ES pareigūnai ragina „TikTok’ą“ aktyviau cenzūruoti informaciją
Pastaruoju metu, kai geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose tapo itin įtempta, o naujienų srautas išaugo. Socialinių tinklų bendrovių vadovai sulaukia vis daugiau nurodymų iš pasaulio vyriausybių cenzūruoti informaciją, kuri yra laikoma netinkama, pavojinga ar net melaginga.
Europos Sąjungos (ES) vidaus prekybos ir paslaugų komisaras Thierry Bartonas neseniai paragino populiarios socialinių tinklų platformos „TikTok“ vadovą „negailėti pastangų kovojant su dezinformacija“.
„Šiuo metu labiau nei bet kada turime negailėti pastangų apsaugoti savo piliečius – ypač vaikus ir paauglius – nuo nelegalios medžiagos ir dezinformacijos,“ – po susitikimo su „TikTok“ generaliniu direktoriumi Shou Zi Chew sakė ES komisaras[1].
Bendrijos pareigūno teigimu, po ankstesnio raginimo, jau yra pastebima, kad „TikTok“ įvyko daug pokyčių: buvo pristatytos naujos funkcijos, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus, taip pat buvo investuota į medžiagos kontrolę, pasitikėjimą ir saugumą.
Tarp jaunesniojo amžiaus interneto vartotojų populiari kinų trumpųjų vaizdo įrašų platforma yra viena iš devyniolikos, kuri pagal naują ES įstatymą privalo laikytis griežtesnių taisyklių dėl kovos su nelegalia ir žalinga medžiaga.
Pirmojoje tokioje skaidrumo ataskaitoje, paskelbtoje, kai visame bloke įsigaliojo skaitmeninių paslaugų įstatymas (DSA), „TikTok“ nurodė pašalinusi keturi milijonus „taisykles pažeidžiančių“ vaizdo įrašų.
Tokie ES reikalavimai ypač svarbūs tampa dabar, kai informacijos apie Izraelio ir „Hamas“ karą srautai tapo milžiniški, o vis daugiau socialinių tinklų vartotojų išreiškia Vakarų vyriausybių pozicijai priešingą nuomonę ir stoja palestiniečių civilių, ne Izraelio pusėn.
Nors karo metu oficialiai patikrinti viešojoje erdvėje plintančią informaciją yra itin sudėtinga, naujienos, prieštaringos Vakarų ir Izraelio naratyvui dabar be reikšmingų įrodymų vis dažniau yra laikomos „Hamas“ propaganda ir dezinformacija.
Tokia situacija kuria informacinį burbulą ir sudaro visas įmanomas sąlygas cenzūros įsigalėjimui: pasaulio piliečiai negali laisvai išreikšti savo nuomonės, net jei ji yra pagrindžiama faktais.
Tai primena patį COVID-19 pandemijos piką, kai vos kiek dvejojantys griežtomis karantino priemonėmis arba vakcinų nauda pilieičiai, socialiniuose tinkluose buvo blokuojami ir cenzūruojami; tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad dalis jų nuogastavimų – buvo tiesa.
Pasauliniai įvykiai ir paskutinė socialinių tinklų turinio ataskaita Bendriją privertė nerimauti
Neseniai kinų socialinių tinklų platforma „TikTok“ paskelbė ataskaitą apie savo moderavimo politiką. Šios ataskaitos ES buvo reikalaujama pagal naujus Europos teisės aktus dėl skaitmeninių paslaugų (DSA) įstatymus.
Ataskaitoje teigiama, kad platforma vien rugsėjo mėnesį pašalino keturis milijonus vaizdo įrašų, kurie Bendrijoje buvo laikomi neteisėtais arba žalingais. Platformos valdžia taip pat atskleidė, vien tik ES turinio moderavimu rūpinasi daugiau kaip 5 000 darbuotojų iš visų 40 000[2].
Tokios ataskaitos dabar bus skelbiamos kas šešis mėnesius. Tokią tvarką nurodo DSA įstatymas, taikomas 19 pačių didžiausių technologijų platformų.
Nenorėdama sulaukti ES nuobaudų ar net diskusijų, apie platformos uždraudimą svarbioje ES rinkoje, „TikTok“ visiškai paklūsta Bendrijos politikai ir nuolankiai praneša apie neteisėta laikomą medžiagą.
Nors oficialiai teigiama, kad kompanijos pačios turi atlikti sudėtingą teisinę analizę, kad informacijos ribojimas iš tiesų būtų sąžiningas ir nuoseklus, kartu atsižvelgiant į saviraiškos ir žodžio laisvę, tokią praktiką užtikrinti sudėtinga.
Taip yra ne tik dėl technologijų kompanijų priklausomybės nuo įtakingų Vakarų vyriausybių ir jų politikų gerovės, bet ir dėl to, kad turinio moderavimu užsiimantys žmonės itin pasikliauja automatinėmis priemonėmis, net trečdalis jų dirba anglų kalba.Tai sukuria situaciją, kai bene taikliausiai gali būti analizuojama informacija anglų kalba, tačiau pasitraukiant nuo pačių populiariausių kalbų, susiduriama su trukdžiais, o kartais, ir išankstiniu šališkumu.
