„Brent“ nafta liepos pradžioje laikėsi apie 72 JAV dolerius už barelį
Naftos rinka per kelis mėnesius apsuko beveik visą ratą. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui bei įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio kainos buvo šokusios į viršų, tačiau liepos pradžioje jos vėl grįžo prie lygių, matytų prieš karo pradžią.
„Brent“ nafta, kuri laikoma tarptautiniu kainų etalonu, liepos pradžioje laikėsi apie 72 JAV dolerius už barelį. JAV WTI rūšies nafta tuo metu buvo apie 68–69 JAV dolerius už barelį.
Tai reikšmingas pokytis, nes konflikto įkarštyje buvo kalbama apie galimą istorinį tiekimo šoką. Rinkoje net svarstyta, kad „Brent“ kaina gali priartėti prie 150 JAV dolerių už barelį, tačiau šis scenarijus neišsipildė.
Karo pradžioje rinka bijojo didžiausio tiekimo šoko per dešimtmečius
Vasario pabaigoje prasidėjus naujai JAV ir Irano karo eskalacijai, naftos rinka pirmiausia reagavo į Hormūzo sąsiaurio riziką. Šis sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos mazgų, per kurį įprastomis sąlygomis keliauja didelė pasaulinės naftos dalis.
Kai Iranas paskelbė apie sąsiaurio uždarymą, prekybininkai ėmė skaičiuoti ne teorinę, o labai konkrečią tiekimo problemą. Jeigu tanklaiviai negali saugiai judėti per Hormūzą, naftos tiekimas iš Persijos įlankos tampa nepatikimas, o tai iškart kelia kainas visame pasaulyje.
Kovo pradžioje „Brent“ kaina jau buvo gerokai pakilusi virš prieškarinio lygio. Rinka tuo metu vertino ne tik faktinį tiekimo sumažėjimą, bet ir baimę, kad konfliktas gali užsitęsti bei įtraukti daugiau regiono žaidėjų.
Smūgiai Irano energetikos infrastruktūrai naftą trumpam pastūmė virš 100 JAV dolerių
Kovo mėnesį įtampa dar labiau išaugo po smūgių Irano energetikos infrastruktūrai. Buvo pranešama apie atakas prieš naftos saugyklas ir gamybos infrastruktūrą, o tai naftos rinkoje sukūrė dar didesnį neapibrėžtumą.
Būtent tada „Brent“ kaina perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Tai buvo svarbus psichologinis lygis, nes tokios kainos rinkoje paskutinį kartą buvo matytos didelių geopolitinių sukrėtimų metu.
Kainų šuolis buvo susijęs ne vien su esamais nuostoliais, bet ir su galimomis grandininėmis pasekmėmis. Prekybininkai baiminosi, kad smūgiai energetikos infrastruktūrai, laivybos sutrikimai ir politinė eskalacija gali kartu sukurti ilgalaikį deficitą.
Blogiausias scenarijus neįvyko, nes rinka pradėjo tikėti konflikto suvaldymu
Nors kainos buvo šokusios aukštyn, rinka pamažu pradėjo abejoti, ar blogiausias scenarijus tikrai išsipildys. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelis kartus viešai leido suprasti, kad konfliktas gali būti užbaigtas, o tai mažino paniką tarp investuotojų.
Naftos rinka dažnai reaguoja labai staigiai į karo riziką, bet taip pat greitai atsitraukia, kai atsiranda ženklų, kad tiekimas gali būti atkurtas. Šiuo atveju rinkos dalyviai pradėjo vertinti ne vien karo grėsmę, bet ir tikimybę, kad diplomatija sustabdys kainų šuolį.
Tai nereiškia, kad rizika išnyko. Tačiau kainos rodo, jog prekybininkai pradėjo tikėti, kad konfliktas bus suvaldytas anksčiau, nei įvyks ilgalaikis pasaulinis naftos tiekimo lūžis.
Laikinos paliaubos ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimas numušė kainų spaudimą
Balandžio pradžioje JAV ir Iranui susitarus dėl laikinų paliaubų, naftos kainos pradėjo kristi. Rinkai svarbiausia buvo ne vien pats politinis gestas, bet ir signalas, kad naftos srautai per Hormūzo sąsiaurį gali būti bent iš dalies atkurti.
Vėliau Iranas paskelbė, kad sąsiauris atveriamas komerciniams laivams, nors situacija liko paini ir politiškai trapi. Vieni pareiškimai rodė atlaisvėjimą, kiti – kad blokada ar kontrolė dar gali būti tęsiama.
