Ruošiami skaitmeniniai automobilių registracijos liudijimai
Europos Sąjungoje bręstantys sprendimai rodo aiškią kryptį – siekiama pažaboti naudotų automobilių rinkoje įsisenėjusias problemas, ypač ridos klastojimą. Europos Parlamentas siūlo įpareigoti valstybes dalintis duomenimis apie transporto priemonių ridą, technines apžiūras ir kitą svarbią informaciją. Tokiam žingsniui jau pritarė Transporto komitetas, o politikai tikisi, kad tai padės labiau apsaugoti pirkėjus nuo nesąžiningų pardavėjų.
Kartu numatomas ir platesnis skaitmenizavimo etapas – transporto priemonių registracijos liudijimai turėtų tapti skaitmeniniai. Švedijos europarlamentaras Johanas Danielssonas pabrėžė, kad skaitmeniniai sprendimai gali duoti realios naudos, tačiau svarbu užtikrinti ir fizinių dokumentų prieinamumą tiems, kurie negali naudotis skaitmeninėmis priemonėmis[1].
Naujoje sistemoje būtų kaupiami duomenys apie automobilio savybes, savininkus, patikras, ridą ir kitas svarbias detales, o ši informacija būtų prieinama visoms ES valstybėms.
Lietuvoje pasirengimas jau vyksta. „Regitros“ atstovė Karolina Judeikė patvirtino, kad Europos Sąjunga vysto projektą „Aptitude“, kurio tikslas – pagerinti duomenų kokybę ir suderinti tarpvalstybinius procesus.
Anot jos, skaitmeninis registracijos liudijimas ateityje leis vairuotojams paprasčiau naudotis įvairiomis paslaugomis – nuo dokumentų pateikimo pareigūnams iki jų dalijimosi su kitais asmenimis. Vis dėlto praktinis šios sistemos veikimas dar nėra iki galo aiškus.
Rinkos atstovai abejoja naujų pokyčių efektyvumu
Savo ruožtu Transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas atkreipia dėmesį, kad vien duomenų apsikeitimo nepakaks. Jo teigimu, realų poveikį galėtų turėti tik daugiasluoksnė sistema, kurioje rida būtų fiksuojama ne tik techninių apžiūrų metu, bet ir atliekant remontus ar kitus priežiūros darbus.
Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas apsiribojo bendru komentaru, teigdamas, kad tokie pokyčiai padės geriau apsaugoti vairuotojų interesus ir sumažins administracinę naštą.
Vis dėlto dalis rinkos ekspertų išlieka kritiški. „carVertical“ strateginės komunikacijos vadovė Miglė Savickaitė pažymi, kad pagal siūlomą modelį naudotų automobilių pirkėjai neturės tiesioginės prieigos prie duomenų – juos reikės gauti iš pardavėjo.
Tai, anot jos, nepakankamai apsaugo viešąjį interesą. Be to, ji pabrėžia, kad valstybinių registrų informacijos neužtenka – svarbūs duomenys apie avarijas, remontus ar draudiminius įvykius dažniausiai kaupiami privačiuose šaltiniuose, kurie į sistemą nebus įtraukti.
Vairuoja senus automobilius ne dėl to, kad to nori?
Tačiau Lietuvoje automobilių parkas išlieka senas pirmiausia dėl finansinių priežasčių. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad daugiau nei 16 metų siekiantis vidutinis automobilių amžius atspindi gyventojų perkamąją galią, o ne atsilikimą[2].
Daugeliui žmonių naujesni automobiliai yra per brangūs, todėl dažniausiai pasirenkami pigesni, iš Vakarų Europos importuoti naudoti dyzeliniai modeliai. Nors didmiesčiuose situacija po truputį keičiasi, regionuose galimybės išlieka ribotos.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėjo, kad taršos mažinimo kaina vis tiek niekur nedings. Jei Lietuva nesieks geresnių rezultatų, galimos ES baudos galiausiai atsilieps valstybės biudžetui ir gyventojams.
Vis dėlto J. Taminskas akcentuoja, kad papildomi mokesčiai ar spaudimas pereiti prie naujesnių automobilių neveiks, kol žmonės neturi realių finansinių galimybių. Todėl klausimas šiandien – ne ar teks mokėti, o kaip tai paveiks gyventojus.
ES svarsto naujus automobilių gamybos ir utilizavimo reikalavimus
Dar gruodį pasirodžius informacijai apie Briuselyje svarstomus naujus automobilių projektavimo ir utilizavimo reikalavimus, tapo aišku, kad pokyčiai gali paliesti tiek gamintojus, tiek naudotų automobilių rinką. Europos Parlamentas, ES Taryba ir Komisija derasi dėl taisyklių, kurios numatytų draudimą eksportuoti nebetinkamus naudoti automobilius į trečiąsias šalis bei įpareigotų gamintojus kurti lengviau išardomas transporto priemones[3].
Taip pat siūloma, kad dalis naujų automobilių komponentų būtų gaminami iš perdirbtų medžiagų, pavyzdžiui, bent 25 proc. plastiko turėtų būti antrinio panaudojimo.
Vis dėlto automobilių gamintojai įspėjo, kad griežtesni reikalavimai gali didinti kaštus ir dar labiau apsunkinti sektorių, o dalis ekspertų Lietuvoje mato ir teigiamą pusę – stiprės automobilių ardymo bei perdirbimo verslas, mažės nelegalios veiklos mastas.
