Susitarimas dėl grūdų ir kaistanti politinė situacija pasaulyje
Trečiadienį Rusija pareiškė, kad atnaujina dalyvavimą susitarime dėl gyvybiškai svarbių grūdų eksporto iš karo draskomos Ukrainos uostų, tačiau paskelbusi apie sugrįžimą į grūdų eksporto sandorio susitarimą, Rusija ėmėsi keistos strategijos. Šalies agresorės pajėgos pradėjo pasitraukimą iš strategiškai svarbaus okupuoto Chersono – pastebėta, kad nuo svarbiausių miesto pastatų dingo Rusijos vėliavos.
Kol toks žingsnis Ukrainoje ir Vakaruose yra vertinamas atsargiai, kitose okupuotose Ukrainos teritorijose rusai ir toliau skleidžia baimę bei paniką. Teigiama, kad okupuotų miestų merai ir valdžios pareigūnai yra grobiami ir kankinami, o Rusijos kariai Ukrainos vaikus siekia nužudyti net specialiomis, žaislus primenančiomis minomis.
Tuo tarpu Ukraina ir toliau aktyviai prašo paramos iš savo Vakarų partnerių ir didžiausios rėmėjos JAV, tačiau baiminamasi, kad čia jau netrukus gali būti susiduriama su kitokia pozicija Ukrainos paramos klausimu. JAV sparčiai auga politikų gretos, kurios ragina valdžią mažinti paramos Ukrainai mastus.
Tai gali tiesiogiai atsiliepti ne tik karo eigai, bet ir Ukrainos ateičiai. Šalies atstatymui prireiks milijardų, tačiau ties finansine krize atsidūrusi JAV, o taip pat ir Europa, galimai nebėra pajėgios demonstruoti tokį dosnumą ilguoju laikotarpiu.
Ramybės neduoda ir kaistanti politinė situacija kitose pasaulio valstybėse. Korėjos pusiasalyje savo karinę galią demonstruoja Šiaurės Korėja, o Vakarai neramiai stebi ir Izraelyje bei Brazilijoje vykusius rinkimus bei spėlioja, ką jie reikš pasauliui, kuris yra atsidūręs ties konflikto slenksčiu, kuris yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Grūdų eksporto susitarimas buvo atnaujintas
Rusija pareiškė, kad po to, kai savaitgalį sustabdė savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, vėl pradės dalyvauti šiame susitarime. Rusijos gynybos ministerija teigė gavusi raštiškas Kijevo garantijas nenaudoti Juodosios jūros grūdų koridoriaus karinėms operacijoms prieš Rusiją[1].
„Rusijos Federacija mano, kad šiuo metu gautos garantijos atrodo pakankamos, ir atnaujina susitarimo įgyvendinimą“, – sakoma ministerijos pranešime.
Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas, dedantis daug pastangų sandorio užtikrinimui ir tęstinumui, anksčiau sakė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė savo kolegai turkui, kad liepos 22 d. Turkijai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl grūdų, toliau veiks nuo trečiadienio vidurdienio.
„Grūdų gabenimas bus tęsiamas, kaip buvo sutarta anksčiau, nuo šiandien (12 val.)“, – trečiadienį sakė R. T. Erdoganas.
Savaitgalį Rusija sustabdė savo dalyvavimą susitarime, teigdama, kad negali užtikrinti civilinių laivų, plaukiojančių per Juodąją jūrą, saugumo, nes ten buvo užpultas jos laivynas. Ukraina sakė, kad tai buvo melagingas pretekstas.
Nepaisant susitarimo sustabdymo, laivai ir toliau gabeno ukrainietiškus grūdus, tačiau mažai tikėtina, kad eksportas galėjo tęsis ilgai, nes draudimo bendrovės dėl Rusijos veiksmų nesudarinėjo naujų sutarčių.
Kremliaus politikos analitikė Tatjana Stanovaja sakė, kad bandydama sustabdyti susitarimo galiojimą Maskva nesitikėjo, kad kitos šalys tęs susitarimą be jo.
