Atleidę tūkstančius darbuotojų, „Google“, „Amazon“ ir „Meta“ įdarbina pigiau apmokamus užsieniečius
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje atskleista, kad tokios technologijų milžinės kaip „Google“, „Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Salesforce“ netrukus po masinių atleidimų iš darbo įdarbina užsienio šalių gyventojus kaip pigius darbuotojus. „Google“ metų pradžioje atleidusi apie 12 000 darbuotojų iš pareigų, kreipėsi dėl darbuotojų iš užsienio paieškos, ypač į mažiau apmokamas, labai specializuotas pareigas bendrovėje[1].
„Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ siekė įdarbinti užsienio darbuotojus įvairioms pareigoms. Jie turėjo darbo pasiūlymų programinės įrangos inžinieriams, analitikos konsultantams ir naudotojų patirties tyrėjams. Tiriamosios žurnalistikos atstovas Lee Fangas teigė, kad naujai įdarbinti užsienio darbuotojai turėtų pradėti dirbti nuo rugpjūčio 17 d.
Įmonė kreipėsi į vyriausybę dėl specialių H-1B vizų inžinierių specializacijos darbuotojams. Kitos žinomos technologijų bendrovės, įskaitant „Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Salesforce“ ir „Zoom“, taip pat pateikė papildomas paraiškas dėl H-1B vizų, kaip atskleidė Fang[2].
H-1B vizos, kurias paprastai gauna programinės įrangos inžinieriai ir kiti technologijų pramonės atstovai, yra ginčytinas klausimas diskusijose dėl imigracijos, nes kritikai teigia, kad jomis naudojamasi siekiant nuskriausti JAV piliečius ir teisėtus nuolatinius gyventojus[3]. Šios vizos galioja trejus metus ir gali būti pratęstos dar trejiems metams.
Prašymai dėl vizų užsienio inžinieriams plūsta vis dažniau
Lee Fangas paminėjo 2017 m. Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro atliktą tyrimą, kuriame teigiama, kad be tokios darbuotojų imigracijos JAV darbuotojų darbo užmokestis ir įsidarbinimo galimybės kompiuterių mokslo srityje 2001 m. būtų buvę gerokai didesni.
Prašymų išduoti vizas įprastų technologijų sektoriuje skaičius išaugo antrus metus iš eilės, o tai sukėlė susirūpinimą dėl galimo manipuliavimo sistema siekiant nesąžiningos naudos, kaip praėjusį mėnesį pareiškė valdžios institucijos. L. Fangas taip pat teigė, kad technologijų įmonės samdė lobistus, kad šie darytų įtaką įstatymų leidėjams ir J. Bideno administracijai, siekdami padidinti H-1B vizų limitą[4].
Šiais metais JAV Pilietybės ir imigracijos tarnyba pranešė, kad kompiuterinės loterijos metu H-1B vizų paraiškų skaičius išaugo 61 %, iš viso 780 884 paraiškomis. Praėjusiais metais paraiškų skaičius padidėjo 57 % (iš viso 483 927 paraiškos, o ankstesniais metais – 308 613 paraiškų). Kasmet H-1B vizos išduodamos ne daugiau kaip 85 000 asmenų.
Tinklalapio Layoffs.fyi duomenimis, šiais metais atleista daugiau kaip 168 000 technologijų srities darbuotojų. Dar 2022 įmonės atleido daugiau nei 178 000 darbuotojų technologijų srityje. O 2023 prasidėjo su didelių įmonių etatų mažinimais, kurie siekė ir daugiau nei 20 procentų atleistų darbuotojų. „Amazon“ vykdė savo atleidimus bangomis, paleisdami tai 9 000 tai 18 000 ar net daugiau nei 27 000 darbuotojų. Taip prisijungė prie didelių įmonių kaip daugiausiai darbuotojų atsikračiusi technologijų plėtros įmonių kaip „Meta“ ir „Twitter“[5].
Technologijų įmonėms apsimoka samdyti mažiau apmokamus darbuotojus iš užsienio
Technologijų pasaulyje viena iš tendencijų, kuriai skiriama daug dėmesio, yra vis dažniau samdomi darbuotojai iš užsienio, ypač žemesnio darbo užmokesčio darbuotojai, tačiau labai specializuotoms pareigoms. Šios tendencijos lyderės yra tokios aukščiausio lygio bendrovės kaip „Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Salesforce“. Šios technologijų milžinės tai pradėjo daryti netrukus po to, kai sumažino tūkstančius savo darbuotojų.
Ne viena įmonė jau pateikė prašymus išduoti H-1B vizas užsienio darbuotojams. Ši strategija grindžiama įvairiais ekonominiais, strateginiais ir konkurenciniais sumetimais. Pirmoji ir, ko gero, svarbiausia nauda, kurią technologijų bendrovėms suteikia užsienio darbuotojų samdymas, yra galimybė naudotis platesniu pasauliniu talentų rezervu.
JAV yra pirmaujančių technologijų bendrovių ir inovacijų namai, tačiau talentai neapsiriboja geografinėmis ribomis. Aukštos kvalifikacijos specialistų yra visame pasaulyje, o samdydamos užsienio darbuotojus technologijų įmonės gali pasinaudoti šiuo pasauliniu talentų rezervu[6]. Užsienio darbuotojai gali įnešti unikalių įgūdžių, patirties ir perspektyvų, kurios gali praturtinti įmonės produktus, paslaugas ir vidinę kultūrą.
