Europos Sąjungos valstybės nesutaria dėl 2028–2034 metų biudžeto, nors susitarimą siekia pasiekti iki gruodžio
Europos Sąjungos valstybėms vis sunkiau susitarti dėl beveik 2 trilijonų eurų vertės 2028–2034 metų biudžeto. Rugsėjo 22 dieną Briuselyje susirinkę Europos reikalų ministrai dar kartą aptarė būsimą septynerių metų finansinę programą, tačiau esminių nesutarimų išspręsti nepavyko. Nors visos 27 valstybės deklaruoja siekį politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos, jų pozicijos dėl bendrų išlaidų dydžio, finansavimo šaltinių ir lėšų paskirstymo išlieka labai skirtingos.
Europos Komisija savo pasiūlymą pateikė dar 2025 metų liepą. Jame numatytas beveik 2 trilijonų eurų biudžetas, atitinkantis apie 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Daugiau lėšų siūloma skirti gynybai, saugumui, pramonės konkurencingumui, inovacijoms ir dirbtiniam intelektui. Kartu numatoma pertvarkyti tradicines žemės ūkio bei regioninės plėtros finansavimo programas, kurių santykinė dalis bendrame biudžete sumažėtų.
ES biudžeto komisaras Piotras Serafinas, dalyvaudamas ministrų diskusijoje, neslėpė nusivylimo. Pasak jo, tai jau ketvirtosios daugiametės finansinės programos derybos, kuriose jam tenka dalyvauti, tačiau valstybių argumentai beveik nesikeičia. Komisaras pažymėjo, kad sostinės ir toliau kartoja dešimtmečius girdimas pozicijas, užuot ieškojusios konkretaus kompromiso. Didžiausia problema – valstybės sutaria, jog Europai reikia daugiau investuoti į naujus strateginius tikslus, tačiau nesutaria, kas už tai turėtų sumokėti.
Vokietija ir dar penkios valstybės reikalauja biudžetą sumažinti keliais šimtais milijardų eurų
Derybose išryškėjo dvi pagrindinės valstybių grupės. Pirmąją sudaro Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija. Šios šalys pasisako už gerokai mažesnį bendrą biudžetą ir ragina Europos Komisijos pasiūlymą sumažinti keliais šimtais milijardų eurų. Jos teigia, kad dabartinė finansinė našta valstybėms narėms jau yra didelė, o nauji Europos prioritetai turėtų būti finansuojami perskirstant esamus išteklius ir didinant išlaidų efektyvumą.
Šešios valstybės siekia daugiau investuoti į gynybą, konkurencingumą, inovacijas ir migracijos valdymą, tačiau nepritaria bendram išlaidų didinimui Komisijos siūlomu mastu. Jų argumentas – didžiausios grynosios ES biudžeto mokėtojos patirtų neproporcingai didelį finansinį krūvį. Šios šalys nurodo, kad jau dabar jų įmokos sudaro apie 40 proc. bendrų valstybių narių įnašų į ES biudžetą.
Griežčiausiai rugsėjo 22 dienos posėdyje pasisakė Vokietijos Europos reikalų ministras Guntheris Krichbaumas. Jis sukritikavo Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą, kuris ragina išlaikyti ambicingą biudžetą ir nepritaria didelio masto karpymams. Komentuodamas A. Costos poziciją, G. Krichbaumas žurnalistams pareiškė, kad kyla klausimas, ar Europos Vadovų Tarybos pirmininkas „visiškai neprarado ryšio su realybe“. Toks Vokietijos pareigūno pasisakymas parodė, kad ginčas dėl ES biudžeto jau peržengė įprastų techninių derybų ribas.
Septyniolika ES valstybių siekia išsaugoti žemės ūkio ir regioninės plėtros finansavimą
Kitą derybų stovyklą sudaro 17 valstybių, susibūrusių į vadinamąją Sanglaudos draugų grupę („Friends of Cohesion“). Jos siekia išsaugoti finansavimą žemės ūkiui ir regioninei plėtrai, kurių lėšomis mažinami ekonominiai skirtumai tarp turtingesnių ir mažiau išsivysčiusių ES regionų. Šioms valstybėms svarbu, kad didėjant gynybos ir technologijų finansavimui nebūtų mažinamos investicijos į infrastruktūrą, vietos ekonomiką, ūkininkus ir savivaldybes.
