Dėl prabangių kalėdinių dekoracijų FNTT neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių
Visuomenės interesus turinti atstovauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), panašu, kad dirba taip, kaip joms patogu ir galimai dangsto tuos, kuriuos nori. Tokias prielaidas leidžia daryti paskutinių dienų įvykiai, kai dėl Vilniaus miesto išleistų kosminių sumų Kalėdų eglei ir kitiems papuošimams nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Be to, nuo tyrimo išsisuko ir energetikos ministras Dainius Kreivys, atsisakęs deklaruoti turimas „Ignitis grupės“ akcijas. Tačiau valstybinės institucijos dangsto tikrai ne visus. Pavyzdžiui, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis vis dar tąsomas po valstybines institucijas net ir dėl seniai įvykusių įvykių.
Nebūtų nuostabu, jei pasitikėjimas valdiškomis institucijomis greitu metu kristų į dar didesnes žemumas nei yra dabar. Nors ir kaip dabar populiaru vaikytis skaidrios veiklos etikečių, panašu, kad kai kuriose valstybinėse įmonėse jas net ir su žiburiu rasti sunku. Tokią nuomonę suponuoja tai, kad kilus didžiam pasipiktinimui dėl daugiau nei 231 tūkst. eurų atsiėjusios sostinės eglės, kurios puošyboje buvo įžvelgta nemažai ir pernykščių bei užpernykščių dekoracijų, į FNTT pradėjo skrieti pastebėjimai apie galimus neskaidrius pirkimus.
Tačiau jei ne Kalėdos, kai pasimiršta visos bėdos, galbūt FNTT ir nebūtų toks gailestingas savivaldybės ketinimams taip švaistyti lėšas.
Ketvirtadienį buvo pranešta, kad institucija priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes esą nebuvo nustatyta galimai nusikalstamos veikos požymių[1].
Primename, kad gruodžio pradžioje FNTT dėmesį patraukė greta pagrindinės miesto eglės įsikūrę kalėdinės mugės nameliai, kuriuos, pasirodo, Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga iš tos pačios bendrovės nuomojosi net septynerius metus ir jau sumokėjo už juos apvalią 160 tūkst. eurų sumą. Tačiau atlikus tyrimą FNTT galiausiai nebekyla jokių klausimų ir viskas laidojama po užmaršties dulkėmis.
Energetikos ministrui nuo VTEK dėmesio pavyko išsisukti
O štai Lietuvoje būti energetikos ministru net apsimoka – VTEK ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar „Ignitis grupės“ akcijų įsigijęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, tačiau tuo pačiu atsisakė tirti į akiratį pakliuvusį D. Kreivį[2].
Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad neva komisija papildomai surinko informaciją, taip pat įvertino ir iš tarnybų gautą informaciją bei nenustatė pagrindų energetikos ministro interesų derinimo įstatymo pažeidimo.
Nepaisant tokių eilinių ministro išsukimų, rinkėjai ne kvaili ir mato, kad teisybės ant delno niekas nepateikia – jos reikia ieškoti patiems.
Nepaisant premjerės Ingridos Šimonytės pagyrų Vyriausybės darbui, matoma, kad į neregėtas žemumas buvo įstumtas ir pats D. Kreivys[3]. Svarstoma, ar politikas po tokių žemų reitingų apskritai dar Seime išvys sekančią kadenciją.
Paaiškėjo, kad energetikos ministrą D. Kreivį palankiai vertina vos 6,1 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – net 65 procentai. Dar prieš mėnesį šie skaičiai buvo gerokai didesni – atitinkamai 11,2 ir 59,6 procentai. Tai siejama su kilusiu skandalu, kai ministras atsisakė deklaruoti savo ryšius su įmone „Ignitis“.
Tuo tarpu kai kurie politikai gerokai „šovė“ į populiarumo viršų – daugiausiai rinkėjų palaikymo susilaukė prezidentas Gitanas Nausėda (61,3 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (45 proc.), socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (44 proc.), Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vedlys Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (32,8 proc.).
