Pramonės atstovai perspėja, kad dabartinė strategija remiasi nerealiomis prielaidomis
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) ir automobilių tiekėjų asociacija (CLEPA) išplatino laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame teigiama, kad dabartiniai CO₂ mažinimo tikslai automobiliams ir furgonams yra „nebeįgyvendinami“.
Dokumentą pasirašė „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius ir „Schaeffler“ valdybos narys Matthiasas Zinkas.
Pasak jų, 55 proc. emisijų mažinimas iki 2030 m. ir 100 proc. mažinimas iki 2035 m. dabartinėmis sąlygomis yra nerealiai aukšti tikslai.
Svarbiausios kliūtys – beveik visiška Europos priklausomybė nuo Azijos baterijų tiekimo, lėtai besiplečianti įkrovimo infrastruktūra, aukštesnė gamybos savikaina bei JAV taikomi tarifai.
Pramonės atstovai pabrėžia, kad teisiniai reikalavimai ir baudos patys savaime nepaskatins pokyčių – reikalinga platesnė strategija, apimanti ne tik elektromobilius, bet ir hibridus, vandenilio technologijas bei dekarbonizuotus degalus.
Kinijos ir JAV spaudimas dar labiau apsunkina Europos automobilių sektorių
Europos automobilių pramonė atsidūrė tarp dviejų spaudimų. Viena vertus, Kinija agresyviai plečia elektrinių automobilių eksportą, pasitelkdama valstybės subsidijas ir didžiules gamybos apimtis.
Kita vertus, JAV taiko tarifus europietiškai produkcijai, tuo pat metu remdamos savo pramonę per „Inflation Reduction Act“ subsidijų paketą.
Toks geopolitinis spaudimas lemia, kad Europos gamintojai priversti transformuotis neturėdami analogiškų finansinių ar žaliavinių išteklių.
Esant dabartinėms sąlygoms, didelė dalis vertės grandinės jau persikėlė į Aziją, o Europa rizikuoja dar labiau atsilikti nuo konkurentų.
Briuselis tarp ambicijų ir realybės: atsitraukti ar laikytis plano?
Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija rugsėjo 12 d. rengs aukščiausio lygio diskusiją apie automobilių sektoriaus ateitį. Tai bus bandymas rasti balansą tarp klimato tikslų ir pramonės realijų.
Ekspertai pabrėžia, kad 2035 m. vidaus degimo variklių draudimas buvo ambicingas net idealiomis sąlygomis, tačiau šiandieninė situacija – ribotos žaliavų atsargos, silpna įkrovimo infrastruktūra, aukštos elektromobilių kainos bei skeptiškas vartotojų požiūris – daro jį praktiškai neįmanomu.
Kritikai įspėja: jei ES nenustatys lankstesnių pereinamojo laikotarpio taisyklių ir nesustiprins investicijų į baterijų bei puslaidininkių pramonę, tai gali turėti skaudžių pasekmių.
Automobilių pramonė sudaro apie 6 proc. viso ES užimtumo ir 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o tokiose šalyse kaip Vokietija šis sektorius yra dar svarbesnis.
Briuselis dabar atsidūrė kryžkelėje: atsisakyti ambicijų rizikuojant kaltinimais dėl „žaliosios darbotvarkės“ žlugimo arba laikytis plano, kuris, kaip perspėja pati pramonė, yra neįgyvendinamas.
