<h2>Žaidimas prasidėjo Rusijoje ir greitai išplito po visą pasaulį</h2>
<p>Tikriausiai esate girdėję ne vieną siaubingą istoriją apie mitais apipintą žaidimą „Mėlynasis banginis". Iššūkiai, paauglius privedantys prie savižudybės, paklaikusių liudininkų bei šeimos narių pasakojimai bei mįslingos, interneto platybėse sklandančios teorijos.</p>
<p>Žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį „Mėlynasis banginis" patraukė 2015-ais. Lapkričio 22-ąją, paauglė iš pietryčių Rusijos Rina Palenkova, socialiniuose tinkluose paskelbė savo nuotrauką. Fotografijoje ji pozuoja lauke, juodas šalikas tvirtai apvyniotas aplink merginos burną ir nosį. Kamerai ji įžūliai rodo vidurinį pirštą ir tik atidesni pastebėjo, kad ant rankos matosi sudžiūvę kraujo lašai. Prierašas po nuotrauka – „iki" – jau tuomet galėjo signalizuoti nelaimę. Ir iš tiesų, kitą dieną mergaitė nusižudė[1].</p>
<p>Jau gerokai vėliau ir daugiau paauglių savižudybių buvo susieta su „Mėlynuoju banginiu" ir baisiais jo iššūkiais. Vis tik, po pirmųjų mirčių, apie socialinėje erdvėje plintantį žaidimą dar nebuvo žinoma tiek daug. Dabar jau aišku, kad „Mėlynasis banginis" yra tarsi uždara, iššūkiams skirta grupė, išpopuliarėjusi socialiniuose tinkluose. Prisijungę paaugliai bendrauja mobiliuoju telefonu, dažniausiai per tokias programas kaip „Viber“, „Wat's up“ ir panašiai.</p>
<p>Pačio žaidimo esmė paprasta, tačiau mirtina – paauglys per 50 dienų turi įvykdyti 50 užduočių, iš kurių paskutinė – savižudybė[2]. Internete pasiknaisiojus labiau, galima atrasti ir daugiau intriguojančių faktų apie šį iššūkį. Pasirodo, jog „Mėlynasis banginis“ priklauso vienai iš grupių, kurios dar vadinamos „mirties grupėmis“.</p>
<p>Tai savižudybę ir savęs žalojimą propaguojančios grupės. Jų veikla nukreipta į silpniausią ir pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. Tiesa, šioms grupėms priklauso ne tik „Mėlynasis banginis", bet ir gana analogiški žaidimai, pavyzdžiui, „F51“, „F57 pradžia“, „Sąmonės eskortas“, „Pažadink mane 4:20“, „Šviesos angelai“. Nors šioms „pramogoms" pasitelkiami įvairūs, vieni už kitus pavojingesni triukai, tačiau galutinė lemtis visų žaidėjų laukia vienoda – mirtis.</p>
<p>Kai paauglys prisijungia prie kažkurios iš šių grupių, jam paskiriamas mentorius, kuris ir skiria įvairaus sudėtingumo ir pavojingumo užduotis bei iššūkius. Kartais šie mentoriai save vadina „banginiais“ – sąsaja į žaidimo pavadinimą. Vis tik, šie „banginiai“ dažnai keičiasi, o ir žaidėjas yra pernelyg įtrauktas į avantiūriškų užduočių liūną, tad galutinę užduotį – savižudybę, atlieka ir be papildomo raginimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nick-fewings-lqgqbssfs-m-unsplash.jpg" alt="Savižudybės" /></p>
<h2>Kodėl „Mėlynasis banginis"?</h2>
<p>Tiksli žaidimo kilmė nėra aiški iki šiol. Žinoma tik tiek, kad net ir sulaukus didžiulio visuomenės dėmesio, šimtai paauglių iki šios dienos vis dar yra įtraukiami į iššūkių pinkles ir žengia žingsnį savo mirties link. Teigiama, kad šis iššūkis galėjo gimti dar 2013-ais, Rusijoje, vienoje iš F57 mirties grupių.</p>
