Lietuvoje dujų poreikis traukėsi, bet pramonė stabdė kritimą
Nors gegužę Lietuvoje suvartota mažiau gamtinių dujų nei prieš metus, kai kurie pramonės sektoriai demonstravo priešingą tendenciją. Per mėnesį šalyje sunaudota 1,1 teravatvalandės (TWh) dujų – 8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pagrindinė mažėjimo priežastis – sumenkęs dujų poreikis elektros energijos gamybai. Vis dėlto dalį kritimo kompensavo trąšų pramonė, kurioje dujų vartojimas išaugo maždaug 300 gigavatvalandžių (GWh)[1].
Tuo metu biometano naudojimas ir toliau augo. Gegužę į Lietuvos dujų perdavimo tinklą buvo patiekta 46 GWh biometano – daugiau nei du kartus daugiau nei prieš metus.
Latvija tapo pagrindine Lietuvos dujų eksporto kryptimi
Didžiausia gamtinių dujų eksporto kryptis gegužę buvo Latvija. Per Kiemėnų jungtį į kaimyninę šalį perduota 1,6 TWh dujų – 39 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Augimą lėmė aktyvesnis Inčukalnio dujų saugyklos pildymas bei mažesnis importas per Suomijos Inko SGD terminalą.
Tuo metu į Lenkiją perduotų dujų kiekis smuko 75 proc. – per Santakos jungtį transportuota 247 GWh dujų. Pasak „Amber Grid“, toks pokytis susijęs su tuo, kad praėjusių metų gegužę šia kryptimi buvo gabenamas visas SGD krovinys, skirtas Lenkijai ir Ukrainai.
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius į Latviją iš viso perduota 6,9 TWh dujų, arba 62 proc. daugiau nei prieš metus. Į Lenkiją per tą patį laikotarpį transportuota 2,2 TWh – 38 proc. daugiau nei pernai.
Svarbų vaidmenį regione ir toliau išlaiko Klaipėdos SGD terminalas. Nors gegužę per jį perduota 2,8 TWh dujų – 7 proc. mažiau nei prieš metus, nuo metų pradžios terminalo apkrovos išaugo daugiau nei ketvirtadaliu. Per penkis mėnesius per jį perduota 15,7 TWh dujų – 28,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Nepriklausomi elektros tiekėjai didina tarifus
Kol dujų rinkoje gegužę fiksuotos skirtingos tendencijos, elektros vartotojams teko mažiau palanki žinia – dalis nepriklausomų tiekėjų pradėjo didinti tarifus. Du tiekėjai tarifų nekeitė, tačiau vienas juos padidino iki 1 proc., todėl vidutinės 12 ir 24 mėnesių fiksuotų planų kainos pakilo 0,1–0,3 proc. Šiuo metu vidutinė 12 mėn. plano kaina siekia 0,287 Eur/kWh, o 24 mėn. plano – 0,291 Eur/kWh[2].
Tuo metu planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė kaina per savaitę šoktelėjo beveik 15 proc. ir pasiekė 0,271 Eur/kWh. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuotų planų kainos išlieka gerokai aukštesnės.
Nors Lietuva pasigamino 92 proc. reikalingos elektros, vartotojams tai nereiškė mažesnių kainų. Dėl silpnesnės vėjo generacijos ir didesnio vartojimo elektra biržoje brango visame regione.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 198,5 GWh elektros energijos ir patenkino 92 proc. šalies poreikio. Tai beveik 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis dėlto sumažėjusi elektros gamyba vėjo elektrinėse bei išaugęs vartojimas prisidėjo prie didmeninių kainų augimo – savaitės vidutinė elektros kaina biržoje siekė 98 Eur/MWh.
Trūkstama elektros energija buvo importuojama iš Latvijos ir Švedijos. Elektros brangimas fiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos jūros regiono valstybėse, o tai rodo išliekantį spaudimą regiono elektros rinkai.