„Kremlius pats pateko į spąstus, iš kurių nežinojo, kaip ištrūkti“, – rašė ji „Telegram“ tinkle.
Rusai traukiasi iš Chersono, tačiau Ukraina įspėja apie apgaulę
Kaip jau minėta, Rusų okupuotame Chersone pastarąsias dienas pastebimi keisti rusų veiksmai. Maskvos paskirtas pareigūnas Chersono regione nurodė, kad Rusijos kariai gali pasitraukti iš vakarinio Dniepro upės kranto.
Nors JAV optimistiškai vertina Ukrainos galimybes atgauti strategiškai svarbų pietinį Chersono miestą, Kijevas šį rusų žingsnį vertina atsargiai ir užsimena apie galimą klastą[2].
„Labiausiai tikėtina, kad mūsų daliniai, mūsų kariai išvyks į kairįjį (rytinį) krantą“, – ketvirtadienį interviu prokremliškai internetinei žiniasklaidai sakė Rusijos paskirtas Chersono srities civilinio administratoriaus pavaduotojas Kirilas Stremousovas.
Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk sakė, kad kalbos apie atsitraukimą gali būti Rusijos spąstai, o nuotraukos, kuriomis dalijamasi prokremliškose „Telegram“ paskyrose, yra tik dezinformacija.
„Tai gali būti tam tikros provokacijos apraiška, siekiant sudaryti įspūdį, kad gyvenvietės yra apleistos, kad į jas saugu įvažiuoti, o jie ruošiasi gatvės mūšiams“, – sakė ji televizijos komentaruose.
Chersono miestas yra vienintelis didelis Ukrainos miestas, užimtas Rusijos pajėgų. Į Chersono sritį įeina ir viena užtvankos per Dnieprą pusė, kuria kontroliuojamas vandens tiekimas į Krymą.
Anksčiau Rusija neigė, kad jos pajėgos planuoja pasitraukti iš šios teritorijos, nes bet koks atsitraukimas būtų didelis jos pajėgų pralaimėjimas, o ketvirtadienį iš Kremliaus aukšto rango pareigūnų nebuvo jokių oficialių žinių, nors socialinėje žiniasklaidoje ir buvo išplatintos nuotraukos, kuriose matyti, kad ant svarbiausių pastatų nebėra Rusijos vėliavų.
Ketvirtadienį Pentagone kalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas neatsakė į klausimą, ar Rusijos pajėgos ruošiasi pasitraukti, tačiau išreiškė pasitikėjimą Ukrainos gebėjimu atremti galimas atakas.
Ukraina Rusiją kaltina energetiniu terorizmu
Pastarąsias savaites Ukrainos gyventojai kenčia nuo nuolatinių elektros energijos tiekimo sutrikimų. Dėl to kaltinama Rusija, kuri energetikos objektus savo atakoms renkasi neatsitiktinai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Kremlių, kad šis griebiasi „energetinio terorizmo“. V. Zelenskis sakė, kad dėl Rusijos atakų prieš šalies energetikos tinklą be elektros energijos liko 4,5 mln. žmonių[3].
Prezidento V. Zelenskio teigimu, vien per pastarąjį mėnesį, kaip pranešama, buvo sunaikinta trečdalis šalies elektrinių. Dėl to Ukrainos Vyriausybė buvo priversta raginti gyventojus stengtis taupiai naudoti energiją.
„Apie 4,5 mln. vartotojų buvo laikinai atjungti nuo energijos vartojimo“, – sakė prezidentas V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi ketvirtadienį.
Jis taip pat teigė, kad tai, jog Rusija nusitaikė į energetikos infrastruktūrą, yra „silpnumo ženklas“, nes Rusijos pajėgoms nepavyksta įsitvirtinti fronto linijoje.
