- G. Landsbergis ir G. Nausėda keliauja į Davosą
- WEF įtaka mažėja, renginys sulaukia vis daugiau kritikos
- Pasaulio ekonomikos forumas neatsiejamas nuo K. Švabo ir gasdinančių jo idėjų
- Sukurta alternatyva Davosui
G. Landsbergis ir G. Nausėda keliauja į Davosą
Šių metų sausio 15-19 d. Šveicarijos kalnų miestelyje Davose vyks kontraversiškai vertinamo Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) susitikimas.
Jame dalyvaus įtakingį pasaulio politikai, vyriausybių ir tarptautinių organizacijų atstovai, verslininkai, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, turtingiausi pasaulio asmenys.
Manoma, kad šiais metais Davose pasirodys apie 1600 verslininkų, įskaitant „JPMorgan Chase“ vadovą Jamie Dimoną arba „Microsoft“ vadovą Satją Nadelą.
Renginyje laukiama ir 60-ies valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Prancūzijos, Ukrainos lyderius[1].
Sausio 15 d. prasidėjusio jau 54-ojo kasmetinio WEF susitikimo šūkis –„Atkurti pasitikėjimą“, o tikslas – aptarti pagrindinius pasitikėjimo principus: skaidrumą, nuoseklumą ir atsakomybę. Prekyba, klimato kaita ir dirbtinis intelektas taip pat bus svarbūs darbotvarkės klausimai.
Šiais metais WEF dalyvaus ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
G. Nausėda Davose ketina dalyvauti diskusijoje apie saugumo situaciją Europoje. Skelbiama, kad į Davosą jis vyksta su žinia, kad Vakarai negali pavargti nuo karo Ukrainoje.
G. Nausėda tai pat ketina dalyvauti ir diskusijoje, skirtoje Trijų jūrų iniciatyvai, kuriuos metu bus aptariamos valstybių, esančių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų, bendradarbiavimo, tarpusavio integracijos galimybės.
Savo ruožtu G. Landsbergis Davose bus vienas iš pranešėjų apie Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį tiek tarptautinei bendruomenei, tiek pačiai Rusijai.
G. Landsbergis taip pat susitiks su Jungtinių Arabų Emyratų, Argentinos ir Nigerijos ministrais bei kitais sprendimų priėmėjais. Su įmonių vadovais jis aptars verslo plėtros Lietuvoje galimybes.
WEF įtaka mažėja, renginys sulaukia vis daugiau kritikos
Pastaruoju metu apie WEF kalbama itin kritiškai. Dėl tebesitęsiančių diskusijų, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, įvairiais politiniais sprendimais bei konfliktais visame pasaulyje, pasitikėjimas ir net susidomėjimas organizacija ypač sumenko.
Su liūdnai pagarsėjusiu Klausu Švabu siejamos organizacijos svarba ir reikalingumas dabar kvestionuojami vis dažniau, o ir pastaraisiais metais kasmetiniame susitikime dalyvauja vis mažiau aukščiausio lygio atstovų[2].
Tokių svarbių pavardžių kaip JAV prezidentas Joe Bidenas šių metų dalyvių sąraše taip pat nėra, o 2023 m. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas buvo vienintelis dalyvavęs G-7 šalies vadovas.
Kaip teigia Londono Sičio universiteto pasaulinės politikos profesorius emeritas Peteris Willettsas, pasaulio lyderiai ir vadovai nepraranda susidomėjimo tokiais forumais kaip WEF, tačiau jie priima strateginius sprendimus dėl to, ar naudinga kasmet dalyvauti juose.
Pastebima ir tai, kad WEF tapo išskirtiniu, nuo realybės atitolusiu klubu. Tai skatina įvairias diskusijas ir teorijas apie tai, kad pasaulio „elitas“ priima sprendimus už eilinį, paprastą žmogų, kuris nieko negali pakeisti ir galbūt net nežino, kas už jį yra nusprendžiama.
Net „New York Times“ ekonomikos korespondentas Peteris Goodmanas savo knygoje „Davoso žmogus“ atkreipė dėmesį į prieštaringą situaciją, kai milijardierių ir elito atstovų, kuriuos kritikai kaltina dėl didžiausių pasaulio problemų, prašoma rasti būdų, kaip jas išspręsti.
Be to, WEF niekada nestokojo ir hipokritiškumo. Klimato krizė visuomet yra vienas esminis metinio susitikimo darbotvarkės punktas, tačiau bent vienas iš dešimties 2022 m. WEF susitikimo dalyvių į jį keliavo privačiu lėktuvu, taip gerokai padidindami aplinkos taršą.
WEF pastaraisiais metais buvo aštriai kritikuojamas ir dėl to, kad jo idėjos yra neadekvačios, neefektyvios ir nereikšmingos.
O pastaruoju metu ir įvairūs protestuotojai bei aktyvistai siekė mesti iššūkį WEF dėl jo retorikos, kaltindami WEF tuo, kad jis yra žlugusios eros simbolis, kurį reikėtų palikti užmarštyje.
