ES biudžetui ruošiamos žirklės: ant „kortos“ – iki 200 mlrd. eurų

Europoje bręsta kova dėl milijardų

Šimtai milijardų eurų ir klausimas, kam teks susiveržti diržus. Europos Sąjungos valstybės artėja prie vienų sudėtingiausių finansinių derybų, kuriose spręsis, kiek pinigų ateinančius septynerius metus bus skiriama žemės ūkiui, regionams, gynybai ir Europos ekonomikai stiprinti. Ant derybų stalo – beveik 2 trilijonų eurų biudžetas, kurį siūloma sumažinti net 100–200 mlrd. eurų. Tačiau kol vienos šalys reikalauja griežto taupymo, kitos perspėja, kad tokie sprendimai gali skaudžiai atsiliepti svarbioms finansavimo programoms.

Kaip skelbia „POLITICO“, remdamasis 12 Europos Sąjungos diplomatų, šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija šeštadienį turėtų pristatyti naują biudžeto pasiūlymą. Jis taps pagrindu kitą savaitę vyksiančioms valstybių vadovų deryboms.

Tikimasi, kad Airijos pasiūlymas padės sumažinti nesutarimus tarp skirtingų valstybių grupių, tačiau kompromisą pasiekti gali būti sudėtinga.

Europa pasidalijo į dvi stovyklas

Pagrindinis nesutarimų objektas – būsimojo ES biudžeto dydis ir pinigų paskirstymas.

Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir kai kurios kitos šalys siekia gerokai sumažinti Europos Komisijos siūlomą beveik 2 trilijonų eurų biudžetą. Šios valstybės, dažnai vadinamos taupumo šalininkėmis, ragina išlaidas apkarpyti keliais šimtais milijardų eurų.

Tačiau tokiai pozicijai priešinasi kita valstybių grupė – vadinamieji Sanglaudos draugai. Šiai koalicijai priklauso 17 šalių, tarp jų Italija, Ispanija ir Lenkija.

Praėjusią savaitę jos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasisakė prieš finansavimo mažinimą žemės ūkiui ir sanglaudos politikai. Pastaroji skirta ekonominiams ir socialiniams skirtumams tarp Europos regionų mažinti.

Airija, siekdama suderinti abiejų stovyklų interesus, svarsto sumažinti bendrą biudžetą 100–200 mlrd. eurų, tačiau apsaugoti žemės ūkio ir regionų finansavimą nuo didžiausių karpymų.

Toks sprendimas būtų nuolaida tiek taupyti reikalaujančioms valstybėms, tiek šalims, kurioms svarbu išlaikyti tradicines ES finansavimo programas.

Didžiausi karpymai gali paliesti kitas svarbias sritis

Nors žemės ūkiui ir regionų plėtrai numatytas finansavimas gali būti iš dalies apsaugotas, kitoms sritims gresia gerokai didesni apribojimai.

Diplomatų teigimu, viena pagrindinių taupymo krypčių gali tapti 200 mlrd. eurų vertės programa „Global Europe“, iš kurios finansuojama ES vystomojo bendradarbiavimo ir išorės santykių politika.

Taip pat svarstoma mažinti 410 mlrd. eurų Europos konkurencingumo fondo finansavimą. Šis fondas skirtas Europos pramonės pajėgumams stiprinti ir Bendrijos ekonominiam konkurencingumui didinti.

Dalis valstybių siūlo mažinti ir administracines išlaidas. ES institucijų veiklai bei darbuotojams numatyta 118 mlrd. eurų, tačiau, diplomatų vertinimu, šios srities karpymai leistų sutaupyti palyginti nedaug.

Vis dėlto taupymo šalininkai nepritaria idėjai mažesniame biudžete išsaugoti beveik nepakeistą žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą. Jų nuomone, daugiau lėšų turėtų būti nukreipiama naujiems Europos iššūkiams, pirmiausia gynybai ir konkurencingumui.