Europos Komisijos pasiūlyme numatyta pertvarkyti finansavimo sistemą ir dalį anksčiau atskirai veikusių programų sujungti į bendrus nacionalinius bei regioninius partnerystės planus. Komisija teigia, kad tai supaprastintų lėšų administravimą ir leistų operatyviau reaguoti į naujus iššūkius. Tačiau dalis valstybių ir Europos Parlamento narių baiminasi, kad toks modelis sustiprintų nacionalinių vyriausybių įtaką skirstant finansavimą, sumažintų regionų savarankiškumą ir apsunkintų ilgalaikį žemės ūkio bei vietos plėtros planavimą.
Sanglaudos draugų grupė iš esmės palankiau vertina naujų ES pajamų šaltinių paiešką, nes tai leistų išlaikyti tradicines programas nemažinant finansavimo naujiems prioritetams. Tuo metu biudžeto mažinimo šalininkės skeptiškai vertina papildomus europinius mokesčius ir ragina pirmiausia susitarti dėl realaus išlaidų poreikio. Šis skirtumas tampa vienu svarbiausių derybų klausimų: vienos valstybės siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą, o kitos reikalauja nustatyti griežtesnes bendrų išlaidų ribas.
Europos Komisija siūlo naujus ES pajamų šaltinius, tačiau valstybės nesutaria dėl įmokų dydžio
Dabartinis ES biudžetas daugiausia finansuojamas valstybių narių įmokomis, apskaičiuojamomis pagal bendrąsias nacionalines pajamas, taip pat pridėtinės vertės mokesčio pagrindu surenkamomis įmokomis, muitais ir kitais nuosavais ištekliais. Norėdama finansuoti didesnį 2028–2034 metų biudžetą, Europos Komisija siūlo išplėsti bendrų ES pajamų sistemą. Tarp svarstomų priemonių – nauji įnašai, susiję su didelių bendrovių veikla, tabako gaminiais ir kitomis ES lygmeniu reguliuojamomis ekonominėmis sritimis.
Biudžeto komisaras P. Serafinas per ministrų susitikimą kritikavo valstybių pateikiamus skirtingus būsimų įmokų skaičiavimo metodus. Pasak jo, susidaro įspūdis, kad sostinės varžosi, kuri sugebės pateikti skaičius, rodančius didžiausią nacionalinės įmokos padidėjimą. Komisaras paragino pirmiausia susitarti dėl bendros ir objektyvios skaičiavimo metodikos, nes be jos sudėtinga palyginti atskirų valstybių finansinius argumentus.
Papildomą spaudimą biudžetui daro pandemijos laikotarpiu ES vardu pasiskolintų lėšų grąžinimas. Ispanija pasiūlė pertvarkyti šių įsipareigojimų grąžinimo grafiką ir pratęsti mokėjimus iki 2058 metų. „Reuters“ duomenimis, toks sprendimas galėtų atlaisvinti apie 70 mlrd. eurų kitoms išlaidoms. Tačiau skolos grąžinimo nukėlimas savaime nesumažintų visos skolinių įsipareigojimų sumos – jis pakeistų mokėjimų paskirstymą laike ir sudarytų daugiau erdvės artimiausių metų biudžetuose.
Europos Parlamentas reikalauja didesnio finansavimo ir nenori, kad skolos grąžinimas mažintų įprastas ES programas
Valstybių narių nesutarimai nėra vienintelė kliūtis. Europos Parlamentas laikosi kitokios pozicijos nei dalis nacionalinių vyriausybių ir reikalauja maždaug 10 proc. padidinti finansavimą pagrindinėms biudžeto sritims. Parlamentarai taip pat siekia, kad pandemijos laikotarpiu sukauptos bendros ES skolos grąžinimas būtų finansuojamas atskirai nuo įprastų programų, nes priešingu atveju mažėtų lėšų žemės ūkiui, regioninei plėtrai, mokslui ir kitiems tikslams.