„Pats faktas, kad Rusija griebiasi energetinio terorizmo, rodo mūsų priešo silpnumą, – sakė jis. – Jie negali nugalėti Ukrainos mūšio lauke, todėl tokiu būdu bando palaužti mūsų žmones.“
Patyrusi eilę skaudžių pralaimėjimų mūšio lauke, Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš elektros infrastruktūrą miestuose, esančiuose toliau nuo fronto linijos. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Žiauri rusų strategija skleidžia baimę
Rusų strategija Ukrainoje tampa vis žiauresnė. Šimtai Ukrainos merų ir kitų svarbių administracijos vadovų, įskaitant atominių elektrinių darbuotojus, teigia, kad jie buvo pagrobti, jiems buvo grasinama, siekiant priversti juos bendradarbiauti su rusais.
Pasak teisės ir žmogaus teisių ekspertų, tokie rusų veiksmai gali būti laikomi karo nusikaltimu. Tuo tarpu Ukrainos ir Vakarų istorikai sako, kad tokia taktika naudojama, kai įsiveržusios pajėgos negali pajungti gyventojų ir siekia juos tiesiog įbauginti[4].
Ukrainos miestų asociacija (AUC), vienijanti vietos lyderius iš visos Ukrainos, teigė, kad iš daugiau kaip 50 pagrobtų pareigūnų, įskaitant 34 merus, mažiausiai 10 tebėra nelaisvėje.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje duomenimis, per pirmuosius šešis karo mėnesius Rusijos užgrobtose teritorijose užfiksuoti 407 priverstiniai civilių gyventojų dingimai ir savavališki areštai.
Dauguma jų buvo valstybės tarnautojai, vietos tarybų nariai, pilietinės visuomenės aktyvistai ir žurnalistai. JT žmogaus teisių biuras ne kartą įspėjo, kad savavališki sulaikymai ir priverstiniai dingimai yra vieni iš galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.
Rusijos pareigūnai šių kaltinimų nekomentuoja, tačiau galimai taiko ir dar žiauresnę strategiją. Kaip teigia paramą Ukrainai teikiančios organizacijos „Blue-Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas, rusų okupacinių pajėgų žiaurumas ir bandymas įbauginti peržengė dar vieną raudoną liniją: surinkti įrodymai apie okupantų išmėtytas specialias minas, skirtas vaikams. Tokią praktiką rusai naudojo ir Afganistane:
„Atrodo tikrai kaip žaisliukas. Jei paimti, sprogsta ir nutraukia kokią ranką. Čia vaikams konkrečiai. Ta mina buvo naudojama Afganistane labai tankiai“[5].
Šiaurės Korėja tiesia pagalbos ranką Rusijai
Rusijai toliau demonstruojant savo agresiją Ukrainoje, Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja slapta tiekia Rusijai artileriją karui Ukrainoje, o tai, pasak analitikų, yra dar vienas nerimą keliantis ženklas, kad šis konfliktas darosi vis sudėtingesnis ir pavojingesnis Ukrainos civiliams[6].
„Mūsų turima informacija rodo, kad KLDR slapta aprūpina Rusijos karą Ukrainoje dideliu kiekiu artilerijos sviedinių, o tikrąją ginklų siuntų paskirtį slepia, bandydama sudaryti įspūdį, kad jos siunčiamos į Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos šalis“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
J. Kirby pridūrė, kad Šiaurės Korėjos siunčiami artilerijos sviediniai nepakeis karo eigos ir kad JAV parama Ukrainos saugumui bus tęsiama bei pritaikoma prie naujų iššūkių. Pasak jo, Rusija taip pat pirko ginklų iš Irano, pažeisdama JT rezoliuciją, draudžiančią ginklų pardavimą iš šios paribio šalies, ir pridūrė, kad JAV kreipsis į JT ir bandys patraukti Rusiją atsakomybėn.
Tuo tarpu Šiaurės Korėja neigia siuntusi ginklus Rusijai.
„Mes niekada anksčiau neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją ir neplanuojame jų eksportuoti“, – rugsėjo 21 d. pareiškime, kurį perdavė oficialioji Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra, teigė Šiaurės Korėjos gynybos ministerijos Generalinio įrangos biuro pareigūnas.
JAV žiniasklaida taip pat skelbia, kad aukščiausio lygio Rusijos kariuomenės vadai neseniai diskutavo apie tai, kada ir kaip jie galėtų panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje.
