Ch. Pike išgyveno dvi mirtinas injekcijas, tačiau skandalas tuo nesibaigė: paviešinti nauji faktai

Paviešintos naujos nesėkmingos egzekucijos detalės

Jungtinėse Amerikos Valstijose už žmogžudystę mirties bausme nuteista 50-metė Christa Pike išgyveno egzekuciją, kurios metu jai buvo suleisti du mirtino preparato kiekiai. Nors iš pradžių moteris buvo kritinės būklės, ji atgavo sąmonę, pradėjo vaikščioti ir spalio 10 dieną buvo išrašyta iš ligoninės bei grąžinta į kalėjimą. Tačiau istorija tuo nesibaigė – paviešinti skubiosios pagalbos tarnybų pokalbiai atskleidė, kad po nesėkmingos egzekucijos medikų pagalba vėlavo dėl pareigūnų nesusikalbėjimo.

Rugsėjo 30 dieną Tenesio valstijoje įvykęs incidentas sukėlė didelį atgarsį JAV ir paskatino naujas diskusijas apie mirties bausmės vykdymo procedūras.

Už 1995 metais įvykdytą bendramokslės nužudymą nuteistai C. Pike buvo suleista pirmoji pentobarbitalio dozė, tačiau moteris liko gyva. Nepadėjus ir antrajai dozei, egzekucija nebuvo užbaigta.

Iš pradžių jos būklė buvo itin sunki. Moteris buvo prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, o advokatai baiminosi, kad ji gali neišgyventi.

Vis dėlto po kelių dienų C. Pike atgavo sąmonę ir pradėjo kalbėti. Spalio 10 dieną jos gynėjai pranešė, kad moteris išrašyta iš ligoninės ir grąžinta į Debra K. Johnson įkalinimo įstaigą Nešvilyje, kurioje kalėjo daugiau kaip tris dešimtmečius.

Paaiškėjo, kad pagalbos tarnybos iš pradžių netikėjo skambučiu

Spalio 12 dieną naujienų agentūra „Associated Press“ paskelbė informaciją iš pagalbos tarnybų pokalbių įrašų, gautų pateikus oficialų prašymą.

Įrašai atskleidė, kad po nesėkmingos egzekucijos skubiosios pagalbos iškvietimas buvo palaikytas galimai netikru.

Pirmasis skambutis numeriu 911 buvo užregistruotas rugsėjo 30 dieną, 20 val. 40 min., praėjus kiek daugiau nei valandai nuo egzekucijos pradžios.

Skambinęs asmuo pranešė, kad kalėjime mėginta įvykdyti mirties bausmę, tačiau nuteistoji tebėra gyva ir jai reikalinga medicininė pagalba.

Vis dėlto skambinantysis negalėjo pateikti specialaus patvirtinimo kodo, todėl dispečeriai suabejojo pranešimo tikrumu.

20 val. 03 min. po devintos vakaro, tai yra 21 val. 03 min., vienas dispečeris nurodė, kad gauta informacija apie tariamai melagingą iškvietimą ir kad Riverbendo kalėjime medicininės pagalbos nereikia.

Tik apie 21 val. 11 min. kalėjimo pareigūnai galutinai patvirtino, jog pagalbos prašymas tikras.

Taigi nuo pirmojo skambučio iki patvirtinimo praėjo maždaug pusvalandis.

21 val. 14 min. greitosios pagalbos automobilis ir ugniagesių transportas jau buvo pastebėti įvažiuojantys į kalėjimo teritoriją.

Šios aplinkybės sukėlė papildomų klausimų, ar po nesėkmingos egzekucijos buvo tinkamai pasirengta suteikti skubią medicininę pagalbą.

Advokatams teko įveikti šešerias užrakintas duris

Naujų detalių apie tą vakarą kilusią sumaištį paskelbė ir žurnalas „People“.