Vartotojai skundžiasi: informacija socialiniuose tinkluose jau yra pernelyg cenzūruojama
Pastaruoju metu, kai bene kas valandą socialinius tinklus užplūsta nauji pranešimai iš Izraelio arba Gazos Ruožo, vis daugiau socialinių tinklų vartotojų kalba apie cenzūrą. Ir tai vyksta ne tik „TikTok’e“. Socialinių tinklų vartotojai kaltina platformas sąmoningai cenzūruojant Palestiną palaikančius įrašus, taip dangstantis siekiu pažaboti nesąžininingą ar net pavojingą informaciją.
Socialinių tinklų milžinė „Meta“ tokius kaltinimus neigia, sako kad „niekada neketino ir neketina slopinti tam tikros bendruomenės ar požiūrio, tačiau dėl didesnio pranešamo turinio kiekio, susijusio su vykstančiu konfliktu, turinys, kuris nepažeidžia kompanijos politikos, gali būti pašalintas per klaidą“[3].
Panašius pasiteisinimus „Meta“ pateikė ir 2021 m. gegužę, kai situacija tarp Izraelio ir Gazos Ruožo taip pat itin pablogėjo. Tuomet feisbuko ir instagramo naudotojai pranešė apie panašų jų pranešimų pasiekiamumo sumažėjimą, o šie incidentai paskatino daugiau nei 200 „Meta“ darbuotojų pasirašyti laišką, kuriame buvo reikalaujama, kad bendrovė pašalintų tokius trūkumus.
Vėliau kompanijos užsakymu atlikta nepriklausoma analizė parodė, kad socialiniai tinklai pažeidė Palestinos žmogaus teises, cenzūruodami turinį, susijusį su Izraelio išpuoliais Gazos Ruože.
Dabar situacija kartojasi, tačiau žymiai grėsmingesniu mastu. Cenzūruojama ne tik nepatvirtinta informacija ar smurtą detalizuojantys įrašai, tačiau ir asmeninės žmogaus nuomonės, neskatinančios smurto arba prievartos.
Pavyzdžiui, žurnalistas Ahmedas Shihab-Eldinas teigia, kad jo instagramo paskyra, kurioje jis turėjo daugiau nei 100 000 sekėjų ir dažnai skelbė pranešimus apie humanitarinę krizę Gazoje, buvo visam laikui uždrausta be jokių paaiškinimų.
Be to, „Meta“ padarė ir didelę klaidą, kurią kai kurie laiko tyčiniu paklusimu Izraelio ir Vakarų įtakai: kai kuriuose „Meta“ platformų įrašuose, žodis „Palestina“ ir po jo ėję žodžiai „šlovė Alachui“, automatiškai buvo keičiami žodžiais „Palestinos teroristai“.
Buvę feisbuko darbuotojai, turintys prieigą prie dabartinių „Meta“ diskusijų žiniasklaidai teigė, kad dabartinio Artimųjų Rytų konflikto klausimas daugelį kompanijos žmonių privertė peržengti ribas.
O panašų pamišimą į šį, mes jau matėme, kai pasaulį apėmė COVID-19 pandemija. Netrukus, bet kokia informacija, kuria buvo kvestionuojamas virusas, jo kilmė, pavojingumas, o vėliau – ir vakcinos, tapo nepopuliari, nepriimtina ir net pavojinga. Asmenų nuomonė ar net moksliniai straipsniai, buvo laikomi dezinformacija, kuriai buvo taikoma cenzūra.
Tačiau laikas parodo, kas buvo tikra, kas – melas. Jeigu ilgą laiką teigta, kad veido kaukės gali apsaugoti nuo užsikrėtimo koronaviruso, vėliau jau nenoriai, tačiau imta kalbėti, kad jos galbūt nėra tokios efektyvios kaip manyta arba net gali būti pavojingos žmogaus sveikatai.
Jei vakcinos iš pradžių buvo laikytos tikru mokslo stebuklu, dabar net masinėje žiniasklaidoje, vis dažniau pranešama apie šalutinius jų efektus, kurie žmogui gali būti mirtini. Iš tiesų, pandemijos metu įsigalėjo ne vienas mitas, kuris vėliau buvo paneigtas.
Tai reiškia, kad socialinių tinklų kompanijos cenzūruoja ne tik realiai pavojingą ir melagingą informaciją, tačiau ir tokią, kuri vienu ar kitu metu, yra neparanki. Kas gali paneigti, kad dabar yra lygiai taip pat? Jau per kelias pastarąsias savaites galėjome pastebėti menką naratyvo pokytį: jei iš pradžių, žiniasklaida tarsi džiūgavo Gazos Ruožo gyventojų naikinimu, dabar jau naudojamas švelnesnis tonas, kalbama apie ugnies nutraukimą, humanitarinę krizę ir kitas, taikesnes priemones.
