Sieks sustiprinti vieną svarbiausių žemės ūkio sektorių
Europos Komisija pristatė pirmąją Gyvulininkystės strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos gyvulininkystės sektorius išliktų konkurencingas, atsparus ir tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Briuselis pripažįsta, kad ši žemės ūkio šaka šiandien susiduria su vis daugiau iššūkių – ūkininkus spaudžia augančios gamybos sąnaudos, rinkų svyravimai, klimato kaitos padariniai, gyvūnų ligų protrūkiai ir didėjantys visuomenės lūkesčiai dėl aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės.
Pasak Europos Komisijos, strategija turi padėti rasti pusiausvyrą tarp ekonominio gyvybingumo ir tvarumo tikslų. Dokumente pabrėžiama, kad gyvulininkystė išlieka itin svarbi Europos maisto tiekimo grandinei, užtikrina maisto saugumą ir yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių daugeliui kaimo vietovių. Todėl numatoma stiprinti sektoriaus atsparumą krizėms, skatinti investicijas ir sudaryti geresnes sąlygas ūkiams prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų[1].
Numatyta daugiau investicijų, tačiau laukia ir pokyčiai ūkiuose
Vienas svarbiausių strategijos tikslų – didinti ūkių atsparumą ekonominiams ir gamtiniams sukrėtimams. Europos Komisija planuoja plėsti rizikos valdymo priemones, svarsto naujus draudimo ir perdraudimo modelius, o daugiau dėmesio bus skiriama gyvūnų ligų prevencijai, ankstyvam jų nustatymui bei greitesniam reagavimui į protrūkius. Taip pat ketinama investuoti į biologinį saugumą ir mažinti sektoriaus priklausomybę nuo importuojamų žaliavų.
Strategijoje numatytos priemonės turėtų padėti didinti ūkių konkurencingumą tiek Europos, tiek pasaulio rinkose. Europos Komisija žada skatinti inovacijų diegimą, palengvinti investicijų pritraukimą ir siekti, kad ūkininkai gautų teisingesnes pajamas. Kartu planuojama aktyviau ginti europietiškus gamybos standartus tarptautinėje prekyboje bei ieškoti naujų eksporto galimybių.
Vis dėlto kartu su finansine parama ūkininkų laukia ir nauji reikalavimai. Komisija ketina peržiūrėti kai kuriuos gyvūnų gerovės standartus, taikomus paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkiams, skatinti perėjimą prie tvaresnių gamybos modelių, efektyvesnio išteklių naudojimo ir mažesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Pabrėžiama, kad pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, numatant pereinamuosius laikotarpius ir finansinę paramą.
Dėmesys vietinei gamybai ir mažesnei priklausomybei nuo importo
Kartu su Gyvulininkystės strategija Europos Komisija pristatė ir Baltymų veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti Europoje užauginamų baltyminių augalų kiekį. Šiuo metu tik apie ketvirtadalis ES naudojamų baltyminių kultūrų užauginama Bendrijos teritorijoje, todėl iki 2035 metų šį rodiklį planuojama padidinti iki 35 proc. Tokiu būdu tikimasi sumažinti priklausomybę nuo importo ir sustiprinti Europos maisto sistemos atsparumą.
Komisija taip pat ketina skatinti vietines maisto tiekimo grandines, remti gyvulininkystę regionuose, kuriuose ši veikla yra svarbi vietos ekonomikai, bei stiprinti europietiškos produkcijos įvaizdį. Didesnis dėmesys bus skiriamas ES kilmės ženklinimui, kokybės sistemoms ir Europos produkcijos reklamai tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Gyvulininkystė šiandien sukuria apie 40 proc. visos ES žemės ūkio pridėtinės vertės, jos metinė apyvarta siekia apie 400 mlrd. eurų, o šiame sektoriuje dirba maždaug 7 mln. žmonių. Europos Komisija tikisi, kad naujoji strategija padės ne tik išlaikyti sektoriaus konkurencingumą, bet ir užtikrins didesnį Europos apsirūpinimo maistu saugumą bei tvaresnę žemės ūkio plėtrą ateityje.