Remiantis jo pateikta informacija, C. Pike advokatas Randy Spivey po antrosios injekcijos pastebėjo, kad jo ginamoji vis dar kvėpuoja.

Jis mėgino kuo greičiau susisiekti su kitais teisininkų komandos nariais, tačiau tam pirmiausia turėjo pereiti šešerias užrakintas duris.

Pasak gynėjų, dėl šios priežasties prireikė dar maždaug septynių minučių, kol advokatas galėjo perduoti informaciją kolegoms.

20 val. 36 min. kitas C. Pike advokatas Stephenas Ferrellas pateikė skubų prašymą teismui, siekdamas užtikrinti, kad moteriai būtų nedelsiant suteikta gyvybę gelbstinti pagalba.

Vėliau buvo surengtas skubus teismo posėdis, tačiau advokatai tuo metu neturėjo aiškios informacijos apie tai, kokių veiksmų imasi kalėjimo pareigūnai ir ar medikai jau pakeliui.

Gynėjų teigimu, bandymai susisiekti su kai kuriais atsakingais valstijos pareigūnais taip pat buvo nesėkmingi.

Šios detalės parodė, kad egzekucijos nesėkmę lydėjo ne tik medicininės komplikacijos, bet ir rimtos komunikacijos problemos.

Moteris buvo praradusi sąmonę, tačiau vėliau pradėjo vaikščioti

Po nesėkmingos egzekucijos C. Pike buvo nugabenta į ligoninę, kur jai kelias dienas taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.

Iš pradžių jos advokatai baiminosi, kad moteris gali nebeatsigauti.

Tačiau spalio 6 dieną ji atgavo sąmonę, pradėjo kalbėti ir po truputį judėti.

Vėliau pranešta, kad C. Pike jau gali nueiti kelis žingsnius su pagalba.

Spalio 10 dieną naujienų portalas „Axios“ paskelbė, kad moteris išrašyta iš ligoninės ir sugrąžinta į įkalinimo įstaigą.

„Ji dėkinga pirmiesiems gelbėtojams ir medikų komandai už suteiktą pagalbą šiomis nepaprastomis aplinkybėmis“, – pranešime nurodė jos advokatai.

Teisininkai taip pat pažymėjo, kad moteriai ir toliau teikiama medicininė priežiūra, o jos sveikatos būklės pokyčiai bus stebimi.

Nors C. Pike pavyko išgyventi, ilgalaikės mirtinų preparatų poveikio pasekmės kol kas nėra aiškios.

Prieš egzekuciją perspėjo apie sveikatos problemas

C. Pike gynėjai dar prieš numatytą egzekuciją buvo įspėję, kad moteris turi sveikatos sutrikimų, galinčių apsunkinti intraveninių linijų įvedimą.

Pasak advokatų, ji turėjo kraujo sutrikimą, dėl kurio galėjo susidaryti krešulių injekcijų vietose.

Gynėjai teigė, kad medicinos darbuotojams visą jos gyvenimą būdavo sunku paimti kraujo.

Per egzekuciją buvo kelis kartus mėginama įvesti intravenines linijas.

Advokatų teigimu, vien kairėje moters rankoje buvo panaudotos mažiausiai septynios adatos.

Procedūros metu C. Pike esą skundėsi nemaloniais pojūčiais rankoje ir klausė, ar tai, ką jaučia, yra normalu.

Nepaisant sunkumų, jai buvo suleista pirmoji pentobarbitalio dozė, o vėliau – antroji.

Tačiau nė viena jų nesukėlė numatyto rezultato.

Medicinos ekspertai svarsto, kad taip galėjo nutikti dėl preparato kokybės arba problemų, susijusių su intraveninėmis linijomis, kai vaistas galėjo patekti į aplinkinius audinius, o ne tinkamai pasklisti kraujotakoje.

Vis dėlto oficialios priežastys dar nenustatytos.

