Gerovės valstybės idėją kurstantis G. Nausėda – aktyvus skirtingų mokesčių rėmėjas
Dabartinis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad dalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose. Tokia žinia nebuvo netikėta, o neilgai trukus visuomenė bei politikos apžvalginininkai ėmė spėlioti, ką gi dar dabartinis šalies vadovas gali pasiūlyti Lietuvai.
Juk tiek paskelbiant apie dalyvavimą 2024 m. rinkimuose, tiek ir 2019 rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda daug ir garsiai kalbėjo apie gerovės valstybės konceptą. Akivaizdu, kad jis šią idėją rengiasi plėtoti ir toliau, o daliai visuomenės, tokia retorika vis dar imponuoja.
Juk ir prieš penkerius metu G. Nausėda mėgo kalbėti apie nelygybės ir skurdo mažinimą, atlyginimų kėlimą, smulkaus verslo skatinimą, didelį dėmesį žadėjo skirti regionams, kultūrai, švietimui. Tokie pažadai tarsi užbūrė dalį Lietuvos piliečių, kurie net nepastebėjo, kaip greitai prezidento kalbose atsirado ir kitų niuansų.
Vos laimėjęs rinkimus ir pradėjęs oficialiai eiti prezidento pareigas, G. Nausėda vis dažniau ėmė kalbėti ir apie naujus, papildomus mokesčius, kurių esą žūtbūt reikia mūsų valstybei. Taip ir atsirado planai apmokestinti prabangius, galingus automobilius, įvesti NT mokestį, panaikinti kuro akcizą.
Kita vertus, galbūt šiais prezidento pasiūlymais net nereikia pernelyg stebėtis. Galbūt visuomenei tiesiog reikėjo dėmesingiau klausytis G. Nausėdos kalbų apie gerovės valstybės idėją, kuri nėra atsiejama ir nuo mokestinės sistemos pokyčių.
Juk gerovės valstybė yra suprantama ne tik kaip dosnios socialinių išmokų ir gausios paslaugų pasiūlos derinys. Vienas bene būtiniausių gerovės valstybės atributų yra ir didelis perskirstymas bei dideli mokesčiai, reikalingi visoms socialinėms funkcijoms ir programoms finansuoti[1].
Kadencijos metu prezidentas G. Nausėda į naujus mokesčius žiūrėjo palankiai
Po to, kai dar 2019 m. tuometinė Aplinkos ministerija pasiūlė priimti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamojo anglies dvideginio kiekiu, šiuo klausimu pasisakė ir G. Nausėda[2].
„Po truputį taršą apmokestinti reikia (…), bet, kita vertus, turime galvoti ir apie tai, kad prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama“, – sakė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, taršos apmokestinimą reikėtų suderinti su galia, darbiniu tūriu arba automobilio verte. Tai, pasak jo, jau būtų panašu į prabangos arba didesnės vertės apmokestinimą.
Prezidentas G. Nausėda panašiai kalbėjo ir apie visuomenėje įprastai nepopuliarius NT mokesčius. Jo teigimu, Lietuvoje tiesiog būtina sistemingai išplėsti NT apmokestinimo bazę.
„Šiuo metu esame savotiškoje pusiaukelėje tarp selektyvaus nekilnojamojo turto apmokestinimo ir visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Manau, toliau atsargiai reikia tai daryti mažinant neapmokestinamojo turto kartelę, tačiau čia aš matau tam tikrą visuomenės gąsdinimą“, – sakė G. Nausėda.
Jei to būtų negana, pati Prezidentūra ėmėsi iniciatyvos ir kitu klausimu: buvo pateikusi pasiūlymą penktadaliu sumažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.
„Aš norėčiau matyti bendrą kontekstą su kitomis mokesčių iniciatyvomis, konkrečiai – su mūsų iniciatyva dėl žemdirbių dyzelino. Būtų, manau, ne visiškai priimtina ir, ko gero, netgi kenksminga, jeigu ir toliau nedrįstume sumažinti lengvatos vienam iš sektorių, kuris ir taip negali skųstis lengvatų stoka, o kartu papildomai apmokestintume kitus du sektorius, kurie šiandien jokiomis ypatingomis privilegijomis ir lengvatomis nesinaudoja“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentūra akcizą žemdirbių dyzelinui siūlė didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų. Tai neva leistų į valstybės biudžetą papildomai gauti 17 mln. eurų. Savo ruožtu Finansų ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlė didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litrų.
O tarsi prieštaraudamas pats sau ir savo siūlymams, dar po kelerių metų prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad ne kas kitas, o teisingesnė mokesčių sistema yra gerovės valstybės pagrindas. Pasak jo, pasitikėjimą valstybe ir valdžios institucijomis galima sustiprinti, tik sukuriant teisingesnį mokestinės naštos pasidalijimą[3].
Siekdamas antros kadencijos G. Nausėda suskubo kritikuoti mokestines iniciatyvas
Kaip buvęs finansininkas, G. Nausėda vos tapęs šalies vadovu ir šiame poste dar pilnai neapšilęs kojų ėmė greitai remti tai vieną, tai kitą naujo mokesčio idėją. Tačiau rinkiminės kampanijos metu, jis tampa žmonių prezidentu ir bet kokius nepopuliarius sprendimus (kokie beveik visada yra nauji mokesčiai) skuba kritikuoti jau pats pirmasis.
Anksčiau pats kalbėjęs apie NT mokesčio poreikį, pernai valdžiai parengus jo projektą, prezidentas jį ėmė ir sukritikavo[4].
G. Nausėda tada sakė, kad Seime svarstomas naujo NT mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jei jis bus priimtas, jis jį vetuotų.
„Šis mokestis šiuo metu yra antisocialinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad bet kokios kitos iniciatyvos, įskaitant ir mūsų, kuri palengvintų žmonėms disponuoti pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis, jas mėginama atmesti ne dėl to, kad jos blogos savaime, o dėl to, kad nepatinka, kas inicijuoja tuos pakeitimus“, – sakė prezidentas.
Ir tai tik viena prieštaringa situacija, kai vienu metu prezidentas kažką remia, o kitu jau aštriai kritikuoja. Štai, pernai G. Nausėda pasirašė Seime priimtą Akcizų įstatymo projektą, kuriuo numatomas akcizų degalams didinimas[5].
Vis dėlto, šiuo metu kai dėl akcizų kaip vienos iš sektoriaus problemų protestuoja mūsų šalies žemdirbiai, G. Nausėda, lyg pats neprisimindamas, jog įstatymą palaimino, teigia, kad ūkininkų protestas turi priežasčių, sako suprantantis ūkininkus.
Dabar prezidentas jau sako, kad kai kurie akcizai „buvo padidinti tiesiog drastiškai“, nenumačius pereinamojo laikotarpio.
„Kalbu apie suskystintų naftos dujų akcizą, kuris drastiškai išaugo, turiu galvoje pakeistą tvarką žaliajam dyzelinui. Šie perlenkimai turėtų būti ištaisyti, ir tikiuosi, kad tai bus gera pradžia dialogui su ūkininkais“, – teigė G. Nausėda[6].
Ar prezidentas iš tiesų taip greitai užmiršta tai, ką pats sakė ir darė netokioje ir tolimoje praeityje, ar toks jo retorikos pokytis – sumanus rinkiminis triukas, spręsti tenka kiekvienam.
Galima tik spekuliuoti, kaip greitai dabar vieną ar kitą mokestį kritikuojantis G. Nausėda, pergalės rinkimuose atveju pats imtų siūlyti naujas mokestines iniciatyvas.
