Prancūziją krečia moksleivių protestai: pirmadienį iki 500 mokyklų bus visiškai arba iš dalies uždarytos

Protestai dėl prastų mokymosi sąlygų, perpildytų klasių ir mokytojų trūkumo išplito po visą šalį, o per neramumus jau nukentėjo dešimtys švietimo darbuotojų

Prancūzijoje tęsiantis moksleivių protestams, pirmadienį 400–500 vidurinių mokyklų numatoma visiškai arba iš dalies sustabdyti pamokas. Švietimo ministerija teigia, kad dalyje įstaigų nebegalima užtikrinti tinkamų saugumo sąlygų.

Protestai per pastarąsias dvi savaites išplito į daugelį didžiųjų Prancūzijos miestų. Greta taikių akcijų fiksuoti susirėmimai su policija, padegti šiukšlių konteineriai, niokotos mokyklos ir viešasis turtas.

Švietimo ministras Édouard'as Geffray nurodė, kad protestai palietė 735 mokyklas. 24 iš jų, pasak ministro, buvo padegtos arba nuniokotos, o nuo neramumų pradžios sužeisti 78 švietimo sistemos darbuotojai.

Protestai prasidėjo Paryžiaus priemiestyje ir per dvi savaites išplito po Prancūziją

Dabartinė protestų banga prasidėjo „Saint-Exupéry“ vidurinėje mokykloje Créteilio mieste, Paryžiaus priemiestyje. Moksleiviai iš pradžių palaikė streikuojančius mokytojus, kurie skundėsi darbuotojų ir finansinių išteklių trūkumu.

Vėliau judėjimas išaugo ir apėmė kitus šalies regionus. Moksleiviai kelia klausimus dėl prastos kai kurių mokyklų pastatų būklės, perpildytų klasių, mokytojų trūkumo ir nepakeičiamų neatvykusių pedagogų.

Protestuotojai taip pat kritikuoja, jų teigimu, pernelyg intensyvius pamokų tvarkaraščius. Dalis moksleivių reiškia nepasitenkinimą nuo šių mokslo metų visose mokyklose išplėstu mobiliųjų telefonų naudojimo draudimu.

Pirmadienį dalis mokyklų bandys atnaujinti pamokas

Penktadienį Prancūzijoje jau buvo 400–500 vidurinių mokyklų, kuriose pamokos buvo sustabdytos. Švietimo ministro teigimu, pirmadienį skaičius greičiausiai išliks panašus.

Vis dėlto kai kuriose įstaigose numatomas laipsniškas dalinis mokymo atnaujinimas. Kur saugumo sąlygos dar nebus tinkamos, mokiniai negalės grįžti į klases arba mokymas bus organizuojamas kitu būdu.

E. Geffray penktadienį susitiko su moksleivių atstovais, tačiau po derybų šie pareiškė negavę konkrečių priemonių, kurios patenkintų jų reikalavimus. Todėl protestų organizatoriai paragino mobilizaciją tęsti.

Antradienį planuojama nauja nacionalinė protestų diena, prie moksleivių jungiasi mokytojų profesinės sąjungos

Po rugsėjo 29 ir spalio 1 dienomis vykusių nacionalinių mobilizacijų antradienį planuojamas trečiasis didelis protestų etapas.

Sekmadienį visos pagrindinės mokytojų profesinės sąjungos paskelbė ketinančios prisidėti prie moksleivių protesto. Jų teigimu, mokinių keliami klausimai sutampa su pačių pedagogų jau ne vienus metus reiškiamu nepasitenkinimu dėl nepakankamo švietimo finansavimo ir darbuotojų trūkumo.

Profesinės sąjungos taip pat kritikuoja valdžios reakciją į protestus. Jos tvirtina, kad per daug dėmesio skiriama policinėms priemonėms, o per mažai – protestų priežastims ir moksleivių reikalavimams.

Beveik 5 tūkst. žmonių sulaikyta, policija atmeta kaltinimus dėl neproporcingos jėgos

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbia, kad nuo pirmadienio dėl neramumų visoje šalyje sulaikyta beveik 5 tūkst. žmonių.

Per protestus į policijos pareigūnus mėtyti įvairūs daiktai, degintos šiukšliadėžės, niokotas viešasis turtas. Policija kai kur demonstrantus sklaidė naudodama ašarines dujas, gumines kulkas, specialiuosius LBD ginklus ir lazdas.

Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas atmetė kaltinimus, kad policijos veiksmai buvo neproporcingi. Pasak jo, pareigūnai turi sudaryti galimybes mokiniams ir studentams taikiai reikšti savo reikalavimus, tačiau privalo nedelsdami reaguoti į smurtą ir turto niokojimą.

Per protestus užfiksuota kelių itin sunkių incidentų

Vienas sunkiausių incidentų užregistruotas Tūre. Vietos prokuratūros duomenimis, per susirėmimus tarp moksleivių ir policijos sužeistas jaunuolis prarado dešinės akies regėjimą.

La Ciotat mieste, Provanse, per moksleivių demonstraciją 59 metų mokytojas buvo apipiltas benzinu ir sumuštas. Sekmadienio rytą Marselyje sulaikytas šiuo išpuoliu įtariamas 16-metis.

Smurto sulaukė ir policijos pareigūnai. Belforte vieną policininką grupė jaunuolių persekiojo, pargriovė ir spardė. Dėl šio incidento sulaikyti du žmonės.

Vyriausybė svarsto principą „niokotojai moka“ – už žalą galėtų atsakyti ir tiesiogiai jos nepadarę riaušių dalyviai

Protestus lydint dideliems nuostoliams, Prancūzijos vyriausybė ketina paspartinti vadinamojo „casseurs-payeurs“ įstatymo projekto svarstymą.

Numatoma, kad smurtiniuose susibūrimuose dalyvaujantys žmonės galėtų būti įpareigoti prisidėti prie padarytos žalos atlyginimo net ir tais atvejais, kai nėra nustatyta, kad konkretų objektą sugadino būtent jie.

Įstatymo projektą Prancūzijos Senatas turėtų svarstyti spalio pabaigoje. Vyriausybės iniciatyva pasirodė tuo metu, kai aplink mokyklas ir miestų viešosiose erdvėse fiksuojama vis daugiau vandalizmo atvejų.