Pasaulio ekonomikos forumas neatsiejamas nuo K. Švabo ir gasdinančių jo idėjų
WEF 1971 m. įkūrė vokiečių ekonomistas, inžinierius ir verslo profesorius K. Švabas. Davose jis surengė ir patį pirmąjį renginį, tuomet dar vadintą Europos vadybos forumu.
Iš Šveicarijos renginys buvo perkeltas tik kartą, 2002 m., kai WEF savo metinį susitikimą surengė Niujorke, taip parodydamas solidarumą su JAV po rugsėjo 11 d.
Organizacijos tikslas, bent jau viešai, visada buvo suburti viešąjį ir privatųjį sektorius, kad būtų rasti pasaulinių problemų sprendimai. Vienas iš WEF steigiamųjų principų yra įsipareigojimas gerinti pasaulio būklę.
Apžvalgininkai teigia, kad nepaisant to, kad WEF yra plačiai kritikuojamas, su juo susieti galima ir ne vieną teigiamą visuomenės pokytį.
Pavyzdžiui, 1988 m. susitikime pasirašytas susitarimas, vadinamas Davoso deklaracija, padėjo Turkijai ir Graikijai išvengti karinio konflikto[3].
1992 m. Nelsonas Mandela ir tuometinis Pietų Afrikos Respublikos prezidentas FW de Klerkas pirmą kartą kartu pasirodė drauge, tai buvo svarbus žingsnis siekiant nutraukti apartheidą.
Kita vertus, atsižvelgiant į organizacijos sutelktą įtaką, neverta stebėtis ir dėl kritikos lavinos. O už ją atsakingiausias yra ne kas kitas, bet pats K. Švabas ir jo idėjos, gasdinančios ne vieną.
Manoma, kad už „didžiojo persitvarkymo“ idėją yra atsakingas būtent WEF įkūrėjas. Kalbas apie tai paskatino WEF susitikimas, kurio tema buvo „didysis perkrovimas“.
Tuomet buvo teigiama, kad COVID-10 krizė yra puiki galimybė spręsti opias pasaulio problemas.
Nors teorijos apie „didįjį persitvarkymą“ yra sunkiai apibrėžiamos, tačiau jas sudėjus į vieną visumą gauname štai ką: tai yra pasaulinio elito planas įvesti komunistinę pasaulio tvarką, panaikinant privačią nuosavybę, pasitelkiant COVID-19, kad būtų išspręstas gyventojų pertekliaus klausimas, ir vakcinomis pavergti žmonijos likučius.
WEF su K. Švabu priešakyje taip pat ne kartą kalbėjo apie siekį kurti ateitį, kurioje žmogus gyvens visiškai suskaitmenintoje visuomenėje.
Iš tiesų, WEF jau ne vienerius metus plėtoja idėją, jog jau netolimoje ateityje grynųjų pinigų visiškai atsisakysime, mokėjimai taps 100 proc. skaitmenizuoti.
Tačiau viena labiausiai kontraversiškų K. Švabo ir jo organizacijos idėjų yra konceptas, jog ateityje žmonės bus laimingi nieko neturėdami – jokios privačios nuosavybės, turto ar daikto.
Dar 2016 m. WEF renginiui skirtos danų politikės Idos Auken esėje buvo rašoma:
„Sveiki atvykę į 2030-uosius metus. Sveiki atvykę į mano miestą, o gal geriau sakyti mūsų miestą. Aš nieko neturiu. Man nepriklauso automobilis. Man nepriklauso joks namas. Neturiu jokių prietaisų ar drabužių. Jums tai gali atrodyti keista, bet mums, gyvenantiems šiame mieste, tai labai prasminga“.
Sukurta alternatyva Davosui
Tokios ir panašios K. Švabo organizacijos idėjos gasdina ne vieną. Todėl WEF jau yra sukurta ir alternatyva. Tai Atsakingo pilietiškumo aljansas (ARC) – tarptautinė bendruomenė, „siekianti sukurti geresnį pasaulį, kuriame kiekvienas pilietis galėtų klestėti, prisidėti prie planetos gerovės ir tobulėti pats“.
Pirmojoje ARC konferencijoje, vykusioje pernai, dalyvavo daugiau kaip 1500 žmonių, renginį finansavo „Legatum“ grupė.
Pirmojoje ARC konferencijoje buvo kalbama apie radikalius kairiuosius, kurie siekia pakeisti nekintančią žmogaus prigimtį“, teigta, kad „jų revoliucijos niekada nepavyksta, jų priespauda niekada nesibaigia, o jų žadėta ateitis niekada neateina“.
Taip pat plačiai kalbėta apie „teisėtumo krizę“, su kuria susiduria laisvosios rinkos kapitalizmas, apie tai, kad pasaulis prarado „dorybės ir garbės“ kultūrą.
Pristatant savo tolimesnius planus ir vizijas, ARC žadėjo, jog remiantis moraliniais, kultūriniais, ekonominiais ir dvasiniais pagrindais, padės sukurti ateitį, kurioje piliečiai prisiima atsakomybę ir bendradarbiauja, kad užtikrintų klestėjimą ir gerovę tiek namuose, tiek bendruomenėse ir už jų ribų.