Pranešime, kuriame cituojami keli aukšto rango JAV pareigūnai, priduriama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pokalbiuose nedalyvavo, tačiau tai vis tiek sukėlė didelį susirūpinimą, nes pranešimas pasirodė padidėjusios įtampos ir nerimo, kad Maskva gali panaudoti branduolinį ginklą, metu[7].
Nors amerikiečių pareigūnai teigia, kad Rusijos generolai vis labiau nusivilia savo nesėkmėmis, jie kol kas nematė jokių įrodymų, kad Maskva ėmėsi praktinių veiksmų, siekdama perkelti kovines galvutes į vietą, kad jas būtų galima panaudoti.
Kita vertus, JAV pareigūnai išreiškė nuogąstavimus, kad šios diskusijos yra ženklas, jog Rusijos branduolinė retorika gali būti daugiau nei tušti grasinimai.
Paramos Ukrainai mastai gali mažėti
Karui tęsiantis, parama ir pagalba Ukrainai yra būtina. Skelbiama, kad Ukrainos bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų susitraukti maždaug trečdaliu. Šalies centrinis bankas jau kuria atsigavimo planus, ruošiasi infrastruktūros atstatymui[8].
Prezidentas V. Zelenskis teigia, kad jo šalies išgyvenimui 2023 metais reikės maždaug 55 mlrd. dolerių, iš kurių apie 38 mlrd. būtų skirti vien biudžeto deficitui padengti.
JAV gynybos departamentas skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Ukrainai jau skyrė biudžetinės ir karinės paramos už maždaug 16,2 mlrd. dolerių. Tuo metu Europos Komisijos parama Ukrainai iki spalio pabaigos siekė 4,2 mlrd. eurų.
JAV ir Europos Sąjungos vadovai planuoja Ukrainai kas mėnesį skirti 3 mlrd. dolerių, tačiau pastarojo meto rusų dronų atakos ir grasinimai vėl blokuoti uostus dar gali pabloginti ekonomikos prognozes, o dėl to, parama gali sumenkti.
Be to, yra ženklų, kad JAV parama Ukrainai artimiausiu metu gali gerokai sumenkti. Didėjant JAV karinės pagalbos Ukrainai kainai ir JAV ekonomikai svyruojant ties recesijos riba, Vašingtone ėmė ryškėti susiskaldymas, kadaise buvusioje tvirtoje abiejų partijų palaikomoje idėjoje suteikti Kijevui paramą, kurios jam reikia norint atremti jau 8 mėnesius trunkančią Rusijos invaziją[9].
Demokratų ir respublikonų partijų abejonės auga, o Joe Bideno administracija stengiasi sumenkinti nesutarimus vis aštrėjančios politinės retorikos, susijusios su vidurio kadencijos rinkimų kampanijomis, fone.
Tačiau vis daugiau respublikonų, tarp jų ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, jau paragino sumažinti arba visiškai nutraukti pagalbą Ukrainai. Atstovų Rūmų respublikonų lyderis Kevinas McCarthy šį mėnesį taip pat sakė, kad jei jo partija perims Atstovų Rūmų kontrolę, Kongresas skeptiškiau vertins Ukrainai skiriamą paramą.
Kai kurie demokratai taip pat išreiškė abejonių dėl karo trukmės ir JAV paramos Ukrainai. Praėjusią savaitę 30 Atstovų Rūmų progresyviųjų frakcijos narių paskelbė laišką, kuriame ragino prezidentą J. Bideną dėti daugiau diplomatinių pastangų karui nutraukti, tačiau po to, kai keli pasirašiusieji paprieštaravo dėl laiško tono ir laiko, politikai jį atsiėmė.
Šiaurės Korėja demonstruoja savo jėgą
Kol Rusijos ir Ukrainos kare pabaigos nesimato, įtampa auga kitoje pasaulio pusėje. Trečiadienį Šiaurės Korėja per vieną dieną paleido precedento neturinčias 23 raketas[10].
