Seimas atvėrė kelią didžiulei plėtrai
Klaipėdos uosto laukia vienas didžiausių plėtros projektų per pastaruosius dešimtmečius. Seimas galutiniu balsavimu pritarė įstatymo projektui, kuris sudaro sąlygas pietinėje uosto dalyje suformuoti apie 100 hektarų naujos teritorijos ir pradėti strateginės reikšmės infrastruktūros darbus. Už projektą balsavo 90 parlamentarų, o prieštaraujančių ar susilaikiusių nebuvo.
Vyriausybė pabrėžia, kad ši plėtra svarbi ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir šalies nacionaliniam saugumui. Tikimasi, jog projektas sustiprins Klaipėdos uosto konkurencingumą Baltijos regione, padidins jo pajėgumus ir sudarys geresnes sąlygas priimti naujas investicijas[1].
Naujos galimybės verslui ir kariniam mobilumui
Pagal patvirtintą projektą naujoji teritorija bus pritaikyta įvairioms veikloms – nuo krovinių krovos ir logistikos iki pramonės, žaliosios energetikos bei karinio mobilumo poreikių. Tokia plėtra turėtų padidinti uosto lankstumą ir sudaryti sąlygas pritraukti naujus verslus.
Numatyta pastatyti apie 1,3 kilometro ilgio giliavandenes krantines bei įrengti naujus pietinius uosto vartus. Tai leis priimti didesnius laivus ir efektyviau organizuoti krovinių judėjimą.
Projektas apima ir pietinės marinos statybą. Joje planuojama įrengti apie 500 vietų mažiesiems bei pramoginiams laivams. Tikimasi, kad tai paskatins jūrinio turizmo plėtrą ir sustiprins Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, patrauklumą.

Mišrus finansavimo modelis ir svarbi infrastruktūra
Preliminariai skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti reikės apie 600 mln. eurų investicijų. Mažiausiai pusę šios sumos – ne mažiau kaip 300 mln. eurų – turėtų skirti privatus investuotojas, o likusi dalis būtų finansuojama uosto valdytojo lėšomis, skolintomis lėšomis bei kitais finansavimo šaltiniais.
Įstatyme numatytas investicinis modelis leis privatų kapitalą į projektą įtraukti dar ankstyvame jo etape. Investuotojai prisidės prie naujos sausumos teritorijos suformavimo ir būtinos infrastruktūros kūrimo.
Be uosto plėtros, projekte numatytas ir Klaipėdai strategiškai svarbus pietinio aplinkkelio įrengimas. Šis infrastruktūros objektas turėtų pagerinti transporto srautus, palengvinti susisiekimą su uostu ir sumažinti apkrovą miesto gatvėms.
Tikimasi milijardinės naudos šalies ekonomikai
Susisiekimo ministerijos vertinimu, užbaigus plėtrą naujoji pietinė uosto dalis galės perkrauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Prognozuojama, kad per pirmuosius 25 metus projektas Lietuvos ekonomikai sukurs apie 7 mlrd. eurų pridėtinės vertės.
Taip pat skaičiuojama, kad per 50 metų uosto pajamos gali siekti apie 1,2 mlrd. eurų. Vyriausybė tikisi, jog naujas teisinis reguliavimas leis sparčiau įgyvendinti projektą, užtikrins aiškią investuotojų atrankos tvarką ir efektyvų valstybės institucijų bendradarbiavimą.
Pagal dabartinius planus, naujos sausumos teritorijos formavimo ir pagrindinės infrastruktūros darbai turėtų būti baigti iki 2028 metų pabaigos. Jei projektas vyks pagal numatytą grafiką, pirmoji veikla naujojoje uosto dalyje galėtų prasidėti jau 2029 metais.