Kodėl kai kurios žvaigždės studijoje pamiršta tikslą, ir kaip G. Žilinskas jas gražiai sugrąžina į realybę?
Žymus fotografas Gediminas Žilinskas laidoje „Riba“ pasakoja, kad nors dauguma žinomų žmonių ateina pasiruošę ir pasitikintys, kartais studijoje užverda visai kiti procesai — ego, kontrolė ir baimė nepasirodyti pakankamai geriems.
„Yra tokių, kurie ateina su labai tvirta nuomone ir sako: darysim taip, taip ir taip. Bet aš tada klausiu — tu nori gero rezultato ar nori, kad aš tiesiog vykdyčiau tavo užsakymą? Nes jeigu darysim taip, kaip tu dabar reikalauji, po valandos tu pats būsi nepatenkintas.“
Fotografas sako, kad tokiose situacijose išryškėja tikrasis profesionalo vaidmuo:
„Aš visada padarau du variantus — vieną taip, kaip žmogus įsivaizduoja, o kitą taip, kaip aš matau. Ir spėk, kurį galiausiai renkasi? 99 procentais atvejų — mano. Nes aš matau rezultatą, o ne tik momentinę emociją.“
Pasak jo, žvaigždės nėra kaprizingos — jos tiesiog bijo.
„Dauguma jų iš tikrųjų nenori atrodyti pasikėlusios. Jos tiesiog bijo, kad nuotrauka parodytų ne tą pusę, kurią jos nori transliuoti. Tai yra baimė, o ne arogancija.“
Žmonės į fotosesiją atsineša ir savo kompleksus– štai kaip fotografas padeda juos palikti už durų
Gediminas Žilinskas atviras: didžiausias darbas vyksta ne prie objektyvo, o žmogaus galvoje.
„Labai dažnai į studiją ateina ne žmogus, o jo kompleksai. Ir pirmos 15 minučių aš ne fotkinu — aš dirbu su žmogaus saviverte.“
Jis pasakoja, kad žmonės vis dar slepia savo trūkumus lyg jie būtų nuosprendis:
„Moterys dažniausiai gėdijasi pilvo, rankų arba to, ko niekas gyvenime nemato. Kartais sakau: tu bijai dalyko, kurį realybėje pastebi tik tu pati. Kiti žmonės žiūri į visumą, o ne į tavo vieną raukšlelę.“
Pasak fotografo, tikroji transformacija įvyksta tada, kai žmogus nustoja kovoti su savimi:
„Kai tik žmogus paleidžia kontrolę ir leidžia man dirbti, iš karto atsiranda grožis. Jis būna visada — tik ne visada žmogus jį leidžia sau pamatyti.“
Žilinskas pabrėžia, kad ne retušas daro žmogų gražų, o emocinė būsena:
„Galiu sutvarkyti šviesą, kampą, bet jeigu žmogus nepriima savęs, jis to ir nuotraukoje nematys. Mano darbas — įjungti tą momentą, kai jis pagaliau sau patinka.“
Kodėl Žilinskas atsisako kai kurių užsakymų, ir kokios ribą fotografas niekada neperžengs?
Nors fotografas yra vienas paklausiausių šalyje, jis pripažįsta, kad ne kiekvienas projektas jam priimtinas.
„Būna, kad žmonės ateina su labai absurdiškais prašymais. Kartais nori, kad aš padaryčiau kažką, kas prieštarauja mano estetikai arba moralei. Ir taip, aš atsisakau. Nes mano pavardė po nuotrauka yra mano reputacija.“
Žilinskas sako, kad pinigai šiame darbe ne visada lemia sprendimą:
„Gali siūlyti kiek nori, bet jeigu žmogus ateina su idėja, kuri man atrodo neteisinga ar žeminanti, aš to nedarysiu. Yra riba, kurios fotografas neturi peržengti.“
Jis pripažįsta, kad tokie sprendimai kartais nustebina klientus:
„Visi galvoja, kad fotografas imsis bet ko, jeigu tik gerai sumokėsi. Bet man svarbiausia — ką aš jausiu, kai žiūrėsiu į savo darbą po metų.“
Ir būtent čia atsiskleidžia jo požiūris į kūrybą:
„Aš nenoriu būti nuotraukų fabrikas. Aš noriu, kad mano darbai turėtų sielą. O tam reikia laikytis savo vidinių ribų.“
Žiūrovams primename, laida „Riba“ rodoma 77TV Youtube kanale kiekvieną penktadienį 19 val.
Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone.
