Elektra pinga, bet vartotojai to nejaučia
Elektros energijos sąskaitos į neviltį varo tūkstančius Lietuvos gyventojų. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), elektros kainos Lietuvoje pastaruoju metu išaugo 21,7 proc. Vidutinė elektros kaina lapkričio 11–17 dienomis siekė 206 Eur/MWh, o lapkričio 4–10 d. – 169,47 Eur/MWh[1].
Tačiau vertinant bendrą tendenciją, elektros kainos, palyginti su rugsėjo mėnesiu, spalį sumažėjo kone perpus. Nors tai būtų galima laikyti teigiamu ženklu, iš tiesų eiliniams vartotojams nuo šių pokyčių lengviau netapo[2].
Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad nepatenkinti vartotojai pagal įstatymą gali pakeisti tiekėją ir pereiti pas tą, kuris paslaugas siūlo pigiau, bet čia nutylimas yra svarbus faktas. Pasirodo, daugumai vartotojų, paliekančių pasirinktą tiekėją, gali grėsti šimtai eurų netesybų baudos.
Energetikos ministras nutyli svarbų faktą
Rinkoje pastebint elektros kainų mažėjimą, žmonės piktinasi, kad analogiškų pokyčių negalima pastebėti sąskaitose. Tai akcentuoja ir Seimo nariai. Parlamentaras Petras Gražulis viename iš Seimo posėdžių ministrui D. Kreiviui uždavė klausimą:
„Šiandien žiūriu į „Nord Pool”, kaina yra 21,02 cento. Praeitą mėnesį buvo beveik apie 20 centų vidurkis, tačiau tiekėjai siūlo sudaryti kainas su elektros vartotojais po 50 centų ir daugiau. Kaip suprasti? Kodėl tokios didelės žirklės tarp biržoje esamų kainų ir tų nepriklausomų vartotojų?”[3].
Ministras paaiškino, kad tiekėjai siūlo kainas ne tik po 50 centų, bet priklausomai nuo sutarties laikotarpio.
„Galiu tik tiek pasakyti, kad kainoms ilgesniu laikotarpiu laikantis tokio lygio, tiekėjai bus priversti leisti kainas. Ir visi žinome, kad vartotojas visą laiką turi galimybę pasirinkti, net ir sudaręs sutartį turi galimybę pasirinkti pakeisti tiekėją, išeiti pas kitą tiekėją. Tą garantuoja įstatymas“, – tikino D.Kreivys.
Vis dėlto, kaip minėta, ministras nutyli svarbų faktą, kurį akcentuoja Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė. Ji atskleidė, kad daugelis žmonių su nepriklausomais tiekėjais pasirašė sutartis, kuriomis kainas užfiksavo 5-eriems ar net 7-eriems metams.
„Taip, įstatymas leidžia pasirinkti kitus tiekėjus, tačiau jei iš savo tiekėjo išeisi nepraėjus laikotarpiui, kuriam užfiksuotos kainos, teks mokėti didžiules netesybas“, – patvirtino L. Nagienė.
Elektros kainos nėra nepriklausomos
Kada elektros kainų mažėjimą pajus pavargę Lietuvos gyventojai? Atsakyti į šį klausimą sunku. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderis teigia, kad elektros kainos yra pririštos prie dujų.
„Dujų kainos krito apie 35 proc., atitinkamai žemyn nuriedėjo ir elektra – apie 50 proc. Dujos atpigo, nes spalis – rekordiškai šiltas Europoje, tokio dar nebuvo. Dujovežiai sukosi aplink Ispaniją, kitas šalis, neturėjo net kur išsikrauti. Taip pat puikiai užpildytos saugyklos. Niūrūs scenarijai neišsipildė ir kaina sumažėjo. Jei Europą užklups šalta žiema, saugyklose dujų mažės, atitinkamai elektros kaina augs. Indikatorius – už kokią sumą perka dujas žiemai“, – sako V. Poderis[4].
V. Poderis teigia, kad realią naudą artimiausiu metu jus tik tie gyventojai, kurių tarifas pririštas prie rinkos.
Kita vertus, pasak „Ignitis“ valdybos nario, privačių klientų padalinio vadovo Andriaus Kavaliausko, dauguma nepriklausomą tiekėją „Ignitis“ pasirinkusių gyventojų dabar už elektros energiją jau moka mažiau, net už šiuo metu sumažėjusią biržos kainą.
„Gyventojai, kurie šiuo metu moka 24 ct/kWh ar mažiau, o tokių yra dauguma, skaičiuojant didmeninėmis biržos kainomis, sumoka apie 110-120 Eur/MWh. Net ir prie sumažėjusių kainų dar yra nemažas atsilikimas nuo realių rinkos kainų, kurį gyventojams kompensuoja valstybė.“
A. Kavaliauskas teigia, kad dabartinės „Nord Pool“ biržos kainos neatspindi ateities kainų tendencijų: esminis skirtumas yra tas, jog „Nord Pool“ biržos kainos indikuoja šios dienos situaciją, o nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai – ateities kainas metams, dviem ar dar daugiau.
„Nors vidutinė spalio-lapkričio didmeninės elektros energijos kaina formuojasi apie 200 Eur/MWh, gruodžio mėnesio ir 2023 m. pirmo ketvirčio „Nord Pool“ duomenys rodo, kad išlieka daug neapibrėžtumo dėl kainų. Taigi kol kas nematome ilgalaikio ir stabilaus mažėjimo“, – apie ateities kainas kalba A. Kavaliauskas[5].
A. Kavaliauskas teigia, kad svarbu suprasti ir tai, kad elektros kaina susideda ne tik iš žaliavos kainos. Elektros tiekėjai, vertindami vartotojų elektros vartojimo specifiką prideda papildomas dedamąsias, tokias kaip balansavimą, vartojimo profilio koeficientą, nes vartotojai nevartoja lygiu/pastoviu grafiku.
„Kitaip tariant, klientai paprastai daugiausiai elektros energijos vartoja tomis valandomis, kai ji rinkoje brangiausia, todėl skaičiuodami fiksuotas kainas, turime tai įvertinti. Taip pat pridedami biržos prekybos mokesčiai, poreikio pokyčio rizika, kainų skirtumai tarp zonų ir panašūs faktoriai“, – sako „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas. A. Kavaliauskas
Pasak eksperto, norintys pajusti sumažėjusių kainų efektą – renkasi su birža susietą planą, kuriame kaina keičiasi kas mėnesį, priklausomai nuo atitinkamą laikotarpį biržoje susiformavusios kainos.