Nepaisant šių prieštaravimų, rinka jau buvo gavusi svarbiausią žinutę: tiekimo katastrofa nėra neišvengiama. Todėl „Brent“ ir WTI kainos ėmė trauktis žemyn nuo karo metu pasiektų aukštumų.
JAV operacijos ir laivybos atsigavimas sumažino įtampą Persijos įlankoje
Gegužę JAV pradėta operacija, skirta padėti laivams judėti per Hormūzo sąsiaurį, dar labiau sumažino spaudimą naftos kainoms. Tokie veiksmai rinkai reiškė, kad bent dalis įstrigusių tanklaivių gali pajudėti, o fizinis naftos tiekimas pamažu atsistato.
Naftos rinkoje labai svarbu ne tik tai, kiek naftos išgaunama, bet ir ar ji gali pasiekti pirkėjus. Jeigu tanklaiviai stovi, o draudimo kaštai kyla, net ir esama pasiūla tampa sunkiai prieinama.
Kai laivybos srautai pradėjo normalizuotis, rinka pradėjo iš kainos išimti vadinamąją karo premiją. Tai ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, leidusių naftai grįžti į prieškarinį kainų intervalą.
OPEC+ ir Persijos įlankos gamintojų veiksmai dar labiau spaudžia kainas žemyn
Naftos kainas žemyn spaudė ne tik geopolitinės įtampos mažėjimas, bet ir pasiūlos augimas. „Reuters“ duomenimis, OPEC+ patvirtino dar vieną gavybos tikslų didinimą nuo rugpjūčio, o Saudo Arabija sumažino oficialias pardavimo kainas Azijai.
Tuo pat metu Jungtiniai Arabų Emyratai padidino gavybą iki beveik rekordinių lygių. Rinkoje atsirado kalbų, kad Persijos įlankos gamintojai gali ruoštis kainų konkurencijai.
Tokioje situacijoje naftos rinka iš karo deficito baimės perėjo į visai kitą nuotaiką. Dabar vis garsiau klausiama ne ar naftos trūks, o ar jos nebus per daug, jeigu paklausa neaugs pakankamai sparčiai.
Naftos kainų kritimas dar nereiškia greito degalų ar infliacijos palengvėjimo
Naftos grįžimas į prieškarinį lygį teoriškai yra gera žinia vartotojams, transporto sektoriui ir infliacijos stebėtojams. Pigiau kainuojanti žaliava ilgainiui gali mažinti spaudimą degalų, logistikos ir dalies prekių kainoms.
Tačiau šis poveikis paprastai nėra momentinis. Degalų kainos vartotojams priklauso ne tik nuo žalios naftos, bet ir nuo perdirbimo maržų, mokesčių, valiutų kurso, sandėliavimo, transportavimo ir mažmeninės prekybos politikos.
Todėl naftos kainos kritimas biržose nebūtinai iš karto reiškia tokį patį kritimą degalinėse. Rinkos istorija rodo, kad žaliavų atpigimas iki galutinio vartotojo dažnai keliauja lėčiau nei jų pabrangimas.
Šaltiniai
Business Insider. (2026). Oil is back to pre-war levels. Here’s a timeline of how the market weathered a historic supply shock
https://www.businessinsider.com/crude-oil-price-iran-war-impact-levels-supply-shock-trump-2026-7
Reuters. (2026). Oil prices settle at pre-Iran war levels as crude output grows
https://www.reuters.com/business/energy/oil-slips-after-opec-agrees-raise-output-targets-2026-07-06/
Al Jazeera. (2026). Oil prices back to pre-war levels on rising Middle East supply
https://www.aljazeera.com/news/2026/6/25/oil-prices-back-to-pre-war-levels-on-rising-middle-east-supply
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia naftos kainų pokyčius, susijusius su JAV ir Irano konfliktais. Jis yra informatyvus ir aktualus, todėl vertas skaityti lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie naftos kainų pokyčius ir jų priežastis, remiasi faktais ir analize, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes naftos kainos ir geopolitinė situacija turi tiesioginį poveikį Lietuvos ekonomikai ir gyventojams. Jame pateikiama svarbi informacija apie naftos rinkos dinamiką, kuri gali būti naudinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naftos kainų pokyčius, susijusius su geopolitiniais įvykiais, ir analizuoja rinkos reakciją, kas yra naudinga skaitytojams, norintiems suprasti energetikos rinkos dinamiką.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie naftos kainų pokyčius ir jų priežastis, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame analizuojama situacija be emocinės manipuliacijos, todėl jis yra psichologiškai saugus.
