JAV ir Europa išgyvena santykių krizę
Kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karą Ukrainoje, Vakarų valstybės daugiau ar mažiau susitelkė, į užmarštį nustūmė ankstesnius nesutarimus ir ginčus bei vieningai atsakė į geopolitiškai sudėtingą krizę, kuri ir dabar vis dar grasina peraugti į plataus masto karą.
JAV, kuri iš karto tapo paramos Ukrainai lydere, kaip savaime suprantamą sąjungininkę laikė Europą. Pastaroji į JAV žiūrėjo kaip į žemyno saugumo garantą ir jėgą, galinčią pristabdyti Vladimiro Putino imperialistines ir liguistas svajones.
Tačiau nuo karo pradžios prabėgo jau devyni mėnesiai. Pirminį šoką keitė susitelkimas ir bendradarbiavimas, geriausios išeities iš padėties ieškojimas, o galiausiai, bent Europoje – nerimas dėl energetikos krizės ir galimai labai šaltos, tamsios ir brangios žiemos.
Tuo tarpu JAV be augančio respublikonų pasipiktinimo didele parama Ukrainai, niekas nepasikeitė. Jei pasikeitė, tai tik į teigiamą pusę. Dėl energetinės krizės Europoje, JAV pajamos iš energetikos išteklių auga, o skirdama karinę pagalbą karo draskomai Ukrainai, JAV kartu dar ruošiasi stiprinti ir savo kariuomenę.
Europa palikta vienui viena išgyventi sunkumus, iš kurių pelnosi bene artimiausia partnerė. Natūralu, kad visa tai išprovokavo europiečius apkaltinti JAV pelnantis iš karo, pasisavinant Europos investicijas ir kenkiant sąžiningai bei laisvai prekybai.
Europa kaltina JAV kopijuojant Kinijos politiką, nuo kurios nukentėjo ir Lietuva. Todėl, senajame žemyne vis dažniau kyla klausimas: JAV iš tiesų yra ilgametė bei patikima sąjungininkė, ar šalis, kuri bet kokiu būdu sužlugdydama kitas valstybes, iš situacijos išspaus visą naudą sau.
Europos krizė tapo pasipelnymo galimybe JAV
Jei anksčiau buvo galima kalbėti apie bent kažkokią JAV ir Europos politinės įtakos konkurenciją, karas Ukrainoje ir sukelta energetikos krizė tik parodė, kokia silpna iš tiesų yra tiek Europa, tiek Europos Sąjunga (ES).
Nors tikruosius karo baisumus dabar išgyvena ukrainiečiai, Europos gyventojai taip pat susiduria su konflikto padariniais. Energetikos krizė atskleidė europiečių politikų neapdairumą ir naivų pasikliovimą Rusija.
Vokietija, didžiausia ES ekonomika, baiminasi dėl savo dujų atsargų žiemos sezonui. Sparčiai kylančios kainos kenkia šalies varikliui – ekonomikai. Situacija sudėtinga ir Prancūzijoje, o dėl energetikos krizės ir vidaus politikos problemų milijonai Jungtinės Karalystės gyventojų balansuoja ties skurdo riba[1].
Tačiau užuot padėjusios savo sąjungininkams įveikti sunkumus, JAV iš europiečių už gamtines dujas ima daugiau nei parduodamos jos yra vidaus rinkoje. Ne ką mažiau europiečius žlugdo ir Joe Bideno infliacijos mažinimo įstatymas, pagal kurį JAV korporacijos gauna šimtus milijardų dolerių subsidijų.
Augant pasipiktinimui, situaciją švelninti sieks neoficialiu ES lyderiu tapęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris gruodžio 1 d. Vašingtone su valstybiniu vizitu lankysis pas J. Bideną.
Nors kitu scenarijumi tokio lygio vizitas leistų manyti, jog JAV ir Prancūzijos santykiai pasiekė aukščiausią bendradarbiavimo tašką, daug optimizmo čia nėra. Neabejojama, kad Prancūzija pareikš nepritarimą JAV pasipelnymo politika. Tuo tarpu JAV užsimins apie savo nusivylimą dėl menkos Europos paramos Ukrainai. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, ES valstybės narės ir institucijos kartu suteikė Ukrainai tik šiek tiek daugiau nei perpus mažesnę paramą nei JAV.
Nors nelygios galimybės Europos ir JAV santykiuose yra seno nepasitenkinimo transatlantinio saugumo santykių naštos pasidalijimu dalis, dabartinė situacija sukuria pagrindą santykių atšalimui.
Europa šąla, o JAV pildo savo kišenę
Mėnesiais, sekusiais nuo karo Ukrainoje pradžios, europiečiai atsisakė rusiškos energijos ir dujų, todėl šalys buvo priverstos ieškoti naftos kitur, pavyzdžiui, JAV. Tačiau ES šalys už dujas moka maždaug keturis kartus brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o pigesnė energija tampa itin konkurencinga valstijose. Įmonės siekia į JAV degalų rinką įlieti pinigų naujomis investicijomis, o kai kurios net perkelia savo įmones į kitą Atlanto pusę.
