti dėl neužpildytų mokytojų etatų ir kitų švietimo problemų.

Per socialinius tinklus protesto vaizdai ir raginimai prisidėti greitai pasiekė kitas mokyklas. Po kelių dienų akcijos jau vyko dešimtyse, o vėliau – šimtuose Prancūzijos vidurinių mokyklų.

Be mokytojų trūkumo, mokiniai kelia ir didesnių klasių, pastatų priežiūros, mokymo kokybės bei nacionalinės universitetų priėmimo sistemos „Parcoursup“ klausimus. Dalis jaunuolių teigia, kad sistema kelia didžiulį psichologinį spaudimą paskutiniais mokyklos metais.

Švietimo ministras Édouard’as Geffray pripažino, kad dalis mokinių keliamų problemų yra realios ir reikalauja sprendimų. Tačiau jis kartu pabrėžė, kad vandalizmas ir smurtas negali būti laikomi priimtina protesto forma.

Mokyklų protestai sutapo su viešojo sektoriaus streiku prieš planuojamus 2027 metų biudžeto ribojimus

Moksleivių protestai kilo tuo pačiu metu, kai Prancūzijos viešajame sektoriuje vyko platesnis streikas. Rugsėjo 29 d. darbą nutraukė dalis mokytojų, ugniagesių ir kitų valstybės tarnautojų, protestuojančių prieš planuojamą 2027 m. biudžeto politiką.

Prancūzijos švietimo ministerijos duomenimis, šalies mastu streike dalyvavo 13,71 proc. mokytojų. Pradinėse mokyklose šis rodiklis siekė 15,28 proc., vidurinio ugdymo įstaigose – 12,74 proc., o mokyklų priežiūros ir pagalbinio personalo kategorijoje dalyvavimas buvo gerokai didesnis – 27,39 proc.

Profesinės sąjungos priešinasi planams įšaldyti dalies valstybės tarnautojų atlyginimus bei kitoms taupymo priemonėms. Jos teigia, kad darbuotojų perkamoji galia per pastaruosius metus jau gerokai sumažėjo.

Moksleivių protestai ir darbuotojų streikai nėra vienas organizacinis judėjimas, tačiau jų reikalavimai persidengia – abi grupės kalba apie nepakankamus valstybės išteklius viešosioms paslaugoms.

Prancūzijos valdžia kaltina radikaliosios kairės grupes bandant pasinaudoti mokinių nepasitenkinimu

Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas pareiškė, kad dalį smurtinių incidentų kursto prie protestų prisijungusios radikaliosios kairės grupės. Jo teigimu, kai kuriose vietose mokyklų blokados tapo pretekstu konfrontacijai su policija.

Vyriausybės poziciją palaikė ir ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu, kritikavęs smurtinius veiksmus ir kai kurias mokyklų blokadas. Jis kartu pripažino, kad švietimo sistemoje egzistuoja problemų, kurias valdžia turės spręsti.

Kairiosios opozicijos atstovai tokią vyriausybės retoriką kritikuoja. „La France Insoumise“ politikai viešai rėmė dalį mokinių reikalavimų ir tvirtino, kad valdžia mėgina politizuoti socialinį nepasitenkinimą, užuot sprendusi jo priežastis.

Kol kas nėra duomenų, kad visą protestų judėjimą centralizuotai kontroliuotų viena politinė organizacija. Protestai daugelyje vietų kilo savarankiškai ir plito per socialinius tinklus.

Emmanuelis Macronas pasmerkė smurtą, tačiau pripažino, kad Prancūzijos mokyklų problemų ignoruoti nebegalima

Prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė padegimus, išpuolius prieš policiją ir mokyklų darbuotojus. Jo pozicija – socialinis nepasitenkinimas gali būti reiškiamas, tačiau smurtas negali tapti priemone reikalavimams išsakyti.

Kartu E. Macronas pripažino, kad dalis protestuose keliamų klausimų yra pagrįsti. Prancūzijos mokyklų sistema susiduria su mokytojų trūkumu, senstančia infrastruktūra ir dideliais skirtumais tarp turtingesnių bei socialiai silpnesnių regionų.

Valdžiai ši situacija politiškai pavojinga todėl, kad protestuoja daugiausia jauni žmonės, kurie pirmą kartą aktyviai susiduria su valstybės institucijomis. Griežtas policinis atsakas gali dar labiau radikalizuoti judėjimą, tačiau toleruojamas smurtas savo ruožtu gali paskatinti naujus incidentus.

Dėl to Švietimo ir Vidaus reikalų ministerijos rugsėjo 30 d. kartu surengė pasitarimą su prefektais ir regioninių švietimo administracijų vadovais, po kurio surengta bendra spaudos konferencija.

Policija ir mokyklų administracijos stiprina apsaugą, nes valdžia baiminasi naujų susirėmimų prie mokymo įstaigų

Po kelių dienų neramumų mokyklų teritorijose sustiprinta policijos ir administracijų kontrolė. Švietimo ministerija priminė, kad įėjimus į mokyklas turi prižiūrėti suaugę darbuotojai, gali būti tikrinami krepšiai, o prie įstaigų prireikus ribojami susibūrimai.

Prancūzijoje nuo birželio galioja sustiprintas „Vigipirate“ saugumo režimas. Nors ši sistema pirmiausia skirta terorizmo grėsmėms, jos priemonės suteikia papildomų galimybių kontroliuoti patekimą į mokyklas ir jų teritorijas.

Ministerijos duomenimis, ankstesniais mokslo metais policija ir žandarmerija prie mokyklų atliko daugiau kaip 20 tūkst. patikrinimų ir konfiskavo apie 800 šaltųjų ginklų. Dabartinių protestų metu saugumo priemonės dar labiau sugriežtintos.

Vyriausybės tikslas dabar – atskirti taikius mokinių protestus nuo žmonių, kurie atvyksta prie mokyklų, siekdami susirėmimų. Praktikoje tai nėra paprasta, nes demonstracijos dažnai organizuojamos spontaniškai per socialinius tinklus.

Protestai kilo prieš pat 2027 metų biudžeto pristatymą, todėl konfliktas dėl mokyklų persikelia į nacionalinę finansų politiką

Neramumai prasidėjo likus vos kelioms dienoms iki Prancūzijos 2027 m. valstybės biudžeto projekto pristatymo. Tai reiškia, kad ginčas dėl konkrečių mokyklų sąlygų persipina su platesniu klausimu – kiek valstybė gali taupyti švietimo ir kitų viešųjų paslaugų sąskaita.

Prancūzijos švietimui absoliučiais skaičiais skiriamos lėšos per pastarąjį dešimtmetį augo, tačiau jų dalis bendrose valstybės išlaidose neaugo tokiu pačiu tempu. Tuo metu atlyginimų, energijos, pastatų priežiūros ir kitų sąnaudų didėjimas dalyje mokyklų sukūrė vis didesnį spaudimą.

Moksleiviai šią problemą mato labai praktiškai – nėra konkretaus mokytojo, neveikia šildymas, klasėje per daug žmonių arba pastatas metų metus neremontuojamas. Valstybei tai yra milijardinių biudžetų ir finansavimo prioritetų klausimas, tačiau mokiniui problema atsiranda kiekvieną rytą, atėjus į mokyklą.

Todėl net nuslopinus dabartinius smurtinius incidentus, politinė konflikto priežastis savaime neišnyks. Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo to, ką vyriausybė pasiūlys 2027 m. biudžete ir ar švietimo bendruomenė matys realų atsaką į iškeltas problemas.