Už premjerę Ingridą Šimonytę, surinkusią 25,3 proc. rinkėjų palaikymo, daugiau jo surinko Kauno miesto meras V. Matijošaitis (26,3 proc.).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: VTEK randa būdų, kaip išteisinti D. Kreivį
Į tokį skaidrumu ir teisingumu nespindintį VTEK sprendimą sureagavo ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Ligita Girskienė, rėžusi, kad iki tol ne kartą buvo girdėjusi kalbas, neva valdantieji padarys viską, kad D. Kreivys būtų išteisintas. Anot jos, tai – akivaizdi tiesa – VTEK randa būdų, kaip paaiškinti tokį ministro elgesį ir dar jį „išsukti“.
LVŽS savo feisbuko paskyroje skelbia, kad nacionalinio transliuotojo portale publikuotame straipsnyje „LRT tyrimas. Politikų apsisprendimas: turi „Igničio“ akcijų, bet apie tai neskelbia“ yra nurodoma, kad D. Kreiviui priklauso 40 proc. bendrovės „Catus“, valdančios daugiau nei 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų. Pastaroji bendrovė taip pat esą turi įsigijusi ir AB „Ignitis grupės“ akcijų.
L. Girskienė stebėjosi, kad VTEK nenustatė kitų tiesioginių energetikos ministro sąsajų su AB „Norteo“ ar „Ignitis grupe“. Pagrįstų abejonių politikei esą kelia ir komisijos aiškinimas neva nėra informacijos, kad D. Kreivys būtų minėtų bendrovių tiesioginis savininkas ir darytų lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai ar dalyvautų jų valdymo ir kontrolės procesuose.
„VTEK pripažįsta, kad ministras akcijų turi, tačiau tvirtina, kad nesivadovaus spėliojimais apie turėtą ar ateityje būsiantį turtinį ar neturtinį ministro suinteresuotumą. Sunku VTEK sprendimą suvokti ir pateisinti, ypač kai kalbame apie ministrą, kuris tiesiogiai dirba energetikos srityje“, – teigė L. Girskienė.
Tačiau G. Norkūnas VTEK botago neišvengė, mat AB „Ignitis grupė“ yra priskirta jo kuravimo sričiai. Komisija esą pripažino turinti duomenų, kad viceministras G. Norkūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, galimai sprendė su minima bendrove susijusius klausimus. O štai nepaisant ir šių faktų, nuo energetikos ministro visi negerumai nuslydo it vanduo nuo žąsies.
Kauno miesto mero VTEK iš savo nasrų lengvai nepaleidžia – nusprendė pradėti tyrimą
Panašu, kad tokios taisyklės galioja tik konservatoriams ir jų draugams, o štai Kauno miesto mero V. Matijošaičio VTEK taip lengvai nepaleido. Ketvirtadienį buvo pranešta apie komisijos sprendimą po pasirodžiusios LRT Tyrimų skyriaus publikacijos pradėti tyrimą dėl V. Matijošaičio veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar šis nepažeidė įstatymo[4].
Skelbiama, kad VTEK, susipažinusi su informavimo priemonėse pateikta ir atsiųsta papildomai gauta medžiaga, vertins, ar Kauno miesto meras tinkamai vykdė nusišalinimo pareigą, pasirašydamas Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti komisijos, kurios pirmininku jis yra, 2020-2022 m. posėdžių protokolus.
Teigiama, kad šiuose posėdžiuose svarstomi ir klausimai, galbūt susiję su politiko ir jam artimo asmens turtiniais interesais.
VTEK tokia iniciatyva esą kilo po LRT portale 2022 m. lapkričio 16 d. pasirodžiusios publikacijos „LRT tyrimas. Neskaidrioje žemės privatizavimo schemoje – Kauno mero šeima“.
