Europos Sąjunga priėmė 21-ąjį sankcijų paketą Rusijai po sudėtingų derybų su Graikija
Europos Sąjungos Taryba liepos 23 dieną oficialiai priėmė 21-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą. Naujos priemonės nukreiptos prieš Rusijos bankus, kriptovaliutų tinklus, naftos prekybininkus, energetikos bendroves, karinę pramonę ir vadinamąjį šešėlinį laivyną.
Paketo priėmimas kelias savaites strigo, nes sankcijoms reikalingas visų 27 ES valstybių pritarimas. Didžiausią pasipriešinimą parodė Graikija, reikalavusi sušvelninti rusiškų suskystintų gamtinių dujų gabenimo į trečiąsias valstybes draudimą.
Graikijai išsiderėjus išimtį, Atėnai atšaukė veto. Dėl šio kompromiso ES galėjo patvirtinti sankcijas, tačiau galutinis paketas tapo švelnesnis už pirminį Europos Komisijos pasiūlymą.
Graikijos bendrovės galės toliau gabenti rusiškas SGD į ES nepriklausančias valstybes
Išimtis leidžia ES registruotiems vežėjams dar vienus metus gabenti rusiškas suskystintas gamtines dujas į ES nepriklausančias valstybes. Ji taikoma tik sutartims, sudarytoms iki 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Per išimtį gabenamų dujų kiekis negalės viršyti 2025 metais gabento kiekio. Nuostata galės būti pratęsta, todėl jos galiojimas bus iš naujo vertinamas kiekvienais metais.
Šis kompromisas nekeičia numatyto rusiškų SGD importo į pačią Europos Sąjungą draudimo. Jis turi įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną. Išimtis skirta dujų transportavimui iš Rusijos į trečiąsias valstybes, o ne jų pardavimui Europos rinkoje.
Graikija gynė „Dynagas“ ir savo įtaką pasaulinėje SGD laivybos rinkoje
Graikija valdo didžiausią pasaulyje prekybinį laivyną ir yra viena svarbiausių suskystintų dujų transportavimo rinkos dalyvių. Atėnai tvirtino, kad numatytas draudimas sumažintų Europos laivybos bendrovių pajamas, panaikintų darbo vietas ir perduotų užsakymus Kinijos, Japonijos, JAV bei kitų valstybių vežėjams.
Derybose ypač svarbūs buvo Graikijos bendrovės „Dynagas“, priklausančios milijardieriui George’ui Prokopiou, interesai. Bendrovė ir jos antrinė įmonė yra sudariusios sutartis dėl 11 laivų, aptarnaujančių Rusijos „Yamal LNG“ projektą. Septyni iš šių dujovežių pritaikyti darbui atšiauriomis Arkties sąlygomis.
Graikijos argumentas buvo paprastas: uždraudus ES bendrovėms gabenti rusiškas dujas, pačios dujos vis tiek galėtų pasiekti pirkėjus kitų valstybių laivais. Rusijos pajamos esą beveik nesumažėtų, o Europos laivybos sektorius prarastų rinkos dalį. Kritikai atsakė, kad tokia išimtis leidžia Rusijai ilgiau išlaikyti pasaulinius SGD eksporto maršrutus.
Rusijos bankams, Maskvos biržai ir kriptovaliutų platformoms taikomi nauji ribojimai
Naujajame pakete numatytos sankcijos 218 asmenų ir organizacijų – 48 fiziniams asmenims ir 170 įmonių bei institucijų. Tai didžiausias vienu paketu įtrauktų subjektų skaičius per pastaruosius ketverius metus.
Turto įšaldymo priemonės pritaikytos 94 Rusijos finansų įstaigoms, kurių didžioji dalis yra bankai. Į sankcijų sąrašą taip pat įtraukta Maskvos vertybinių popierių birža. Dar 33 Rusijos bankams taikomas sandorių draudimas, apimantis ir atjungimą nuo tarptautinės SWIFT finansinių pranešimų sistemos.
Sankcijos pritaikytos keturiems su Rusijos finansų sistema susijusiems bankams Mongolijoje, Kirgizijoje ir Indijoje bei 14 kriptovaliutų platformų, veikiančių Sakartvele, Panamoje, Maršalo Salose, Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. ES taip pat sukūrė teisinį pagrindą drausti sandorius su trečiųjų valstybių kriptovaliutų operatoriais, padedančiais apeiti sankcijas.
Rusiškos naftos kainos viršutinė riba metams įšaldyta ties 44,10 JAV dolerio
ES nusprendė 12 mėnesių nekeisti rusiškos naftos kainos viršutinės ribos, kuri lieka 44,10 JAV dolerio už barelį. Pagal anksčiau patvirtintą formulę dėl pasaulinių naftos kainų šuolio ši riba galėjo automatiškai padidėti iki maždaug 58,50 JAV dolerio.
Kainos riba nėra visuotinis draudimas parduoti rusišką naftą brangiau. Ji pirmiausia riboja galimybę pasinaudoti ES ir kitų prie sankcijų prisijungusių valstybių laivybos, draudimo, finansavimo bei tarpininkavimo paslaugomis, jeigu nafta parduodama brangiau už nustatytą sumą.