Ne paslaptis, kad samdyti užsienio darbuotojus, ypač pagal H-1B vizų programą, dažnai kainuoja pigiau nei samdyti vietinius darbuotojus. Net ir laikantis vyraujančio darbo užmokesčio taisyklės, pagal kurią užsienio darbuotojams turėtų būti mokamas bent jau vyraujantis jų profesijos darbo užmokestis, šie specialistai paprastai patenka į žemesnes darbo užmokesčio grupes.
Šis ekonomiškumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės po didelių atleidimų renkasi šią įdarbinimo strategiją, leidžiančią joms subalansuoti biudžetą ir kartu išlaikyti veiklos efektyvumą. JAV technologijų pramonė susiduria su talentų trūkumu tam tikrose srityse, ypač itin specializuotų pareigų.
Inovacijų skatinimas ir strateginė plėtra pasitelkiant pigią darbo jėgą
Technologijoms tobulėjant milžinišku greičiu, didėja įgūdžių poreikis tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, duomenų mokslas ir kibernetinis saugumas. Ieškodamos galimybių užsienyje, įmonės gali užpildyti šias specializuotas pozicijas, kurios kitu atveju gali likti laisvos dėl vietinių talentų trūkumo.
Inovacijos klesti įvairioje aplinkoje. Kai susitinka skirtingų kultūrų ir patirties žmonės, jie gali sukurti idėjų lydymo katilą. Technologijų įmonės užsiima inovacijomis, o įvairovė yra vienas iš svarbiausių kūrybiškumą skatinančių veiksnių. Užsienio darbuotojų samdymas gali prisidėti prie įvairovės ir skatinti inovacijoms bei naujoms idėjoms palankią aplinką.
Darbuotojų iš užsienio įdarbinimas taip pat gali padėti įgyvendinti įmonės plėtros strategiją. Jei įmonė planuoja plėsti savo veiklą naujose tarptautinėse rinkose, darbuotojai iš tų regionų gali suteikti vertingų žinių apie vietos kultūrą, klientų elgseną ir verslo praktiką. Šie darbuotojai gali padėti bendrovėms suprasti ir įveikti skirtingų rinkų sudėtingumą.
Nors kritikai teigia, kad tokia praktika nepalanki Amerikos darbuotojams ir mažina darbo užmokestį, labai svarbu atkreipti dėmesį į jų teikiamą naudą šioms technologijų bendrovėms. Ši nauda apima tiek išlaidų taupymą ir galimybę naudotis pasauliniu talentų rezervuaru, tiek specializuotų vaidmenų užpildymą ir inovacijų skatinimą. Kadangi technologijų pramonė toliau vystosi ir plečiasi, tikėtina, kad užsienio darbuotojų samdymas ir toliau bus svarbi jos talentų įsigijimo strategijos dalis.
„Amazon“ pertvarkos: samdo pigią darbo jėgą ir inžinierius dirbančius su DI
Atrodo, kad „Amazon“ ruošiasi į savo internetinę parduotuvę įtraukti pažangias dirbtiniu intelektu paremtas paieškos funkcijas, kaip rodo du neseniai bendrovės svetainėje paskelbti darbo skelbimai. Skelbimuose aiškiai matyti, kad planuojama patobulinti paieškos funkcijas, naudojant į „ChatGPT“ panašią sąsają[7].
Įmonė skelbime, kuriame ieškoma vyresniojo techninio programų vadovo, nurodo:
„Inicijuojame į dirbtinį intelektą orientuotą projektą, kurio tikslas iš pagrindų pertvarkyti ir revoliucingai pakeisti mūsų požiūrį į paiešką, pasitelkiant didelio masto pažangiausius gilaus mokymosi metodus.“
Atlyginimas už šias pareigas, kurioms atlikti reikia mažiausiai septynerių metų tiesioginio darbo su inžinerijos komandomis, svyruoja nuo 119 000 iki 231 400 JAV dolerių per metus, priklausomai nuo kandidato buvimo vietos. Daugiau informacijos pateikiama kitame darbo skelbime, kuriame siūlomos pareigos yra vyriausio DI inžinieriaus vaidmuo, kurio darbo užmokestis svyruoja nuo 134 500 iki 261 500 JAV dolerių per metus.
Skelbime ši iniciatyva apibūdinama kaip paieškos sistemos transformacija, kuria siekiama nedelsiant suteikti naudos klientams. Įmonė planuoja paieškos pertvarkymą į interaktyvią pokalbio patirtį, leidžiančią naudotojams gauti su produktais susijusius atsakymus, lyginti produktus, gauti asmenines produktų rekomendacijas ir daug daugiau, kad jie galėtų lengvai rasti idealų produktą, atitinkantį jų poreikius.
Kartu šie darbo skelbimai pabrėžia „Amazon“ ketinimą iš esmės pakeisti paieškos funkcijos veikimą. Taip pat verta paminėti, kad įmonė neseniai pristatė savo pačios pamatinius dirbtinio intelekto modelius, skirtus teikti neserverinę dirbtinio intelekto paslaugą, kurią klientai gali naudoti savo į „Chat-GPT“ panašiems modeliams kurti.
