ES biudžetas 2028–2034: Europos Vadovų Taryba nesutarė, derybas perima António Costa

Europos Sąjungos vadovai Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nesutarė dėl kito ilgalaikio ES biudžeto ir atvirai suabejojo, ar susitarti pavyks iki metų pabaigos. Airijos pirmininkavimo kompromisas, siūlęs bendrą sumą sumažinti 141 mlrd. eurų, iš esmės atmestas. Derybas dabar perima Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, o neeiliniam biudžeto susitikimui vadovai sukviesti lapkričio 26 d.

Europos Vadovų Taryba nesutarė dėl ES biudžeto 2028–2034 m.

Iki šiol sostinės buvo įsipareigojusios galutinai susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP) – septynerių metų ES biudžeto – iki 2026 m. gruodžio. Tačiau spalio 15 d. susitikime, kuris užsitęsė ilgiau nei planuota, vis daugiau vyriausybių klausė, ar tokia skuba būtina. Laikinai pareigas einantis Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas sakė, kad susitarimo nebus nei šį, nei kitą mėnesį, ir nežinąs, ar apskritai įmanoma susitarti iki metų galo. „Manau, kad mes neskubame“, – pridūrė jis.

A. Costa mėnesių mėnesius kartojo, kad dėl biudžeto vieningai susitarti reikia vėliausiai iki gruodžio. Jo teigimu, jei derybos persikeltų į 2027 m., neliktų pakankamai laiko sudėtingam teisėkūros darbui, kad naujasis biudžetas pradėtų veikti nuo 2028 m. sausio 1 d.

Galutinėse išvadose gruodžio terminas nebeįvardytas kaip tikslas

Dar prieš susitikimą išvadų projektas buvo sušvelnintas. Iš jo dingo formuluotė apie tikslą pasiekti galutinį susitarimą iki metų pabaigos. Galutiniame tekste lieka tik konstatuota, kad susitarimas iki 2026 m. pabaigos leistų 2027 m. priimti teisės aktus, o tai būtina, kad ES lėšos 2028 m. sausį gavėjus pasiektų be pertrūkio.

Keli vadovai iš anksto leido suprasti, kad nesijaučia saistomi metų pabaigos termino. Italijos premjerė Giorgia Meloni Senate sakė, kad data negali tapti svarbesnė už turinį, ir pažadėjo nepasirašyti Italijai nenaudingo susitarimo vien tam, kad būtų spėta laiku. Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas pabrėžė, kad geras susitarimas svarbiau nei greitas.

Airijos kompromisas siūlė 1 622 mlrd. eurų biudžetą

Pagrindu deryboms buvo vadinamoji derybų dėžė, kurią spalio 10 d. pateikė ES Tarybai pirmininkaujanti Airija. Ji siūlė bendrą DFP apimtį sumažinti iki 1 622 mlrd. eurų 2025 m. kainomis – 8 proc. mažiau nei Europos Komisijos pasiūlyme, bet vis tiek 30 proc. daugiau nei dabartinėje DFP. Birželį tuo metu ES Tarybai pirmininkavęs Kipras siūlė mažinti tik 32,8 mlrd. eurų.

Biudžeto dalis (Airijos pasiūlymas)	Pokytis, palyginti su Komisijos pasiūlymu	Suma, mlrd. €
Iš viso (2025 m. kainomis)	−8 %	1 622
Sanglauda, žemės ūkis ir žuvininkystė	−3 %	914
Konkurencingumas, moksliniai tyrimai ir gynyba	−13 %	456
„Globali Europa“ (bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis)	−17 %	157
ES administracija	−8,8 %	95

