„Bastilija atsiimta“: Prancūzijoje į gatves išėjo 71,5 tūkst. protestuotojų

Bastilijos aikštėje susirinkę moksleiviai reikalavo geresnių sąlygų mokyklose

Spalio 8 dieną Prancūzijoje surengti nauji moksleivių protestai dėl mokytojų trūkumo, perpildytų klasių ir prastos mokyklų pastatų būklės. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, demonstracijose visoje šalyje dalyvavo 71 500 žmonių, iš jų 24 500 – pagrindinėje Paryžiaus eisenoje, kurios centre buvo Bastilijos aikštė.

Protestuotojų minioje buvo ne vien moksleiviai. Prie jų prisidėjo studentai, mokytojai, tėvai ir profesinių sąjungų atstovai. Dalis jaunuolių tą dieną taip pat blokavo įėjimus į mokyklas; Švietimo ministerijos duomenimis, 375 mokyklos visiškai arba iš dalies neveikė.

Kairiosios partijos „Nepaklusnioji Prancūzija“ lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas po eitynių socialiniame tinkle pareiškė, kad „Bastilija atsiimta“. Tai buvo jo politinis protesto įvertinimas, susietas su aikštės reikšme Prancūzijos istorijoje. 1789 metais Bastilijos šturmas tapo vienu iš Prancūzijos revoliucijos simbolių.

Protestas iš mokyklų prieigų išaugo į visos šalies judėjimą

Dabartinis judėjimas prasidėjo rugsėjo 17 dieną Paryžiaus priemiesčiuose. Iš pradžių moksleiviai blokavo savo mokyklas, o vėliau protestai išplito į kitus miestus. Jų keliami klausimai apima neatvykusių mokytojų pavadavimą, ilgas pamokų dienas, mokymosi aplinką ir pasirengimą baigiamiesiems egzaminams.

Mokyklų darbuotojai pasakoja, kad problemos skirtingose vietose atrodo nevienodai. Marselyje prie protesto prisidėjusi mokytoja Diane Di Sciullo nurodė šiemet vienoje klasėje turinti 37 mokinius. Pasak jos, prieš pamokas tenka ieškoti papildomų kėdžių ir stalų, kad visi galėtų dirbti.

Paryžiuje protestavę moksleiviai kalbėjo apie mėnesius be dalyko mokytojo ir pamokas, kurios baigiasi tik apie 18 valandą. Šie pasakojimai atspindi konkrečių mokyklų patirtį, todėl jų negalima priskirti kiekvienai Prancūzijos mokyklai. Vyriausybė pripažįsta, kad tarp spręstinų klausimų yra neįvykstančios pamokos, patalpų būklė ir pernelyg ilgos mokymosi dienos.

Paryžiaus eitynių pabaigoje kilo susirėmimų su policija

Bastilijos aikštėje vykęs susibūrimas iš pradžių buvo taikus. Vėliau tarp dalies demonstrantų ir policijos kilo susirėmimų; pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką, o kai kurie protestuotojai mėtė daiktus į policijos gretas. Paryžiuje neramumai apėmė dalį protesto, tad visos eisenos vadinti smurtine būtų netikslu.

Incidentų užfiksuota ir kituose miestuose. Vidaus reikalų ministerija pranešė apie padegėjų išpuolį prieš policijos nuovadą Bordo, nuniokotą mokyklą Sent Etjene ir išpuolius prieš mokytojus Tulūzoje bei Marselyje. Tai atskiri įvykiai, už kuriuos atsakingų asmenų veiksmų nereikėtų tapatinti su visų demonstrantų reikalavimais.

Policijos veiksmai taip pat sulaukė kritikos iš moksleivių ir žmogaus teisių organizacijų. Po sunkaus paauglio sužalojimo valdžia laikinai sustabdė apsvaiginamųjų granatų naudojimą malšinant šiuos protestus. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo pabaigos sulaikyta daugiau kaip 6 600 žmonių; šis skaičius apima visą laikotarpį, o ne vien spalio 8 dienos demonstracijas.

Vyriausybė žada pavaduojančius mokytojus ir sprendimus iki spalio pabaigos

Tą pačią dieną švietimo ministras Édouard’as Geffray paskelbė, kad į mokyklas, kuriose ypač trūksta pedagogų, bus nukreipta 3 000 pavaduojančių mokytojų. Ministras taip pat žadėjo peržiūrėti ilgus mokinių tvarkaraščius ir ieškoti būdų patobulinti „Parcoursup“ – stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą.

Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu įpareigojo vyriausybę iki spalio pabaigos pateikti pirmuosius sprendimus, jų finansavimą ir įgyvendinimo terminus. Jo nurodytos penkios darbo kryptys apima pamokų užtikrinimą, patalpų gerinimą, mokymosi dienos organizavimą, „Parcoursup“ skaidrumą ir atsaką į moksleivių pasiūlymus. Vyriausybės pateiktame 2027 metų biudžeto projekte švietimui numatytos didesnės lėšos, tačiau projektas dar turi būti svarstomas.

Švietimo ministerija spalio 5–23 dienomis taip pat rengia anoniminę internetinę vyresniųjų klasių moksleivių apklausą. Ji žada spalio pabaigoje apibendrinti atsakymus. Protestų dalyviai kol kas laukia konkrečių sprendimų: moksleivių atstovai po premjero pažadų paskelbė, kad demonstracijos tęsis.

Jeanas-Lucas Mélenchonas palaiko protestus, moksleivių organizacijos rengia naujas eitynes

J.-L. Mélenchonas viešai gyrė protestuojančius jaunuolius ir pakvietė prisidėti prie spalio 13 dieną moksleivių bei darbuotojų organizacijų rengiamų veiksmų. Dar viena didesnė mobilizacija planuojama spalio 17 dieną. Ar šie kvietimai sulauks tokio pat dalyvių skaičiaus, parodys būsimos demonstracijos.

Politiko parama tapo ir ginčo dalimi. Oponentai kaltina „Nepaklusniąją Prancūziją“ naudojantis moksleivių nepasitenkinimu politiniais tikslais. J.-L. Mélenchonas tai neigia ir pabrėžia, kad protestus pradėjo patys moksleiviai.

Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į du dalykus: ar mokyklose atsiras žadėti pavaduojantys mokytojai ir ką vyriausybė pasiūlys iki spalio pabaigos. Kol kas spalio 8 dienos protestų mastą apibrėžia oficialūs dalyvių skaičiai, o tolesnę judėjimo eigą lems dar nepriimti sprendimai bei pačių moksleivių organizacijų veiksmai.