Žmonės tildomi ir realiame, ir socialinių tinkų pasaulyje
Karui tarp Izraelio pajėgų ir grupuotės „Hamas“ tęsiantis, o civilių aukų skaičiui sparčiai augant, ši tema yra viena populiariausių tiek tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tiek ir socialinėse medijose. Nors pirminis, itin griežtas nusistatymas bet kokių žinių Palestinos klausimu kiek atslūgo, tačiau cenzūra šia tema ir toliau gyvuoja, iš socialinių tinklų persikelia į realų gyvenimą.
Iš tiesų, per pastarąsias savaites Europoje ir JAV buvo atšaukti įvairių palestiniečius remiančių menininkų, rašytojų, kitų sričių atstovų pasirodymai. Pavyzdžiui, Italijoje Egipto aktyvistas ir buvęs politinis kalinys Patrickas Zaki sulaukė neigiamos reakcijos už tai, kad pavadino Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu serijiniu žudiku. Pulitzerio premijos laureatas, vietnamiečių kilmės amerikiečių rašytojas Viet Thanh Nguyenas buvo pašalintas iš vieno literatūrinio renginio, nes pasmerkė Izraelio veiksmus prieš palestiniečius[4].
Vis daugiau įvairių sričių žmonių, nuo prestižinių universitetų studentų, iki verslininkų, aktorių ar mokslininkų teigia, kad šia tema jiems netiesiogiai, tačiau yra liepiama tiesiog užsičiaupti; jeigu to nepadaroma, kiekvienas Izraelio valdžios kritikas yra išvadinamas antisemitu, panašiai kaip prieš keletą metų, kai vos pradėjęs dvejoti vakcinos nauda ar karantino priemonėmis, žmogus gaudavo antivakserio etiketę.
Dabartinę cenzūrą, priešingai nei COVID-19 metu, bent jau yra linkusios pastebėti kai kuriuos tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, „Amnesty International“ neseniai pareiškė, kad Izraelio ir okupuotų palestiniečių teritorijų konflikto eskalacijai dar labiau paaštrėjus, socialinės žiniasklaidos bendrovės turi skubiai spręsti neapykantos ir rasizmo prieš palestiniečių ir žydų bendruomenes kurstymo problemą[5].
Organizacija nustatė, kad socialinės žiniasklaidos platformose nerimą keliančios neapykantos propagavimo ir kito žalingo turinio, nukreipto prieš palestiniečius ir žydus, padaugėjo. Tačiau ir „Amnesty International“ socialinės medijos gigantus ragina ne efektyviau peržiūrėti ir patikrinti faktinę informaciją, tačiau ją cenzūruoti bei riboti.
„Socialinė žiniasklaida gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį bendraujant krizės metu, todėl didžiosios socialinės žiniasklaidos bendrovės turi skubiai imtis griežtesnių žmogaus teisių apsaugos priemonių. Bendrovės turi užtikrinti, kad jų platformose nebūtų transliuojamos neapykantą ir smurtą skatinančios žinutės, antraip jos rizikuoja prisidėti prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Tai apima ir karo nusikaltimus, kurie paženklino šį konfliktą ir sukėlė precedento neturinčias civilių aukas bei katastrofišką humanitarinę krizę“, – sako „Amnesty Tech“ direktorė Rasha Abdul-Rahim.
Tačiau „Amnesty International“ vis dėlto nustatė, kad nemažai socialinės žiniasklaidos pranešimų šlovina Izraelio išpuolius prieš civilius Gazos Ruože, remia teritorijos sunaikinimą ir propaguoja smurtą prieš palestiniečius.
Daugelyje pranešimų vartojami rasistiniai žodžiai palestiniečių atžvilgiu, nemažai jų taip pat remiasi Izraelio valdžios institucijų vartojamais žodžiais, pavyzdžiui, civiliai laikomi „gyvuliais“, „žvėrimis“ ir pan. „Amnesty International“ taip pat gavo susirūpinimą keliančių pranešimų, kuriuose nurodoma, kad keliose socialinės žiniasklaidos platformose pernelyg plačiai cenzūruojamas palestiniečių paskyrų ir palestiniečių teisių gynėjų turinys.
„Izraeliui intensyviau bombarduojant Gazos Ruožą, per kurį žuvo daugiau kaip 7 000 žmonių, iš kurių dauguma yra civiliai, mums didelį susirūpinimą kelia pranešimai apie dalinį palestiniečių teisių gynėjų turinio blokavimą ir šalinimą, vadinamąjį „šešėlinį draudimą“, – teigia „Amnesty Tech“ direktorė.
Jos teigimu, internetinis turinys turi būti moderuojamas taip, kad būtų užtikrinta pagarba teisei į saviraiškos laisvę, kartu sprendžiant neapykantos propagavimo problemą.
Socialinės žiniasklaidos bendrovės turi investuoti pakankamai išteklių į dirbtiniu intelektu paremtų turinio moderavimo sistemų priežiūrą, kad visi naudotojai, įskaitant palestiniečius, galėtų vienodai naudotis savo teisėmis internete, nepriklausomai nuo kalbos ir politinių pažiūrų. Dabar manoma, kad kelios platformos elgiasi priešingai ir net susilpnino savo galimybes tai padaryti, atleisdamos darbuotojus, atsakingus už žmogaus teisių laikymąsi.
