Taupymas Europai gali kainuoti brangiai: Ursula von der Leyen įspėja dėl biudžeto karpymų

Ginčas dėl pinigų – ir dėl Europos prioritetų

Vokietija ragina mažinti būsimą Europos Sąjungos biudžetą, tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėja, kad taupymas gali pakenkti konkurencingumui ir energetinei nepriklausomybei.

Tuo metu 17 valstybių reikalauja išsaugoti paramą ūkininkams bei regionams – derybose dėl septynerių metų finansavimo ryškėja skirtingi šalių interesai.

Kaip praneša „Politico“, antradienį Europos Parlamente Strasbūre kalbėjusi U. von der Leyen paragino vengti didelio išlaidų mažinimo, kuris paliestų bendrus ES prioritetus. Ji taip pat pasisakė už naujus Bendrijos pajamų šaltinius, galinčius sumažinti nacionalinių įnašų poreikį.

Ant derybų stalo – beveik 2 trilijonai eurų

Europos Komisijos pasiūlymas apima 2028–2034 metus. Jo vertė siekia beveik 2 trilijonus eurų dabartinėmis kainomis, arba vidutiniškai 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų tuo laikotarpiu.

Pagrindinį pasiūlymą Komisija pristatė 2025 metų liepą. Tai derybų pagrindas, o ne galutinai patvirtintas finansavimo planas: valstybės narės ir ES institucijos dar turi susitarti dėl jo apimties bei lėšų paskirstymo.

Daugiametė finansinė programa nustato bendras išlaidų ribas ir tai, kiek galima įsipareigoti skirti atskiroms politikos sritims. Jos pagrindu vėliau sudaromi metiniai ES biudžetai.

Vienos šalys reikalauja taupyti, kitos gina išmokas

„Politico“ duomenimis, Vokietija ir jos sąjungininkės Šiaurės Europoje siekia šimtus milijardų eurų apimančio mažinimo. Italijos ir Rumunijos vadovaujama 17 Pietų bei Rytų Europos valstybių grupė laikosi priešingos pozicijos – bendru laišku paragino apsaugoti ūkininkų subsidijas ir regionams skirtas lėšas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad nesusitarimas dėl naujo finansinio plano jo šaliai būtų finansiškai palankiausias. Vis dėlto jis pripažino, kad tai apribotų ES veikimo galimybes.

Sprendimui neužteks didžiųjų valstybių susitarimo

Galutiniam daugiamečio biudžeto patvirtinimui ES Taryboje būtinas vienbalsis valstybių narių sprendimas. Taip pat reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Vadinasi, vien Vokietijos ar kitos valstybių grupės palaikymo nepakaks.

Atskira procedūra taikoma sprendimui dėl ES nuosavų išteklių – pajamų šaltinių. Jam reikia vienbalsio Tarybos pritarimo ir visų valstybių narių ratifikavimo pagal jų konstitucinius reikalavimus.

ES vadovai yra iškėlę tikslą susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad susijusius teisės aktus būtų galima laiku priimti 2027-aisiais. Derybų rezultatas lems ne vien bendrą sumą: nuo jo priklausys ir konkrečių finansavimo programų galimybės naujuoju laikotarpiu.