Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas
Alaus vartojimas Lietuvoje mažėja jau kelerius metus iš eilės, o 2024 m. kritimas buvo dar ryškesnis. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai parduota 19,2 mln. dekalitrų alaus – 7,5 % mažiau nei 2023 m.
Nealkoholinio alaus pardavimų dalis nuosekliai auga. Aludarių gildija yra minėjusi, kad kai kurių gamintojų skaičiavimu, jis jau sudaro apie 4–6 % visos alaus rinkos. Augimą lemia madas keičiančios vartojimo tendencijos ir griežtesni vairavimo bei pardavimo ribojimai.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, kad ir šių metų sausį–spalį pardavimai sumažėjo apie 8 %, o vienas pagrindinių priežasčių – nuo sausio padidinti akcizai: „Nuo sausio 1 d. akcizai didinti 16 %, tokio pat dydžio kilimas laukia ir 2026 m., ir 2027 m.“
Kainų augimas paveikė ir kitus gėrimus: viskis brango 6,3 %, vaisių vynas – 5,7 %, lietuviškas alus – 5,2 %. Mažėjant paklausai Europoje ir Lietuvoje, pastebima ir kultūrinė tendencija – tradicinis alus praranda anksčiau turėtą statusą, nors statistikoje neatsispindi užsienyje įsigytas alkoholis, kurio dalis gali būti reikšminga.[1]
Mažiausias alkoholio vartojimas per dešimtmetį slepia vis dar didelius sveikatos nuostolius
2024 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro absoliutaus alkoholio – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius dešimt metų. Prekybos duomenys rodo aiškų nuosaikėjimą: spiritinių gėrimų parduota 5,3 % mažiau, alaus – 7,5 % mažiau.
Tačiau vartojimo mažėjimas neatskleidžia visos realybės. Higienos instituto duomenimis, 2024 m. bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga diagnozuota 27,7 tūkst. gyventojų, o vyrų sergamumas išliko daugiau kaip tris kartus didesnis nei moterų. Dažniausiai fiksuojama alkoholinė priklausomybė, alkoholinė kepenų liga ir toksinis alkoholio poveikis.[2]
Tais pačiais metais nuo su alkoholiu tiesiogiai susijusių ligų mirė 677 žmonės – 52 daugiau nei 2023 m. Pagrindinės priežastys: alkoholinė kepenų liga (52,6 % mirčių), apsinuodijimas alkoholiu ir alkoholinė kardiomiopatija.
Mažėjant vartojimui, socialiniai padariniai vis dar kelia grėsmę: daugiau eismo įvykių ir nusikaltimų
Nors bendras alkoholio vartojimas mažėja, socialiniai padariniai išlieka reikšmingi. 2024 m. neblaivūs asmenys padarė 7,6 tūkst. nusikalstamų veikų – 10,8 % mažiau nei 2023 m., tačiau išaugo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai: tokių įvykių užfiksuota 234, arba 4,9 % daugiau.
Jų metu žuvo 8 žmonės, 276 sužeisti. Tabako vartojimas taip pat smuko – vienam gyventojui teko 1 151 cigaretė, 5,9 % mažiau nei ankstesniais metais, tačiau nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 577 žmonės, daugiausia vyrai.
Ekspertų teigimu, nors vartojimo mažėjimas yra teigiama tendencija, tikrosios problemos slypi kitur – prieinamų psichikos sveikatos paslaugų trūkume ir nevienodame prevencijos lygmenyje regionuose.