Rusijos pagrindinė eksportinė „Urals“ rūšies nafta liepos pabaigoje kainavo apie 67,50 JAV dolerio už barelį, neįskaičiuojant transportavimo ir draudimo išlaidų. Tai rodo, kad nemaža Rusijos naftos dalis jau parduodama virš ES nustatytos ribos, naudojantis alternatyviais vežėjais, draudikais ir tarpininkais.
Į sankcijų sąrašą įtrauktas dar 41 Rusijos šešėlinio laivyno laivas
ES į sankcijų sąrašą įtraukė dar 41 su Rusijos naftos eksportu siejamą laivą. Bendras sankcionuotų vadinamojo šešėlinio laivyno laivų skaičius viršijo 670.
Išplėsti kriterijai leis taikyti ribojimus ir laivams, kurie aptarnauja, aprūpina degalais arba kitaip padeda sankcionuotiems tanklaiviams. ES valstybės taip pat įgijo pagrindą konfiskuoti ir parduoti sulaikytuose šešėlinio laivyno laivuose aptiktus krovinius.
Sandorių draudimai pritaikyti penkiems naftos prekybininkams, dviem Rusijos uostams ir keturiems oro uostams. Į sankcijų sąrašus taip pat pateko trys Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir viena Baltarusijos gamykla.
Naujos priemonės nukreiptos prieš dronų gamybą ir dvejopos paskirties technologijas
Sankcijos pritaikytos 56 su Rusijos karinės pramonės kompleksu susijusiems asmenims bei organizacijoms. Iš jų 37 tiesiogiai siejami su didelio nuotolio dronų „Garpiya“ gamyba ir tiekimo grandinėmis.
Eksporto apribojimai išplėsti dar 51 įmonei. Dalis jų registruotos Kinijoje ir Honkonge, Indijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Turkijoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose. ES teigimu, šios bendrovės tiekė Rusijai dvejopos paskirties prekes arba technologijas, kurias galima panaudoti karinėje gamyboje.
Taip pat uždraustas tam tikrų specializuotų metalų ir lydinių, įskaitant nikelio bei berilio miltelius, eksportas. Sankcijos apima subjektus, siejamus su Rusijoje kuriama palydovinio ryšio sistema, turinčia tapti alternatyva „Starlink“.
Nacionaliniai interesai iš sankcijų paketo pašalino dalį siūlytų priemonių
Galutiniame pakete neliko siūlymo riboti rusiškos žuvies, ypač menkių ir rudagalvių menkių, importą. Šiai priemonei prieštaravo Portugalija ir Vokietija.
Bulgarijos reikalavimu iš galutinio sąrašo pašalinti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas ir naftos bendrovės „Lukoil“ įkūrėjas Vagitas Alekperovas. Siūlymas visiems Ukrainoje kariavusiems Rusijos kariams uždrausti patekti į Šengeno erdvę pakeistas bendresniu įsipareigojimu sukurti tokio atsisakymo įleisti mechanizmą.
Austrija taip pat pasiekė, kad ES valstybės vėliau svarstytų galimybę panaikinti sankcijas investicinei bendrovei „Rasperia“. Viena iš tokio sprendimo priežasčių – Austrijos banko „Raiffeisen Bank International“ Rusijoje patirtas 2,1 mlrd. eurų nuostolis. Šie kompromisai parodė, kad sankcijų politiką ir toliau formuoja ne vien bendri ES tikslai, bet ir atskirų valstybių ekonominiai interesai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). EU agrees new sanctions against Russia as Greece secures LNG exemption
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/23/eu-agrees-new-sanctions-against-russia-as-greece-secures-lng-exemption
Europos Sąjungos Taryba. (2026). 21st package of sanctions: EU hits Russian energy, financial services and crypto hard
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/07/23/21st-package-of-sanctions-eu-hits-russian-energy-financial-services-and-crypto-hard/
Reuters. (2026). EU targets Russian banks in new sanctions package over Ukraine war
https://www.reuters.com/business/finance/eu-ambassadors-agree-21st-sanctions-package-against-russia-eu-diplomats-say-2026-07-23/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo naujas ES sankcijas Rusijai, pabrėždamas Graikijos išimtį dėl rusiškų dujų. Informacija yra aktuali ir svarbi lietuvių skaitytojams, todėl vertinga publikuoti.
Straipsnis atitinka etikos standartus, nes pateikia tikslią informaciją apie ES sankcijas Rusijai ir Graikijos išimtį, be dezinformacijos ar manipuliacijos. Informacija yra aiški ir nešališka.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes apima naujausias Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, kurios tiesiogiai susijusios su karo situacija Ukrainoje. Be to, jis atskleidžia Graikijos interesus ir derybų dinamiką, kas yra svarbu suprasti geopolitinę situaciją Europos kontekste.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naujas ES sankcijas Rusijai ir Graikijos išimtį, kas yra aktualu tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Jame analizuojami derybų aspektai ir jų pasekmės, kas padeda skaitytojams geriau suprasti situaciją.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie ES sankcijas Rusijai ir Graikijos išimtį, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jis yra informatyvus ir subalansuotas.