Dėl V. Putino invazijos į Ukrainą sukeltų sutrikimų Europos ekonomika ritasi į recesiją, sparčiai auga infliacija, o dėl pražūtingo energijos tiekimo sumažėjimo šią žiemą gresia elektros energijos tiekimo nutraukimas.
Sutrikę aukščiausi Europos pareigūnai dėl to apkaltino JAV.
„Tiesą sakant, jei blaiviai į tai pažvelgtumėte, šalis, kuri iš šio karo pelnosi labiausiai, yra JAV, nes jos parduoda daugiau dujų ir didesnėmis kainomis, taip pat parduoda daugiau ginklų. Mes iš tiesų esame istoriniame taške. Amerika turi suprasti, kad daugelyje ES šalių keičiasi visuomenės nuomonė“, – teigia vienas neįvardytas aukšto rango Europos pareigūnas[2].
Kitas aukšto rango pareigūnas, ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis paragino Vašingtoną reaguoti į Europos susirūpinimą.
„Amerikiečiai, mūsų draugai, priima sprendimus, kurie turi mums ekonominį poveikį“, – teigė jis.
Kai kurie Europos pareigūnai, diplomatai ir ministrai viešai ir privačiai palaikė šiuos komentarus. Prancūzijos prezidentas E. Macronas net pareiškė, kad didelės JAV dujų kainos nėra „draugiškos“, o Vokietijos ekonomikos ministras paragino Vašingtoną parodyti daugiau „solidarumo“ ir padėti sumažinti energijos kainas. Kiti Europos diplomatai išreiškė nusivylimą dėl to, kad J. Bideno vyriausybė tiesiog ignoruoja savo vidaus ekonominės politikos poveikį Europos sąjungininkams[3].
Kai Balyje vykusiame G20 susitikime ES vadovai kreipėsi į J. Bideną dėl aukštų JAV dujų kainų, teigiama, kad JAV prezidentas net nenutuokė apie tokios problemos egzistavimą. ES pareigūnai teigia, kad Amerikos nežinojimas apie pasekmes Europai pats iš savęs jau yra didelė problema.
Net Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai nėra linkęs plačiau diskutuoti šia tema. Bet kokias kalbas apie JAV įtaką Europos energetikos krizei jis baigė sakydamas, kad dujų kainos Europoje kyla dėl V. Putino invazijos į Ukrainą ir V. Putino energetinio karo prieš Europą.
JAV pusė yra linkusi pabrėžti, kad Europos dujų pirkėjams nustatomos kainos atspindi privačios rinkos sprendimus ir nėra JAV vyriausybės politikos ar veiksmų rezultatas. Priduriama, kad daugeliu atvejų eksporto ir importo kainų skirtumas atitenka ne JAV SGD eksportuotojams, o bendrovėms, perparduodančioms dujas ES[4].
Tai nėra naujas amerikiečių argumentas, tačiau neatrodo, kad jis įtikintų europiečius.
„JAV parduoda mums savo dujas, kurių multiplikatoriaus efektas, kai jos patenka per Atlantą, yra keturis kartus didesnis. Žinoma, amerikiečiai yra mūsų sąjungininkai… bet kai kas nors negerai, apie tai būtina pasakyti ir tarp sąjungininkų“, – sakė už Prancūzijos vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas.
O JAV toliau nieko negirdi ir krauna pelną į savo kišenes. Pigesnė energija greitai tapo didžiuliu konkurenciniu pranašumu ir Amerikos bendrovėms. Europos įmonės planuoja naujas investicijas JAV arba net perkelia savo esamas įmones iš Europos į Amerikos gamyklas. Pavyzdžiui, tarptautinė chemijos pramonės įmonė „Solvay“ paskelbė, kad naujoms investicijoms renkasi JAV, o ne Europą, ir tai buvo paskutinis iš daugelio panašių pagrindinių ES pramonės milžinių pranešimų.
Galvos skausmas ir dėl ginklų, ir dėl aplinkosauginio J. Bideno plano
Problemos po vieną nevaikšto. Tuo įsitikinti gali Europos pareigūnai, nerimaudami dar bent dėl kelių Europą tiesiogiai veikiančių JAV planų. Europos politikos akivaizdžiai piktina prezidento J. Bideno Infliacijos mažinimo įstatymas. Tai yra 739 mlrd. dolerių vertės įstatymo projektas, kuriame daug dėmesio skiriama švariai energijai.
Atsižvelgiant į energetikos krizę Europoje, šį įstatymą Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pavadino diskriminacinėmis subsidijomis, kurios iškraipys konkurenciją.
„Infliacijos mažinimo aktas viską pakeitė. Ar Vašingtonas vis dar yra mūsų sąjungininkas, ar ne?“, – retoriškai klausė dar vienas ES diplomatas.
