Europos Sąjungos derliaus metai: daugiau daržovių, mažiau vaisių
2024 metais Europos Sąjungoje nuimta 62,2 mln. tonų šviežių daržovių (įskaitant melionus) – tai 6 proc. daugiau nei 2023-aisiais.[1]
Pagrindiniais šio sektoriaus lyderiais tapo Ispanija (14,8 mln. tonų), Italija (13,9 mln. tonų) ir Prancūzija (5,8 mln. tonų). Šios trys šalys kartu užaugino daugiau nei pusę viso ES daržovių derliaus.
Lyginant su ankstesniais metais, augo svarbiausių daržovių gamyba: pomidorų derlius siekė 16,8 mln. tonų (5 proc. daugiau), morkų – 4,7 mln. tonų (6 proc. daugiau), o svogūnų – net 7,0 mln. tonų (11 proc. daugiau).
Didžiausia pomidorų augintoja tapo Italija, kuriai teko 36 proc. visos ES gamybos, po jos sekė Ispanija (27 proc.) ir Portugalija (10 proc.).
Morkų derliumi pirmavo Vokietija (18 proc.), o svogūnų – Nyderlandai, užauginę apie ketvirtadalį visų ES svogūnų.
Vaisių, uogų ir riešutų derlius sumažėjo
Vis dėlto vaisių, uogų ir riešutų (neįskaitant citrusinių vaisių, vynuogių ir braškių) derlius 2024 metais smuktelėjo. ES mastu jis siekė 24,3 mln. tonų – 2 proc. mažiau nei 2023-aisiais.
Pagrindinės vaisių augintojos buvo Italija (5,4 mln. tonų), Ispanija (4,3 mln. tonų) ir Lenkija (4,1 mln. tonų), kartu užauginusios daugiau nei pusę viso derliaus.
Labiausiai paplitęs vaisius ES išlieka obuoliai: jų užauginta 11,6 mln. tonų, tačiau derlius buvo 4 proc. mažesnis nei metais anksčiau. Pagrindinės obuolių šalys – Lenkija (29 proc. viso derliaus), Italija (21 proc.) ir Prancūzija (17 proc.).
Kiek augo kriaušių derlius – iš viso jų surinkta 1,9 mln. tonų, o didžiausi gamintojai buvo Italija, Nyderlandai ir Belgija.
Persikų derliaus situacija priešinga: jų gamyba padidėjo 2 proc., o beveik visas derlius buvo sutelktas trijose šalyse – Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje, kurios kartu užaugino net 91 proc. visų ES persikų.
Nepaisant modernizacijos augimui, derlius Lietuvoje prastėja
Lietuvoje vaisių ir uogų derlius smuko: 2023 m. jų užauginta apie 50 tūkst. t – tai net 27 % mažiau nei 2022 m. Derliaus plotas pernai buvo apie 20 tūkst. ha, sumažėjęs beveik 20 %, o derlingumas nukrito 8,9 % – iki 2,48. Sumažėjusį derlių lėmė kritiškos oro sąlygos ir mažesnis plotas.
Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad vaisiai, uogos ir daržovės užima tik 1,5 % Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės; pagrindinės daržovės – kopūstai, burokėliai, morkos ir svogūnai.[2]
Svarbiu pavyzdžiu tampa moderni bendrovė „Kietaviškių gausa“: šiltnamių komplekse, užimančiame 20 ha, kasmet pagaminama daugiau nei 8 000 t daržovių – tai Baltijos šalių rekordininkas.[3] Tokie projektai parodo technologinio lygio pokyčius regione.
