Eilę metų nuomojasi tuos pačius namukus
Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui baigiant savo kadenciją, į viešumą pradėjo lysti daug „neskanių“ dalykų. Pradedant papuošta brangiausia istorijoje sostinės „tortine“ eglute ir neseniai išaiškėjusia drama dėl Vilniaus Kalėdų mugėje esančių namelių, kuriuos savivaldybės įstaiga nuomojasi jau eilę metų, nors pigiau būtų buvę juos tiesiog nusipirkti. Visgi, kaip bebūtų keista, R. Šimašiui sukiojant sostinės vairą, dėl eilę metų vykstančios namelių nuomos taip ir nebuvo sulaukta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesio, nors kasmet nuomos kaina auga. Tačiau dar didesnes aistras kelia ne tik šie pavieniai klausimai, bet ir kiti skandalingi, taip iki galo ir neužbaigti, bet brangiai atsiėję projektai.
Kol STT snaudžia, į prabangią ir net ketvirtį milijono eurų kainavusią sostinės eglę bei greta jos įsikūrusius Kalėdinės mugės namelius dėmesį atkreipė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT)[3]. Skelbiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga net septynerius metus nesibodėjo jų nuomotis iš tos pačios bendrovės, kuriai per šį laiką jau sumokėjo apvalią 160 tūkst. eurų sumą.
Tačiau šiuos namelius jau septynerius metus besinuomojanti ir sostinės Kalėdinę mugę organizuojanti įstaiga atkirto – jeigu norima ką nors nusipirkti, reikia gauti Vilniaus tarybos leidimą. Visgi, vilniečiai esą gali būti ramūs – namukai nuomojami ne iš biudžeto lėšų, bet iš tų, kurios yra surenkamos iš Kalėdų mugės prekybininkų.
O štai dar įdomesnį aspektą, kai kasmet ženkliai auga šių namelių nuomos kaina, pastebėjo Vilniaus miesto tarybos opozicijos politikas Žilvinas Šilgalis. Anot jo, šiemet už šiuos namelius buvo sumokėta 26 000 eurų, o nuo 2016-ųjų UAB „Mediniai namai“ iš viso buvo sumokėti 162 264 eurai. Tačiau išlaidos ties tuo nesibaigia – savivaldybei priklausanti įstaiga Vilniaus kultūros centras tarpuose tarp nuomų dar turi sumokėti virš 36 000 eurų už namelių valymą, paremontavimą ir saugojimą.
Mediena – it vynas – brangsta stovėdama
Reaguodamas į tokius išlaidavimus, Ž. Šilgalis atkreipė dėmesį, kad šiems namukams būtų buvę galima išleisti žymiai mažiau, jei jie būtų buvę perkami, o ne nuomojami. Jis teigė manantis, kad tokio namuko kaina neturėjo būti didesnė nei 1 000 eurų, tačiau dabar tiek kasmet sumokama vien už nuomą, o nuomotojas visą šį laiką irgi tas pats – UAB „Mediniai namai“[3].
Tačiau, pasak Ž. Šilgalio, nuoma kasmet brangsta: nuo 2016 m. sudarytose keturiose sutartyse 24 namukų sandėliavimas atsiėjo po 1 728 eurus, o jų valymas ir remontas – nuo 2 832 iki 3 840 eurų.
Visgi, Vilniaus kultūros centrui ėmus šias paslaugas pirkti atskirai, jau 2020 metais įstaiga sumokėjusi 4,6 tūkst. eurų už konstrukcinių namelių skydų valymą, plovimą ir remontą, o už skydų sandėliavimą – 4,1 tūkst. eurų.
„Mediena, pasirodo, kaip koks vynas, nuo stovėjimo irgi gerokai pabrango, – feisbuke ironizavo jis. – Klausimas visiems, o pirmiausia Vilniaus vadovams – ar jūs mokėtumėte už svetimo žmogaus mašinos laikymą jo garaže?“ – svarstė Ž. Šilgalis[3].
Savivaldybė nesulaukia STT dėmesio
Visuomenininkas Gintaras Furmanavičius, reaguodamas į tai, kad tokie nuomos paslaugų pirkimai vyksta jau eilę metų, svarstė, kaip dar STT nesusidomėjo R. Šimašiaus valdoma „karalyste“.
Kritikai mano, kad R. Šimašius tapo tarsi neliečiamuoju – juk iki šiol nei viena opozicija nesusidomėjo jo vykdomais „reikalais“, o tuo labiau, politiko veikla esą nebuvo perduota ir teisėsaugos institucijoms.
