Estijos Seimas nusitaikė į religiją?
Estijos Riigikogu balandžio 9 d. per trečiąjį svarstymą priėmė Bažnyčių ir parapijų įstatymą. Nuo šiol jokia bažnyčia, vienuolynas ar parapija Estijoje negali būti siejama su užsienyje esančiomis religinėmis struktūromis, jei jos kelia grėsmę valstybės saugumui. Opozicija perspėja, kad valdžia neatliko tinkamos pasekmių analizės ir dabar rizikuoja ne tik suskaldyti visuomenę, bet ir sugadinti santykius su JAV.[1]
Naujasis įstatymas uždraus religinių organizacijų, pavaldžių nacionaliniam saugumui grėsmę keliančioms struktūroms ar asmenims, veiklą. Iš esmės tai yra klausimas, kaip priversti Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčią – šiandien vadinamą Estijos ortodoksų krikščionių bažnyčia – persvarstyti savo ryšius su Maskva ir patriarchu Kirilu. Ankstesni Vidaus reikalų ministerijos bandymai draugiškai derėtis su bažnyčia žlugo. Įsigaliojus įstatymui, bažnyčia turės du mėnesius suderinti savo chartiją ir visą veiklą su nauja tvarka, praneša „Aktualioji kamera“.
„Jei teismas nuspręs nutraukti bažnyčios ar parapijos veiklą, organizacija bus išbraukta iš registro. Liks parapijos, išliks ir pastatai – bus galima atlikti sakramentus. Tačiau pati bažnyčia nebeegzistuos kaip juridinis asmuo. Be to, jei bažnyčia bus likviduota, visas jos turtas atiteks valstybei, o valstybė turės nuspręsti, ką su ja daryti“, – patikslino Lauris Liaenemetsas (Lauri Läänemetsas), PSD frakcijos Riigikogu pirmininkas.
Paklaustas, ką darytų valstybė, jis atsakė: „Greičiausiai grąžins jį rusų stačiatikiams“.
Įstatymo tikslas – sumažinti Rusijos įtaką per religines struktūras. Tačiau, pasak opozicinių Centro partijos ir EKRE frakcijų, tai iš sukuria naujas rizikas.
„Vidaus reikalų ministerija nepateikia aiškių paaiškinimų. Niekas nesako, ar parapijos bus uždarytos, ar ne. Negirdime nei patvirtinimo, nei paneigimo. Žmonės paliekami nežinioje, o įstatymo iniciatoriai nepaaiškina pasekmių. Čia reikalinga išsami įstatymo projekto poveikio analizė, bet, deja, jos nėra“, – nurodė Riigikogu narys Vadimas Belobrovtsevas (Centro partija).
„Pastaruoju metu Estijoje tapo norma, kad kažkas šaukia „Putinas, Putinas“, o mes iš karto lengvai trypiame savo Konstituciją. O joje, beje, aiškiai pabrėžta religijos ir tikėjimo laisvė. Krikščionių persekiojimas yra būtent tai, kam priešinasi naujosios JAV valdžios institucijos, o krikščionių bažnyčių apsauga yra Amerikos užsienio politikos prioritetas. Priimdami šį įstatymą rizikuojame ne tik pabloginti santykius su Rusija, bet ir su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė EKRE frakcijos Riigikogu pirmininkas Martinas Helmė (Martin Helme).
Opozicinės partijos „Isamaa“ frakcija mano, kad kalbama ne apie krikščionių persekiojimą.
„Mes kalbame apie organizaciją, vadovaujamą iš Maskvos. Pastarosios vadovas paskelbė karą ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams, taip pat aktyviai rėmė agresiją prieš Ukrainą. Žinoma, tokios organizacijos veiklą turi reglamentuoti Estijos įstatymai“, – tikino „Isamaa“ frakcijos Riigikogu prezidentas Heliras-Valdoras Seederis (Helir-Valdor Seeder).
Su dvasininkija niekas nesitarė
Pukhtitsa vienuolynas prašo prezidento vetuoti naująjį įstatymą. Estijos stačiatikių krikščionių bažnyčia pažymi, kad jei prezidentas pasirašys įstatymą, ji turės galvoti apie tai, kaip pritaikyti chartiją prie naujų reikalavimų.[2]
Po to, kai Riigikogu trečiadienį priėmė Bažnyčių įstatymo pataisas, liko dvi savaitės, per kurias prezidentas turi jas patvirtinti, pranešė „Aktualioji kamera“.