Europos Parlamento derybininkai Siegfriedas Mureșanas ir Carla Tavares rugsėjo 22 dieną paragino valstybes paspartinti derybas. S. Mureșanas perspėjo, kad sumažinus bendrą ES biudžetą nacionalinės vyriausybės dalį problemų turėtų spręsti savarankiškai, o tai galėtų kainuoti daugiau. C. Tavares pabrėžė, kad Parlamentas pasirengęs derėtis dėl galutinio susitarimo, tačiau Taryba pirmiausia turi pasiekti pažangą dėl naujų nuosavų pajamų šaltinių.
Pagal ES sutartis daugiametei finansinei programai būtinas vieningas visų 27 valstybių pritarimas ir Europos Parlamento sutikimas. Todėl net jeigu valstybių vadovai gruodį pasiektų politinį kompromisą, galutinis biudžeto priėmimas priklausytų ir nuo susitarimo su Parlamentu. Atskirą sprendimą dėl naujų ES nuosavų išteklių taip pat turėtų patvirtinti visos valstybės narės pagal savo konstitucines procedūras.
Airija spalį pateiks kompromisą, o galutinio politinio susitarimo siekiama gruodį
Antrąjį 2026 metų pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Airija rengia kompromisinį biudžeto projektą, kuris turėtų būti pateiktas prieš spalio viduryje Briuselyje vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne’as rugsėjo 22 dieną patvirtino, kad tarp valstybių išlieka bendras politinis siekis susitarti iki metų pabaigos, tačiau konkrečių sprendimų dėl išlaidų ir pajamų dar nėra.
Spalį pateikiamas dokumentas turėtų tapti pagrindu tolesnėms valstybių vadovų deryboms. Galutinis politinis kompromisas numatomas gruodį. Jeigu susitarimas būtų pasiektas tik paskutinėmis metų savaitėmis, 2027 metais ES institucijoms liktų užbaigti finansavimo programų teisės aktus, suderinti naujus pajamų šaltinius ir pasirengti jų įgyvendinimui. Naujoji finansinė programa turi pradėti veikti 2028 metų sausio 1 dieną.
Biudžeto derybos tiesiogiai svarbios ir Lietuvai, nes būsima finansinė programa lems ES paramos žemės ūkiui, infrastruktūrai, regionų plėtrai, mokslui bei gynybai apimtis. Tačiau konkrečios nacionalinės sumos paaiškės tik susitarus dėl bendro biudžeto dydžio ir lėšų paskirstymo taisyklių. Rugsėjo 22 dienos derybos parodė, kad valstybės kol kas nesutaria nei dėl bendros finansinės naštos, nei dėl to, kurioms sritims turėtų tekti didžiausia būsimo ES biudžeto dalis.
Šaltiniai:
„Euronews“. (2026). EU budget talks face deadlock despite push for year-end deal. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/22/eu-budget-talks-face-deadlock-despite-push-for-year-end-deal
„Reuters“. (2026). Five countries want smaller growth of next EU budget, Spain offers ideas. https://www.reuters.com/business/five-countries-want-smaller-growth-next-eu-budget-spain-offers-ideas-2026-09-18/
„Euractiv“. (2026). EU’s next long-term budget divides Parliament and member states. https://www.euractiv.com/news/eus-next-long-term-budget-divides-parliament-and-member-states/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo ES biudžeto derybų situaciją, pateikia svarbią informaciją apie valstybių pozicijas ir problemas, su kuriomis susiduriama. Tai aktuali tema, kuri gali sudominti lietuvių skaitytojus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie ES biudžeto derybas, atskleidžia skirtingas valstybių pozicijas ir remiasi oficialiais šaltiniais, todėl atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes apima svarbias Europos Sąjungos derybas dėl biudžeto, kurios tiesiogiai veikia Lietuvą ir jos finansinę ateitį. Ši tema yra reikšminga Lietuvos auditorijai, kadangi biudžeto sprendimai gali turėti įtakos regionų plėtrai ir paramai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ES biudžeto derybas, atskleidžia valstybių pozicijas ir problemas, su kuriomis susiduriama, todėl jis yra naudingas skaitytojams, siekiantiems suprasti ES finansinę politiką.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie ES biudžeto derybas, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame analizuojamos skirtingos valstybių pozicijos, kas padeda skaitytojui geriau suprasti situaciją.