Dėl to, ketvirtadienį JAV ir Pietų Korėja paskelbė bendrą įspėjimą Šiaurės Korėjai, kuriame perspėjo, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas reikštų Kim Jong Uno režimo pabaigą:
„Bet koks branduolinis išpuolis prieš Jungtines Valstijas arba jų sąjungininkus ir partnerius, įskaitant nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimą, yra nepriimtinas ir lems Kim Uno režimo pabaigą“, – ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Jong-Sup Lee[11].
Dėl įtampos JAV ir Pietų Korėjos kariškiai paskelbė apie bendrų oro pajėgų pratybų pratęsimą.
Šiaurės Korėja tampa vis agresyvesnė. Spalio pradžioje šalis netoli Pietų Korėjos sienos skraidino 12 karo lėktuvų. Tuomet Pietų Korėja atsakė 30 karo lėktuvų skrydžiu, tačiau abiejų šalių pajėgos tiesiogiai nesusidūrė.
Be to, ketvirtadienį pranešta, kad Šiaurės Korėja paleido dar mažiausiai dvi balistines raketas link Japonijos krantų: viena iš jų praskriejo virš šiaurinės Japonijos dalies ir nukrito Ramiajame vandenyne[12].
Japonijos Mijagio, Jamagatos ir Niigatos prefektūrų gyventojams buvo paskelbti įspėjimai slėptis namuose arba slėptis po žeme.
Vakarai su nerimu ir susidomėjimu stebi rinkimų rezultatus Izraelyje ir Brazilijoje
Karo veiksmai ir auganti įtampa nėra vieninteliai dalykai, keliantys nerimą JAV ir Vakarų partneriams. Šiuo metu skirtingose pasaulio šalyse vykę rinkimai taip pat verčia susirūpinti, kaip geopolitinė įtampa gali išsispręsti ar augti.
Izraelio rinkimus laimėjo Benjaminas Netanyahu, kurio pergalę JAV įvertino gana santūriai, nerimaudama dėl to, kaip ji paveiks užsienio politiką Artimuosiuose Rytuose[13].
Dabartinis Izraelio ministras pirmininkas Yairas Lapidas ketvirtadienį pripažino B. Netanyahu pergalę rinkimuose, kai tapo aišku, kad buvusio premjero koalicija leis jam susigrąžinti šalies vadovo postą.
Tačiau B. Netanyahu laimėjo tuo metu, kai Baltuosiuose rūmuose sėdi JAV prezidentas Joe Bidenas, todėl JAV ir Izraelio idealai ir politikos tikslai nesutampa. Dėl to JAV reakcija į Izraelio rinkimų rezultatus buvo santūri, o naują Izraelio lyderį pasveikinti pirmasis suskubo tik Teksaso senatorius Tedas Cruzas.
Dabar Izraelyje galima kraštutinių dešiniųjų vyriausybės sudėtis, kurioje svarbų vaidmenį užimtų partijos „Otzma Yehudit“ lyderis Itamaras Ben-Gviras. Tai kelia kairiųjų pažiūrų JAV administracijos susirūpinimą.
O JAV valdžios nerimą gali paskatinti ir įvykiai Brazilijoje, kur suskaičiavus visus rinkimų balsus, sekmadienį vykusiame antrajame ture Lula de Silva surinko 50,9 % galiojančių balsų, o dabartinis lyderis Jair Bolsonaro – 49,1 %[14].
Dabartinis kraštutinių dešiniųjų prezidentas kurį laiką nepripažino pralaimėjimo, bet ir neginčijo rezultatų, kurie suskaldė tautą. Už J. Bolsonaro pasisakantys piliečiai išėjo į gatves, surengė kelių blokadą, o didžiausi protestai vyko šalies pietuose.
Tiesa, ketvirtadienį Brazilijos žiniasklaida pranešė, kad J. Bolsonaro privačiai patvirtino Aukščiausiojo Teismo nariams, kad rinkimai šalyje baigėsi, taip tarsi pripažindamas savo pralaimėjimą. Vis dėlto, toks chaosas siunčia pavojaus ženklus JAV, kuri šiuo metu išgyvena įtemptą politinį laikotarpį dėl artėjančių vidurio kadencijos rinkimų.