Šis įstatymas automatiškai nelems Estijos ortodoksų krikščionių bažnyčios (EOKB), anksčiau vadintos Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčia, parapijų uždarymo. Tačiau Vidaus reikalų ministerija turės galimybę teisme reikalauti uždrausti konkrečios religinės organizacijos veiklą. Kol kas naujasis vidaus reikalų ministras sako esąs pasirengęs dialogui su bažnyčiomis.
„Tai, taip sakant, yra prevencinė norma, ir ministerija veiks įtikinėjimo metodais, o ne jėga. Tai reiškia, kad esame pasirengę patarti visiems, kuriems to reikia, iki parapijų ir parapijiečių lygio. Jei kam kils klausimų, ministerija savo ruožtu bandys paaiškinti visus pakeitimus, sukels šis įstatymas, kai jis įsigalios“, – aiškino vidaus reikalų ministras Igoris Taro.
EOKB pažymi, kad pastaruoju metu bandymai pradėti dialogą su vyriausybe nebuvo sėkmingi.
„Kai buvo susitikimas su kancleriu, atrodė, kad buvo sutarta, jog būtų gerai vėl susitikti, bet kadangi tai priklausė nuo jo grafiko, tokio pasiūlymo sulaukta nebuvo. Ir dabar, paskutiniuose etapuose, kreipėmės į premjerą, į ministeriją, kad jie rastų laiko susitikimui, bet iki šiol mums taip ir nepavyko to padaryti“, – teigė Tartu vyskupas, Talino vyskupijos vikaras Daniilas.
Pasak vyskupo Daniilo, parapijiečiai išreiškė nenorą pereiti Konstantinopolio patriarchato žinion, o valstybė neturėtų nurodinėti bažnyčioms, kaip ir pagal kokius kanonus tarnauti.
„Tai buvo jau per antrąjį svarstymą, kai pasaulietinės valstybės ministras pareiškė: „Kieno teritorija, jo religija“. Tai reiškia, kad mes paprastai peržengiame savo Konstitucijos rėmus, ir jei Konstitucija sako, kad Estija yra pasaulietinė šalis, tada keista klausytis rekomendacijų, kokiai bažnyčiai turėtumėte priklausyti. Tai turėtų būti grynai bažnytinis sprendimas“, – įsitikinęs Daniilas.
Pukhtitsa vienuolyno abatas kreipėsi į Estijos prezidentą Alarą Karisą (Alar Karis) su prašymu neskelbti prieš tai Riigikogu priimtų Bažnyčių ir parapijų įstatymo pataisų.
Maskva netruko sureaguoti į Talino sprendimą
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova socialiniuose tinkluose sukritikavo Estijos bažnyčių ir parapijų įstatymo pataisas, vadindama jas prieštaraujančiomis žmogaus teisėms. Pagal pataisas, Estijoje veikiančios religinės asociacijos turi pasitraukti iš pavaldumo Maskvos patriarchatui.[3]
„Estijoje sistemingas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių naikinimas tęsiasi prisidengiant toli siekiančiais tariamai demokratiniais šūkiais. Dar kartą buvo suduotas smūgis vienai jautriausių sričių – religinėms teisėms ir laisvėms“, – naujienų portalas ERR citavo M. Zacharovą.
„Estijos parlamentas priėmė savo agresyvumu ir teisiniu nihilizmu precedento neturintį sprendimą – įpareigoti Estijos ortodoksų bažnyčią „nutraukti kanoninius ryšius su Rusijos stačiatikių bažnyčia“. Atsisakymo atveju gresia baudžiamasis persekiojimas. Kitaip tariant, valstybė ultimatumo forma reikalauja, kad viena religinė organizacija, vadovaudamasi ne savo kanoninėmis normomis ir mokymais, ne tikinčiųjų jausmais, o politiniu diktatu, pakeistų savo šimtmečių senumo esmę ir nutrauktų ryšius, kurie yra šimtus kartų ilgaamžiškesni už pačią Estijos istoriją“, – rašė ji.
Ji paragino Estiją atsisakyti „diskriminacijos religiniu pagrindu praktikos“ ir nustoti daryti spaudimą Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčiai.
M. Zacharova pridūrė, kad tikisi teisinio ir politinio atsako iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų.
