Senajame žemyne – neįprastos krizės paskatinta migracija
Europoje šiuo metu vyrauja trys pagrindinės temos: karas Ukrainoje, recesija ir energetikos krizės. Pastarosios dvi yra padariniai pirmosios, tačiau tikrąja padėties kaltininke yra laikoma Rusija.
Europai, kuri geografiniu požiūriu yra labiau nei JAV priklausoma nuo karo Ukrainoje ir jo sukeltų ekonominių bei energetinių padarinių, atėjo sunkus laikas.
Tyrimai atskleidžia, kad visoje Europoje namų ūkių išlaidos energijai, lyginant su praėjusiais metais, beveik padvigubėjo. Sąskaitos už dujas išaugo 111 proc., o už elektrą – 69 proc. Palyginti su 2021 m. spalio mėnesiu, sąskaitos už energiją padidėjo 90 proc.
Nebegalintys išgyventi Šiaurės ar Rytų Europos gyventojai dėl to vis dažniau žvalgosi į šiltuosius žemyno kraštus. Susikrovę lagaminus žmonės laikinai įsikuria Graikijos arba Ispanijos kurortuose bei mėgausi ne tik ženkliai mažesnėmis sąskaitomis, bet ir šiltu, saulėtu oru.
Vakarų Europos sostinių gyventojai vos gali išgyventi
Pastaraisiais mėnesiais Amsterdamo gyventojai už gamtines dujas mokėjo daugiausiai Europoje. Už jas jie atseikėjo beveik 17 kartų daugiau nei Vengrijos sostinės Budapešto gyventojai. Vengrai tradiciškai naudojosi pigesne energija dėl 2014 m. įvestos dosnios vyriausybės kainų kontrolės[1].
Dujų kainos Romoje, Liuksemburge, Lisabonoje, Dubline, Paryžiuje, Vienoje, Briuselyje, Berne, Kopenhagoje ir Stokholme taip pat pasiekė naujas rekordines aukštumas.
Elektros energijos kainos irgi nedžiugina. Elektra brangiausiai kainuoja Kopenhagoje ir Romoje, po jų seka Amsterdamas ir Berlynas.
2022 m. spalio ir lapkričio mėn. paskelbtose „Cambridge Econometrics“ ataskaitose nustatyta, kad ES šalių namų ūkiai energijai išleidžia daug daugiau nei 2020 m., o vyriausybės skiria milijardus eurų, kad padėtų vartotojams apmokėti sąskaitas ir sumažintų mokesčius.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje skurdžiausi namų ūkiai šiuo metu energijai išleidžia maždaug trečdaliu daugiau nei 2020 m. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio energijos kainos namų ūkiams padidėjo 37 proc., o bendra infliacija padidėjo 9,2 proc. Ispanijoje mažas pajamas gaunantys namų ūkiai šiuo metu energijai išleidžia maždaug 70 proc. daugiau nei 2020 m.
Ekspertai teigia, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai labiau nukenčia nuo didėjančių energijos kainų: dažnu atveju energijai išleidžia apie 50 proc. daugiau nei 2020 m[2]. Dėl taip išaugusių sąskaitų sunerimę europiečiai baiminasi dėl to, kaip teks išgyventi žiemą, kai ši smogs jau visais savo pajėgumais.
Vilioja šilti ir saulėti pajūrio miesteliai
Kanarų salų vidutinė žiemos temperatūra yra apie 20 laipsnių Celsijaus. Šildymo čia nereikia, o ilgomis ir saulėtomis dienomis gerokai sutaupoma ir elektra.
Regioninė salos vyriausybė dar rugsėjo mėnesį pradėjo socialinės žiniasklaidos kampaniją, kad pritrauktų nuotolinius darbuotojus arba pensininkus iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija ar Lenkija[3].
„Ne paslaptis, kad ši žiema Europoje bus labai ekonomiškai neapibrėžta, tačiau Kanarų salose norime pakeisti padėtį“, – sako regiono turizmo vadovė Yaiza Castilla, apibūdindama salas kaip ekonominį prieglobstį.
