Talentingas vaikas nebūtinai sulauks daugiau galimybių
Puikūs pažymiai, akimirksniu atliktos užduotys ir nuobodulys pamokose – iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo kaip vaikas, kuriam reikia pagalbos. Tačiau būtent čia slypi problema. Išskirtinių gebėjimų turintys mokiniai Lietuvos mokyklose vis dar gali likti nepastebėti, o jų talentas – neišnaudotas.
Valstybės kontrolės auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ atskleidė, kad Lietuvoje trūksta nuoseklios sistemos, kuri padėtų gabius vaikus atpažinti ir suteikti jų gebėjimus atitinkantį ugdymą. Todėl vaiko galimybės neretai priklauso nuo mokytojų iniciatyvos, mokyklos išteklių ir šeimos finansinių galimybių[1].
Priklausomai nuo taikomų kriterijų, išskirtinių gabumų turintys vaikai gali sudaryti nuo 3 iki 20 proc. visų vaikų. Nuo 2024 m. rugsėjo pasikeitus tvarkai, jų ugdymosi poreikiai turi būti vertinami, tačiau iki šiol trūksta aiškaus algoritmo, kaip tokius mokinius atpažinti ir kaip jiems pritaikyti ugdymą.
Dėl to praktika skiriasi – dalis pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) gabių vaikų poreikių nevertina, nes neturi tam reikalingų metodikų arba nelaiko to savo atsakomybe.
Kai sistemos trūksta, daugiau lemia šeimos galimybės
Jeigu mokykla negali pasiūlyti gabiam vaikui jo gebėjimus atitinkančių iššūkių, papildomų galimybių dažnai pradeda ieškoti tėvai. Būreliai, individualios pamokos ar kitos veiklos gali padėti talentui atsiskleisti, tačiau ne kiekviena šeima gali tam skirti vienodai lėšų.
Ekspertų vertinimu, gabių vaikų ugdymas Lietuvoje tebėra fragmentiškas ir nemažai priklauso nuo konkrečių mokytojų iniciatyvos, mokyklos galimybių bei tėvų finansinių išteklių.
Taip du panašių gebėjimų vaikai gali atsidurti visiškai skirtingose situacijose. Vienas sulauks papildomų užduočių, individualaus dėmesio ir veiklų už mokyklos ribų, o kito talentas gali likti neišplėtotas.
Geri pažymiai dar nereiškia, kad vaikui nieko netrūksta
Gabaus vaiko poreikius pastebėti sudėtingiau ir todėl, kad jis nebūtinai susiduria su akivaizdžiais mokymosi sunkumais. Aukšti pažymiai ir greitai atliekamos užduotys gali sudaryti įspūdį, kad papildomo dėmesio tokiam mokiniui nereikia.
Tačiau nuolat nesulaukdamas jo gebėjimus atitinkančių iššūkių vaikas gali pradėti nuobodžiauti, prarasti susidomėjimą pamokomis ir motyvaciją mokytis. Dėl to dalis jo potencialo gali likti neišnaudota.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad įtraukusis ugdymas turi atliepti tiek mokymosi sunkumų patiriančių, tiek išskirtiniais gebėjimais pasižyminčių vaikų poreikius.
„Kiekvienas vaikas – nesvarbu, ar susiduriantis su mokymosi sunkumais, ar turintis išskirtinį intelektinį potencialą, privalo būti pastebėtas ir gauti jo poreikius atliepiantį ugdymą. Dabar susiduriame su skausminga realybe: dėl sklandžiai nejudančių procesų, adaptuotų įrankių trūkumo ir tėvų pasipriešinimo pagalba vaikams vėluoja mėnesius, o kartais taip ir nepasiekia mokyklos suolo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos įtraukties švietime centras turi sukurti specialistams standartizuotus ir adaptuotus instrumentus, o mokykloms – aiškius algoritmus, kaip elgtis aklavietėse“, – pabrėžia valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
Kol vieningos sistemos nėra, daug atsakomybės tenka mokytojams. Tačiau pedagogai dirba su skirtingų poreikių vaikais, todėl individualiam darbui ne visada pakanka laiko, o mokyklos ne visuomet turi lėšų papildomam gabių mokinių ugdymui.
Pokyčiams reikia bendros sistemos
Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduoja nustatyti aiškią tvarką, kaip mokyklose ir PPT turėtų būti atpažįstami bei vertinami dėl išskirtinių gabumų kylantys ugdymosi poreikiai. Taip pat turėtų būti numatyta, kaip ugdymą pritaikyti jau atpažintiems gabiems mokiniams.
Lietuvos įtraukties švietime centrui siūloma parengti bendrą pedagoginio psichologinio vertinimo standartą ir specialistams suteikti reikalingas vertinimo priemones.
Audito išvados primena, kad įtraukusis ugdymas nėra skirtas tik vaikams, kuriems sunku neatsilikti nuo klasės. Jo reikia ir tiems, kuriems įprasto tempo nepakanka. Kol bendros sistemos nėra, vaiko talentui atsiskleisti gali būti svarbūs ne vien jo gebėjimai, bet ir tai, kas juos pastebės bei kokias galimybes galės suteikti šeima.