<p>Žaidimas išplito didžiausiame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte", o pirmoji susijusi savižudybė įvyko 2015 – tai jau aptartas R. Palenkovos pasitraukimas iš gyvenimo. Kai „Mėlynasis banginis" sulaukė ne tik žiniasklaidos, bet ir teisėsaugos atstovų dėmesio, pavyko atrasti ir visos siaubingos idėjos kaltininką.</p>
<p>Pasirodo, žaidimą sukūrė Philippas Budeikinas, buvęs psichologijos studentas, kuris iš universiteto buvo pašalintas. Anot jo, žaidimo tikslas buvo „išvalyti" visuomenę, „beverčius" asmenis pastūmėjant mirties link. P. Budeikinas buvo sulaikytas dėl bent 16 paauglių mirčių.</p>
<p>Po sulaikymo jis teigė, kad dalis žmonių yra tarsi suyrančios atliekos, tad jas svarbu pašalinti iš sociumo. Jis prisipažino kartais pagalvojęs, jog tai yra blogai, bet galiausiai, manęs, jog elgiasi teisingai[3]. Vėliau, P. Budeikinas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 3 metams.</p>
<p>Net pats žaidimo pavadinimas „Mėlynasis banginis" turi itin niūrias ištakas. Pasirodo, šis terminas pasirinktas neatsitiktinai, bet dėl pastebėto išskirtinio, banginiams būdingo fenomeno, kai jie patys išplaukia į krantą ir galiausiai miršta. Tai prilyginama savižudybei, nes banginiai dehidratuoja, uždūsta nuo savo pačių svorio ar paskęsta apsemti[4].</p>
<p>Tiesa, kai kurie žaidimo pavadinimą sieja su rusų roko grupės „Lumen" daina, kurioje nuskamba tokios eilutės: „Kodėl tu šauki/ Kai niekas negirdi/ Apie ką gi mes kalbame?", galiausiai nuskamba ir žodžiai „didžiulis mėlynasis banginis, kuris negali ištrūkti į laisvę"[5]. Kuri žaidimo pavadinimo kilmės teorija yra tikra, lieka neaišku.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joshua-sukoff-84rblqrdkai-unsplash.jpg" alt="„Mėlynasis banginis"" /></p>
<h2>Paauglius į pražūtį stumia ir pavojingas žaidimas, ir psichologiniai randai</h2>
<p>Rusijos žiniasklaidoje ne kartą buvo skelbiama, kad žaidimas pareikalavo maždaug 130 vaikų gyvybių. Aktyviausias iššūkių laikotarpis buvo fiksuotas nuo 2015-ųjų lapkričio, iki 2016-ųjų balandžio. Vėliau savižudybių susijusių su „Mėlynuoju banginiu" užfiksuota ir kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, JAV ar Kinijoje[6].</p>
<p>Vis dėlto, kartais pasigirsta ir kvestionuojančių žaidimo tikrumą. Viešojoje erdvėje pasitaiko teigiančių, kad net ir nuteisus P. Budeikiną, likę iššūkių mentoriai išsisuko nenubausti. Be kita ko, klausiama ar pašalinių, niekada nematytų asmenų įtaką iš tiesų gali pastūmėti atimti sau gyvybę. Galbūt tai tampa tiesiog paskutiniu, lemtingu žingsniu, tačiau tikroji problema yra žymiai gilesnė?</p>
<p>Nustatyti, kad kažkieno žodžiai, užduotis ar iššūkis pastūmėjo žmogų savižudybei yra itin sudėtinga. Gana logiška manyti, kad paaugliai, kurie ir taip susiduria su depresija ir negatyviomis mintimis bus linkę ieškoti įvairiausių potyrių tokiose grupėse. Tad ir problemą spręsti efektyviausia nuo jos šaknų – paauglių bei vaikų atskirties mažinimo ir depresijos gydymo. Tiesa, kartais mes patys nenorime matyti tikrosios problemos masto ir suvokti, kokia pažeidžiama ir paveikiama yra mūsų jaunoji visuomenės dalis. Tada belieka kaltinti žaidimą: realus ar išgalvotas jis bebūtų.</p>