Vienas anonimiškai kalbėjęs ES diplomatas išreiškė susirūpinimą, kad Airijos planas gali smarkiai sumažinti mokslinių tyrimų ir išorės veiksmų finansavimą. Pasak jo, tai būtų reikšminga problema vystomojo bendradarbiavimo, Europos ekonominių interesų ir migracijos politikos požiūriu.

Nesutarimų kelia ir nauji europiniai mokesčiai

Derybose svarstomas ne tik išlaidų mažinimas, bet ir tai, iš kur ES turėtų gauti pinigų būsimam biudžetui.

2025 metais Europos Komisija pasiūlė penkis naujus pajamų šaltinius, kurie, remiantis jos skaičiavimais, kasmet galėtų papildyti ES biudžetą maždaug 66 mlrd. eurų.

Šie mokesčiai ir rinkliavos turėtų sumažinti valstybių narių tiesioginių įnašų poreikį, tačiau pasiūlymai sulaukė pasipriešinimo.

Kai kurios šalys nepritaria mokesčiams, kurie labiausiai paveiktų jų ekonomiką. Ypač daug diskusijų kelia įmonėms numatytas mokestis, vadinamas CORE.

Kelios Europos vyriausybės ragino Airiją šio pasiūlymo atsisakyti, tačiau, diplomatų teigimu, Dublinas greičiausiai paliks visus penkis Europos Komisijos pasiūlytus pajamų šaltinius derybų dokumente.

Vis dėlto svarstomos tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, mažosios ir vidutinės įmonės galėtų būti atleistos nuo CORE mokesčio. Taip pat neatmetamos tabako apmokestinimo pasiūlymo korekcijos.

Tuo metu Europos Parlamento siūlomi skaitmeninių paslaugų, internetinių lošimų ir kriptovaliutų bendrovių mokesčiai, kaip tikimasi, į naująjį derybų dokumentą nebus įtraukti.

Vienas ES diplomatas tokius ribotus pakeitimus apibūdino kaip nuviliančius ir minimalius.

Susitarti skubama dėl artėjančių rinkimų

ES valstybės narės siekia susitarti dėl būsimojo biudžeto dar iki metų pabaigos.

Viena svarbiausių tokios skubos priežasčių – 2027 metais Prancūzijoje, Lenkijoje ir Italijoje numatomi nacionaliniai rinkimai. Baiminamasi, kad prasidėjus rinkimų kampanijoms derybos dėl Bendrijos finansavimo gali tapti dar sudėtingesnės.

Airijos parengtas dokumentas, neoficialiai vadinamas „negobox“, turėtų parodyti, kokio dydžio biudžetas ir kokie finansavimo pakeitimai galėtų būti priimtini skirtingoms valstybėms.

Būtent šis pasiūlymas taps pagrindiniu diskusijų objektu kitą savaitę vyksiančiame ES vadovų susitikime.

Airija, atlikdama tarpininkės vaidmenį, kol kas viešai neatskleidė konkrečių planuojamų pakeitimų.

Vis dėlto Airijos Europos reikalų valstybės ministras Thomasas Byrne'as, šią savaitę kalbėdamas Europos Parlamente, pareiškė, kad valstybės narės padarė reikšmingą pažangą, siekdamos susitarimo.

Kartu jis perspėjo, kad patenkinti visų šalių lūkesčių nepavyks.

Ankstesnis, birželį pristatytas derybų dokumentas sulaukė Vokietijos ir jos sąjungininkių kritikos, nes jame biudžetą buvo siūloma sumažinti vos 32 mlrd. eurų.

Dabar numatomi gerokai didesni karpymai, tačiau lieka neaišku, ar jų pakaks taupyti reikalaujančioms valstybėms ir ar siūlomas lėšų paskirstymas bus priimtinas sanglaudos finansavimą ginančioms šalims.

Artėjantis ES vadovų susitikimas turėtų parodyti, kiek valstybės narės yra pasirengusios nusileisti ir ar įmanoma pasiekti bendrą susitarimą dėl vieno svarbiausių Bendrijos finansinių sprendimų.