Ispanijos miestas Benidormas, esantis Kosta Blankos pakrantėje, jau seniai taip pat tapo populiaria vieta, į kurią atvyksta žmonės iš visos Europos.
„Čia apsistoti pigiau nei Nyderlanduose. Ten daug šalčiau. Tenka įjungti šildymą. Ir už tai reikia mokėti energetikos bendrovei. Reikia būti bepročiu, kad apsistotum Nyderlanduose. Galite džiaugtis pinigais, kuriuos kitu atveju išleistumėte dujoms ir elektrai“, – teigia olandų turistas Džonas Buteris.
Tuo tarpu Graikijos turizmo ministras rugsėjo mėnesį lankėsi Austrijoje ir Šiaurės Europos šalyse, kalbėdamas apie šansą „šią didžiulę Europą kamuojančią energetikos krizę paversti galimybe“ apsilankyti jo šalyje.
Portugalijos turizmo taryba taip pat vykdo reklamos kampaniją, skirtą privilioti išvykti iš šaltų savo namų galinčius europiečius. Jos vadovas Luisas Araujo teigė, kad žiemos turistų iš Šiaurės Europos lūkesčiai bus su kaupu patenkinti Portugalijoje.
Nuomos paieškos sistemos „HomeToGo“ surinkti duomenys rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Nyderlandų piliečių žiemos būsto paieškos Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje išaugo atitinkamai 36 proc., 13 proc. ir 3 proc. Nuomos įmonė „Airbnb“ pranešė, kad balandžio-birželio mėnesiais, paieškos žiemos viešnagėms Pietų Europoje patrigubėjo.
Ispanijos viešbučių tinklo „Melia“ generalinis direktorius Gabrielis Escarreris teigė, kad šią žiemą Kanarų salose žmonės dviem ar trims mėnesiams užsisako butus ir apartamentus. Jis pabrėžia, kad šiuo metu ypač pastebimas didelis Skandinavijos lankytojų srautas. Lankytojai ir nuolatiniai gyventojai taip pat atvyksta iš Vokietijos, kuri prieš karą Ukrainoje buvo labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir nerimauja dėl galimo energijos trūkumo žiemą.
Skrydžių bendrovė „TUI fly“, vykdanti skrydžius tarp Vokietijos ir Kanarų salų, pranešė, kad padidins skrydžių skaičių maždaug 10 proc. Kompanijos atstovai pareiškė, kad energijos kainos yra „psichologinis elementas“, skatinantis daugiau žmonių vykti į pietus.
Likusiems šaltojoje Europos dalyje – niūrios prognozės
Remiantis britų savaitraščio „The Economist“ atlikto tyrimo duomenimis, šią žiemą Europoje dėl išaugusių namų ūkių energijos išlaidų žus daugiau žmonių nei jau žuvo Ukrainoje, karo lauke.
Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad oficialus žuvusių Ukrainos kare civilių skaičius išaugo iki beveik 6 900, o sužeistų civilių skaičius viršijo 10 000. Manoma, kad realiai Ukrainoje žuvo po 25 000-30 000 kiekvienos pusės karių.
„The Economist“ skelbia, kad precedento neturinčio sąskaitų už dujas ir elektrą padidėjimas šią žiemą greičiausiai lems papildomas 147 000 mirčių.
Jei Europoje žiema būtų itin atšiauri, o tai labai tikėtina, atsižvelgiant į didėjantį klimato kaitos poveikį, šis skaičius gali išaugti iki 185 000. Tai yra 6 proc. daugiau nei šiuo metu priskaičiuojama mirusių Ukrainoje[4]. Net jei žiema būtų švelni, šis skaičius vis tiek būtų didelis: dešimtys tūkstančių papildomų mirčių nei ankstesniais metais.
Į „The Economist“ statistinį modelį buvo įtrauktos visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Norvegija.