Nyderlandų prekybos ministrė Liesje Schreinemacher teigė, kad infliacijos mažinimo aktas kelia didelį nerimą, o jo poveikis Europos ekonomikai yra labai didelis.
„JAV laikosi vidaus darbotvarkės, kuri, deja, yra protekcionistinė ir diskriminuoja JAV sąjungininkus“, – sakė Tonino Picula, Europos Parlamento atstovas, atsakingas už transatlantinius santykius.
Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire’as net apkaltino JAV, kad jos eina Kinijos ekonominio izoliacionizmo keliu bei paragino Briuselį pakartoti tokį požiūrį.
Iš tiesų ES atstovai rengiasi reaguoti drauge. Penktadienį ES prekybos ministrai turi aptarti savo atsaką, o pareigūnai Briuselyje rengia planus dėl skubaus subsidijų fondo plėtros.
Tačiau prezidento J. Bideno administracijos nuomone, šis teisės aktas yra istorinis klimato pasiekimas:
„Nors suprantame, kad kai kurie prekybos partneriai yra susirūpinę dėl to, kaip IRA nuostatos dėl elektromobilių mokesčių lengvatų praktiškai veiks jų gamintojų atžvilgiu, esame pasiryžę toliau su jais dirbti, kad geriau suprastume ir padarytume viską, ką galime, kad išspręstume jų susirūpinimą. Tai nėra nulinės sumos žaidimas. IRA didins investicijų į švarią energiją pyragą, o ne jį dalins.“
Vis dėlto, J. Bideno aplinkosauginis planas nėra paskutinė problema, šiuo metu priešinanti Europą ir JAV. ES užkulisiuose taip pat didėja nepasitenkinimas dėl pinigų srautų į Amerikos gynybos sektorių.
JAV yra didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja, nuo karo pradžios suteikusi daugiau kaip 15,2 mlrd. dolerių ginklų ir įrangos. Pasak J. Borrello, ES iki šiol Ukrainai suteikė apie 8 mlrd. eurų karinės įrangos.
Pasak vieno aukšto rango pareigūno iš Europos sostinės, kai kurių sudėtingų ginklų atsargų atkūrimas gali užtrukti metus dėl tiekimo grandinės ir mikroschemų gamybos problemų, o tai pakurstė nuogąstavimus, kad JAV gynybos pramonė gali dar labiau pasipelnyti iš karo.
Nesutarimai palankūs V. Putinui ir jo retorikai
JAV ir Europos nesutarimai tik išryškėjo dabartinės krizinės situacijos metu. JAV visuomet vykdė agresyvią ir savanaudišką politiką net ir savo partnerių atžvilgiu. Tuo tarpu Europa, ypač ES, kaip politinis junginys, visuomet siekė įtvirtinti savo galią tarptautinėje arenoje, o tai padaryti paprasčiausia yra įrodant savo nepriklausomybę nuo JAV.
Ironiška, kad JAV viduje nepasitenkinimas valdžia yra toks didelis, nors daroma tai, apie ką kalba daugelis amerikiečių: Amerika ir nauda jai tapo prioritetu. Atrodo, kad JAV šiandien Europoje daro tai, kas jau buvo daroma Šaltojo karo įkarštyje: Rusija, Vokietija, Prancūzija liko nuošalyje, o JAV atsidūrė pačiame centre[5].
Paradoksalu, bet J. Bidenas, žadėjęs atkurti pasitikėjimą transatlantine partneryste, sukėlė transatlantinio pasitikėjimo krizę. Tai dabar kelia daugiau problemų nei George’o Busho siekis kariauti su išorės jėgomis, akivaizdus Baracko Obamos abejingumas Europai ir Donaldo Trumpo ekscentriškumas ir priešiškumas viskam. J. Bideno ir jo administracijos nustebimas Europos pasipiktinimu gali žeisti dar labiau.
Žinoma, Europai ši situacija yra pavojingas signalas. Šalia savo jėgą demonstruojanti Rusija, ekonominės problemos, energetikos krizė, o dabar dar ir pašliję santykiai su JAV. Didindama savo nepriklausomybę nuo Rusijos, Europa dabar negali to paties padaryti ir su JAV.
Skirtingos ir panašios šios dvi supervalstybės yra svarbios visam pasauliui, o toks politiškai silpnas politinis darinys kaip ES be jų išgyventi negali.
Deja, bet JAV ir ES nesutarimų ženklai bus vertinami V. Putino ir Kremliaus propagandistų. JAV ir Europa rodo pašlijusių santykių signalus, nesutarimų nestinga ir pačioje ES: Jungtinė Karalystė iš bloko pasitraukė jau anksčiau, Prancūzija konfliktuoja su Italija, nuolat tvyro įtampa tarp Rytų ir Vakarų Europos pozicijos dėl karo Ukrainoje.
Jau netrukus galime matyti scenarijų, kai 27 ES valstybės narės nebegalės veikti išvien ne tik su JAV, bet ir tarpusavyje.
