Europos Parlamentas rezoliucijoje sukritikavo V. Zelenskio sprendimą dėl Ukrainos karinio dalinio pavadinimo
Europos Parlamentas trečiadienį patvirtino rezoliuciją dėl Ukrainos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje. Į dokumentą buvo įtrauktas pakeitimas, kuriame išreikštas apgailestavimas dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo pavadinti elitinį Ukrainos kariuomenės dalinį Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos, arba UPA, „didvyrių“ vardu.
Rezoliucijoje šis sprendimas apibūdintas kaip „nereikalinga ir neišprovokuota eskalacija“. Dokumente taip pat nurodoma, kad toks žingsnis nepaiso lenkų jautrumo ir gedulo dėl UPA aukų bei jų šeimų. Europos Parlamento tekste pabrėžiama ir Lenkijos parama Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją.
Pakeitimą pateikė Europos liaudies partijos nariai – Lenkijos europarlamentaras Andrzejus Halickis ir Vokietijos europarlamentaras Michaelas Gahleris. Galutinė rezoliucija buvo priimta 460 balsų „už“, 136 balsais „prieš“ ir 59 europarlamentarams susilaikius.
Lenkijoje UPA siejama su Voluinės žudynėmis, Ukrainoje – su kova už nepriklausomybę
Ukrainoje UPA dažnai minima kaip organizacija, kovojusi prieš sovietų valdžią ir už Ukrainos nepriklausomybę. Lenkijoje ši organizacija siejama su 1943–1945 m. Voluinės žudynėmis, per kurias buvo nužudyta dešimtys tūkstančių lenkų civilių.
Lenkija Voluinės žudynes oficialiai pripažįsta genocidu. Ukraina tokio apibrėžimo nepripažįsta. Dėl šio istorinio klausimo Varšuvos ir Kyjivo santykiuose jau ilgą laiką išlieka įtampa, kuri vėl sustiprėjo po V. Zelenskio sprendimo dėl karinio dalinio pavadinimo.
Europos Parlamento priimtame tekste nurodoma, kad V. Zelenskio sprendimas kenkia geriems kaimyniniams santykiams ir ankstesnėms pastangoms spręsti neišspręstus bei skausmingus dvišalių istorinių santykių klausimus. Dokumente taip pat raginama siekti deeskalacijos ir atnaujinti pastangas dėl susitaikymo.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio aukščiausią Lenkijos apdovanojimą
Po V. Zelenskio sprendimo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš Ukrainos prezidento Baltojo erelio ordiną. Tai yra aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas. V. Zelenskiui jis buvo suteiktas 2023 m., kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Andrzejus Duda.
Ginčas paveikė ir Ukrainos atkūrimo konferenciją Gdanske. V. Zelenskis joje nedalyvavo, o Ukrainai atstovavo ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. TVP World ir „Euronews“ nurodo, kad diplomatinis ginčas išplito už simbolinių gestų ribų ir tapo platesniu Varšuvos bei Kyjivo santykių klausimu.
V. Zelenskis vėliau pripažino, kad tarp Ukrainos ir Lenkijos esama „vidinių klausimų“, susijusių su sudėtingomis istorijos temomis. Jis ragino abi šalis susitelkti prieš Rusiją ir daugiau gyventi ateitimi nei praeitimi.
Rezoliucija kartu patvirtino paramą Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą
Nepaisant kritikos dėl UPA pavadinimo, Europos Parlamento rezoliucijoje pakartota parama Ukrainai ir jos europinei integracijai. Dokumente nurodoma, kad Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje, o jos integracija į ES įvardyta kaip strateginis Sąjungos prioritetas.
Europos Parlamentas taip pat palankiai įvertino Ukrainos pastangas stiprinti demokratines institucijas karo metu. Rezoliucijoje minima pažanga teismų reformos ir kovos su korupcija srityse. Europos Parlamento pranešime pabrėžiama, kad europarlamentarai ragina konstruktyviai diskutuoti, kaip judėti į priekį Ukrainos europinės integracijos procese.
Dokumente taip pat pažymima, kad Ukrainos stojimo procesas turi būti vertinamas atsižvelgiant į ES strateginius interesus. Europos Parlamentas pasveikino pirmojo derybų klasterio atidarymą 2026 m. birželį ir išreiškė viltį, kad kiti klasteriai galėtų būti atidaryti netrukus.
Lenkijos politikai sieja istorinių klausimų sprendimą su Ukrainos keliu į ES
„Notes from Poland“ nurodo, kad dalis Lenkijos politikų ragino blokuoti Ukrainos stojimo į ES procesą, kol nebus išspręsti istorinės atminties klausimai. Lenkijos prezidentas K. Nawrockis ir ministro pirmininko pavaduotojas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas anksčiau yra pareiškę, kad Varšuva neduos sutikimo Ukrainos narystei, kol šie klausimai nebus išspręsti.
Europos Parlamente buvo svarstomi ir griežtesni pakeitimai. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija siūlė tekstą, kuriame būtų numatyta, kad negali būti atidaromi derybų klasteriai, kol Ukraina nepripažins UPA vykdytos etninio valymo kampanijos prieš lenkus ir žydų gyventojus. Šis pakeitimas nebuvo priimtas.
„Patriotų už Europą“ frakcija siekė, kad rezoliucijoje būtų vartojamas terminas „UPA įvykdytas genocidas“. Šis siūlymas taip pat buvo atmestas. Galutinėje rezoliucijoje liko Europos liaudies partijos pateiktas tekstas, kuriame išreikštas apgailestavimas dėl V. Zelenskio sprendimo ir raginama siekti deeskalacijos bei susitaikymo.
Šaltiniai
TVP World. (2026). European Parliament sides with Poland’s criticism of Zelenskyy amid historical spat
https://tvpworld.com/94234914/european-parliament-sides-with-polands-criticism-of-zelenskyy-amid-historical-spat
Euronews. (2026). European Parliament condemns Zelenskyy for naming military unit after UPA heroes
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/08/european-parliament-condemns-zelenskyy-for-naming-military-unit-after-upa-heroes
Ukrainska Pravda. (2026). European Parliament criticises Zelenskyy over naming of unit after UPA heroes
https://www.pravda.com.ua/eng/news/2026/07/08/8043077/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo Europos Parlamento poziciją dėl V. Zelenskio sprendimo, kas yra aktualu tiek Lietuvai, tiek visai Europai. Jame pateikiama svarbi informacija apie istorinius santykius tarp Lenkijos ir Ukrainos, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia tikslų ir nešališką informaciją apie Europos Parlamento rezoliuciją, kritikuojančią V. Zelenskio sprendimą, ir aiškiai nurodo istorinius kontekstus bei šalių santykius.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes apima svarbų geopolitinį klausimą, susijusį su Ukrainos ir Lenkijos santykiais, kurie turi tiesioginį poveikį regiono stabilumui ir Europos Sąjungos politikai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos Parlamento poziciją ir Lenkijos bei Ukrainos santykius, kurie yra aktualūs šiuo metu. Jame analizuojamos istorinės ir politinės problemos, todėl jis gali būti naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Europos Parlamento sprendimą ir jo kontekstą, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame išlaikomas psichologiškai saugus tonas, todėl rekomenduoju publikuoti.