Gubernatorius sustabdė kitas egzekucijas

Po incidento Tenesio gubernatorius Billas Lee nurodė sustabdyti tolesnius bandymus vykdyti mirties bausmes, kol bus atliktas nepriklausomas tyrimas.

Tai reiškia, kad atidėtas ne tik galimas pakartotinis C. Pike egzekucijos vykdymas, bet ir kita 2026 metais valstijoje numatyta egzekucija.

Tyrimu siekiama nustatyti, kodėl procedūra nepavyko, ar buvo laikomasi nustatyto protokolo ir kokių pakeitimų reikia, kad panašūs incidentai nepasikartotų.

Tenesio pataisos departamentas iki šiol nėra viešai paaiškinęs, kodėl C. Pike išgyveno po dviejų mirtino preparato dozių.

Valstijos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad egzekucijos metu buvo laikomasi galiojančių procedūrų.

Tačiau naujai paviešinti pagalbos tarnybų pokalbiai parodė, kad klausimų kyla ne tik dėl pačios injekcijos, bet ir dėl veiksmų, kurių buvo imtasi supratus, jog egzekucija nepavyko.

Tokie atvejai JAV itin reti

Mirtinos injekcijos jau daugelį metų yra vienas pagrindinių mirties bausmės vykdymo būdų Jungtinėse Valstijose.

Vis dėlto praeityje yra pasitaikę atvejų, kai egzekucijos būdavo nutraukiamos dėl sunkumų įvesti intravenines linijas ar kitų medicininių komplikacijų.

C. Pike atvejis išsiskiria tuo, kad jai buvo suleisti egzekucijai skirti preparatai, tačiau moteris liko gyva ir vėliau atsigavo tiek, kad galėjo būti išrašyta iš ligoninės.

Tenesio valstija 2024 metais pakeitė mirtinų injekcijų metodą ir vietoje anksčiau naudoto trijų preparatų derinio pradėjo naudoti vieną vaistą – pentobarbitalį.

Šis metodas po C. Pike egzekucijos nesėkmės vėl atsidūrė visuomenės ir ekspertų dėmesio centre.

Už bendramokslės nužudymą nuteista būdama 18 metų

C. Pike buvo nuteista už 1995 metais įvykdytą 19-metės Colleen Slemmer nužudymą.

Nusikaltimo metu jai buvo 18 metų.

Ji kartu su savo vaikinu buvo pripažinta kalta dėl bendramokslės nužudymo. Nusikaltimas sukėlė didelį atgarsį dėl savo žiaurumo.

C. Pike savo dalyvavimo žmogžudystėje neneigė.

Tačiau jos advokatai ir šalininkai ragino atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo metu ji buvo labai jauna, taip pat į jos psichikos sveikatos problemas ir ankstesnes traumines patirtis.

Jos vaikinas nusikaltimo metu buvo nepilnametis, todėl jam nebuvo galima skirti mirties bausmės. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Jeigu rugsėjo 30 dienos egzekucija būtų buvusi užbaigta, C. Pike būtų tapusi pirmąja moterimi, kuriai Tenesio valstijoje per daugiau nei 200 metų įvykdyta mirties bausmė.

Kol kas neaišku, kas laukia toliau

C. Pike advokatai siekia, kad po nesėkmingos egzekucijos jai paskirta mirties bausmė būtų pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.

Jie tvirtina, kad moteris jau patyrė itin dideles fizines ir psichologines kančias, todėl pakartotinis bandymas įvykdyti egzekuciją būtų nepriimtinas.

Tuo metu Tenesio valstijos institucijos laukia nepriklausomo tyrimo išvadų.

Kol kas nėra aišku, ar valstija ateityje mėgins dar kartą vykdyti C. Pike paskirtą mirties bausmę.

Naujausi duomenys apie uždelstą medicininę pagalbą ir kalėjimo darbuotojų nesusikalbėjimą rodo, kad tyrimui teks atsakyti į gerokai daugiau klausimų nei vien tai, kodėl nesuveikė mirtinos injekcijos.