Viena internautė net svarstė, kad už namelių nuomą neblogai atseikėja ir prekių bei paslaugų pardavėjas. Štai amatininkas už keturias sienas ir stogą esą moka tikrai ne kelis šimtus eurų, o kur kas daugiau.
Įvardijo ir kitus R. Šimašiaus nuopelnus
Advokatas Dominykas Vanhara pastebėjo, kad tai – ne vieninteliai R. Šimašiaus valdomos savivaldybės veiklos „perliukai“. Pasak jo, derėtų pradėti nuo „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų streiko, kuris be pedagogų ir „Achemos“ darbuotojų rengtų streikų, galima sakyti, yra pirmasis istorinis įvykis per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
D. Vanhara atkreipė dėmesį, kad panašūs streikai nevyksta nei Kaune, nei Šiauliuose, o į kovą su neteisybe stojama būtent sostinėje. O štai, mero kadencijai skaičiuojant paskutines minutes, pastebima, kad jis nėra įgyvendinęs nei vieno stambesnio projekto įskaitant gerokai išbrangusį ir iki šiol nepastatytą Lazdynų baseiną, gerokai vėlavusį ir išbrangusį Fabijoniškių baseiną.
Tačiau geriausiai, pasak teisininko, šios Vilniaus valdžios (ne)gebėjimą valdyti ir įgyvendinti projektus apibūdina profsąjungų rūmai, kurių net nugriovimas atsiėjo itin didelę kainą.
„Dar daugiau, sugebėjo su vienu juridiniu asmeniu susitarti dėl renginio profsąjungų rūmuose rengimo, kuris turėjo įvykti jau tuomet, kai rūmai turėjo būti nugriauti. Vėliau, aišku, teko atlyginti nuostolius“, – savo feisbuko paskyroje komentavo D. Vanhara.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad už pažeistą viešųjų pirkimų reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybei teismas skyrė 500 000 eurų baudą. Galiausiai, net Vilniaus stadionas esą bus net keturis kartus brangesnis nei Kaune. D. Vanhara pastebėjo, kad net stadiono griovimo darbuose buvo fiksuojama krūva „liapsusų“ įskaitant ir tai, kad pamatai buvo sprogdinami, o dėl to skriejančios skeveldros išmušė skyles net aplinkiniuose namuose.
„Galima pratęsti dar toliau – dabartinis Kauno meras, atėjęs į valdžią, rado Kauno „Žalgirio“ komandą didelėse skolose. Dabar Kauno „Žalgiris“ renka didžiulius biudžetus, vieną kartą žaidė Eurolygos Final4, vieną kartą pateko į atkrintamąsias, šiemet Kaune bus rengiamas Eurolygos Final4. Savo ruožtu, kai Šimašius tapo meru, Vilniaus „Rytas“ (tuometinis pavadinimas – Vilniaus „Lietuvos rytas“) dar kartais žaisdavo Eurolygoje. Dabar žaidžia 3 pagal pajėgumą Europos turnyre. Kai Šimašius tik atėjo į valdžią, Vilniaus „Rytas“ dar žaidė Siemens arenoje. Dabar žaidžia 5 kartus mažesnėje salėje gretimais“, – didmiesčių valdymo ypatumus lygino D. Vanhara.
Rekordiškai kainavusi Vilniaus eglė
Vietoje gražių švenčių ir tikros kalėdinės eglutės kvapo, vilniečiai šiemet panašu gavo tikrą antausį, kai viešumoje užvirė tikros aistros dėl rekordiškai brangios – net 230 tūkst. eurų atsiėjusios sostinės eglės, nors, kaip pastebėjo žinomas dizaineris Juozas Statkevičius, jai panaudotos dekoracijos čia nugulė jau ne pirmus metus, kad ir ta pati žaliaskarės viršūnė.
Dar net nepapuošus eglutės, ji jau pakvipo plaunamais pinigais, kai išaiškėjus žaliaskarės kainai, Vilniaus miesto meras R. Šimašius tikino apie ją nieko nežinojęs, nors reikalus dėl jos įsigijimo derino to paties mero patarėjos.
Tąkart Ž. Šilgalis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau eilę metų rengiamame eglės konkurse dalyvauja tas pats dalyvis – įmonė „Švenčių studija“. Mero „nežinojimo“ apie eglutės kainą niekaip nepateisino ir „Švenčių studijos“ siūlyta 231 tūkst. eurų suma už darbus, kai maksimali pirkimo vertė siekė 242 tūkst. eurų.