Pasiūlyme taip pat numatytas naujų nuosavų išteklių – visoje ES taikomų mokesčių, kurie keliautų tiesiai į bendrą biudžetą, – paketas, turintis duoti apie 55 mlrd. eurų per metus. Didžiausias pokytis, palyginti su Komisijos pasiūlymu, – anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) įplaukų dalį, keliaujančią į ES biudžetą, siūlyta padidinti nuo 75 iki 90 proc. Paliktos ir Komisijos siūlytos tabako akcizo, įmonių įnašo bei elektroninių atliekų rinkliavos idėjos, taip pat planas, kad ES pasiliktų 90 proc. muitų. Europos Parlamento siūlyti skaitmeninių paslaugų, internetinių lošimų ir kriptoturto mokesčiai į paketą neįtraukti, nors jie, naujausiais vertinimais, galėtų duoti iki 32 mlrd. eurų per metus. Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz pasiūlymą jau tada vadino nepagrįstu ir sakė, kad bendra suma turi smarkiai mažėti.

António Costa pateiks naują pasiūlymą iki lapkričio 26 d. viršūnių susitikimo

Po nesėkmingų diskusijų derybas perima A. Costa – to buvo plačiai tikimasi. Per kelias savaites jis turi pateikti naują pasiūlymą, kuris, pasak „Euronews“, remsis visai kita logika nei airių. Jame numatoma išlaikyti nedidelius nacionalinius įnašus, pasiūlyti naują visos ES mokesčių paketą biudžetui finansuoti ir palikti pakankamai lankstumo nenumatytoms išlaidoms – būtent šią eilutę Airijos pasiūlymas gerokai apkarpė. Italų portalas „Eunews“ dar prieš susitikimą rašė, kad A. Costa ketina surinkti visų vadovų reakcijas į airių pasiūlymą ir iki metų pabaigos derybas vesti pats.

Taupiosios šalys ir Sanglaudos draugės laikosi savo raudonųjų linijų

Bendro supratimo, kas yra geras susitarimas, nėra: kiekviena vyriausybė nori iš ES biudžeto gauti kuo daugiau ir įmokėti kuo mažiau. Pagrindinė skirtis – tarp vadinamųjų taupiųjų šalių, kurias sudaro šešios Vokietijos vedamos grynosios mokėtojos, siekiančios gerokai sumažinti bendrą sumą, ir 17 pietų bei rytų valstybių bloko „Sanglaudos draugės“, ginančio tradicines programas skurdžiausiems regionams.

Tačiau stovyklos nėra vientisos. Ispanijai ir Italijai labiausiai rūpi žemės ūkio lėšos, o Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, dėl artumo Rusijai nori didesnių gynybos išlaidų. Tarp taupiųjų radikaliausiomis laikomos Vokietija ir Švedija, o Suomija nori išsaugoti žemės ūkio subsidijas. Prancūzija, antra pagal dydį ES ekonomika, dar nepasirinko pusės – ją varžo europinės ambicijos ir augantis biudžeto deficitas. Belgija ir Liuksemburgas svyruoja tarp stovyklų.

Rinkimai septyniose šalyse gali atidėti susitarimą iki 2027 m. rudens

ES pareigūnams dar labiau nei galimas programų vėlavimas nerimą kelia 2027 m. rinkimai Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Estijoje, Slovakijoje ir Graikijoje. Dalis jų baiminasi, kad nesusitarus šiemet derybos gali nusikelti iki 2027 m. rudens. Ypač neramu dėl Paryžiaus: prezidento rinkimų favorite laikoma kraštutinės dešinės kandidatė Marine Le Pen žada Prancūzijos įnašą į ES biudžetą apriboti 5 mlrd. eurų per metus, nors dabar jis siekia apie 8 mlrd. eurų.

Kipro prezidentas Nikos Christodoulides atkreipė dėmesį, kad keblumų gali sukelti ir Ispanijos rinkimai, numatyti lapkričio 29 d., bei rugsėjį vykę Švedijos rinkimai. Jis – vienas iš nedaugelio vadovų, vis dar raginančių susitarti iki metų pabaigos. Briuselio užkulisiuose primenama, kad jautriausi susitarimai paprastai pasiekiami tik spaudžiant laikui, todėl kai kurių šalių kalbos apie neskubėjimą gali būti ir derybinė taktika.