EK ir toliau lenda korupcijos ausys: neužtikrina, kad šimtai milijardų buvo panaudoti skaidriai

Milijardai europinių lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19, panaudoti nežinia kur

Per patį COVID-19 piką Europos Komisija (EK) ėmėsi net kelių dalių veiksmų plano, leidžiančio bendrai koordinuoti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atsaką į pandemiją.

Tuomet aktyviau pradėtas skatinti ir medicininis bei mokslinis bendradarbiavimas, raginta bendrai įsigyti ir kaupti medicinines atsargas, priimtas sprendimas bendrai pirkti vakcinas nuo koronaviruso^[1].

Nors buvo įgyvendinami grandioziniai, milijardų eurų vertės projektai, daugelis EK ir, pavyzdžiui, farmacijos bendrovių sutarčių, vis dar yra ypač saugomos. Skaidrumo stoka EK lydi ir kalbant apie Bendrijos parengtą Atsigavimo ir atsparumo priemonės (RRF) kontrolės sistemą.

Tai paaiškėjo po to, kai Europos Audito Rūmai (EAR) paskelbė specialią ataskaitą, kurioje teigiama, jog pagrindinis atsigavimo po pandemijos skatinimo mechanizmas turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių, beveik neįmanoma užtikrinti, kur nukeliauja ES narėms skiriamos lėšos.

EK pandeminio atsigavimo projektą rengė skubotai, neužtikrino skaidrumo mechanizmų

Atsigavimo ir atsparumo priemonę (RRF) sudaro fondas iš maždaug 724 mlrd. eurų. Tokia ES valstybėms-narėms išdalinama parama siekiama paspartinti šalių ekonominį atsigavimą po COVID-19 ir pasirengti galimiems iššūkiams ateityje^[2].

Tačiau jeigu ES biudžeto išlaidos grindžiamos išlaidų kompensavimu ir viešųjų pirkimų sąlygų laikymusi, pagal RRF priemonę valstybės narės gauna lėšų mainais už iš anksto nustatytų tikslų pasiekimą. Vis gi, priemonė tiesiog įpareigoja panaudoti lėšas reformoms ir projektams 2020-2026 m. laikotarpiu.

Tokia tvarka atkreipė Europos Audito Rūmų (EAR) dėmesį. EAR pirmininkas Tonis Murphy jau viešai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad EK neturi informacijos apie tai, ar valstybės narės iš tiesų įgyvendina numatytus projektus ir reformas, ar gautas lėšas naudoja visiškai kitais tikslais. Pasak T. Murphy, neužtikrinus, jog šių taisyklių laikomasi, galima imti abejoti ES atskaitomybe.

„Piliečiai pasitikės naujais ES finansavimo būdais tik tuo atveju, jei galės būti tikri, kad jų pinigai išleidžiami tinkamai. Šiuo metu trūksta garantijų, kurias Komisija gali suteikti dėl pagrindinio ES pandemijos padarinių likvidavimo fondo, ir trūksta atskaitomybės ES lygmeniu“, – teigia T. Murphy.

EAR pirmininko teigimu, klaidos, susijusios su RRF programa, yra gana dažnos. Dar 2021 m. ES sąskaitų ataskaitoje EAR nustatė, kad beveik du trečdaliai audituotų išlaidų buvo rizikingos, o klaidų lygis siekė 4,7 proc.

2022 m. spalio mėnesio ataskaitoje EAR vėl atkreipė dėmesį į RRF. Buvo pažymėta, kad ES skubėjo parengti RRF programą, tačiau nesiekė užtikrinti jokių skaidrumo mechanizmų.

Iki šių dienų EK vis dar nėra pateikusi gairių su aiškia metodika, kaip elgtis, jeigu paaiškėja, kad valstybė narė popandeminį atsigavimą skatinančias lėšas išleido kitur.

ES pareigūnus guodžia nebent tai, kad potencialūs korupciniai mastai negali būti paplitę visoje Bendrijoje, mat iki šiol pinigai buvo įsisavinami lėtai: europinę paramą gavo tik 11 valstybių narių, o tai sudaro 20 proc. viso RRF finansavimo.

Europos Komisija nesutinka su audito išvadomis

ES institucijos, rengdamos RRF programą, visą atsakomybę sumaniai nusimetė sau nuo pečių. RRF reglamentuose teigiama, kad pagrindinė atsakomybė už ES finansinių interesų apsaugą tenka valstybėms narėms, nes jos yra priemonės lėšų gavėjos ir skolininkės.

Nurodoma, kad šalys turi užtikrinti „veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą ir neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą“. Kaip tokia kontrolė iš tiesų turėtų būti įgyvendinama praktikoje, neaišku, o būtent tai pabrėžia ir EAR.

Tačiau su auditorių išvadomis visiškai nesutinka pati EK. Komisijos atstovai spaudai giria visą RRF mechanizmą ir savaip interpretuoja EAR teiginius, galiausiai apibrėždami, jog audito išvada yra ypač teigiama.

Toks akivaizdus diskusijos aktualia problema vengimas tik parodo, kad pati EK visiškai nenori žinoti, kaip valstybės narės praktiškai įgyvendina savo RRF finansuojamus tikslus.

Atsižvelgiant į tai, EAR skelbia, kad netolimoje ateityje rengs ES šalių RRF finansinius patikrinimus ir bandys susisiekti su nacionalinėmis audito tarnybomis.

Europines institucijas pastaruoju metu krečia korupcijos skandalai

Dvejonės dėl to, kaip iš tiesų yra naudojamos ES lėšos, nėra perteklinės. Pastaraisiais mėnesiais skirtingas ES institucijas krečia reputacijai žalingi korupcijos skandalai.

Dar pernai gruodį Belgijos pareigūnai atliko kratas per kurias konfiskavo maždaug 1, 5 mln. eurų grynaisiais. Buvo suimti su Europos Parlamentu (EP) susiję asmenys, tarp kurių – buvęs europarlamentaras Piero Antonio Panzeri, Graikijos EP narė Eva Kaili ir jos partneris Francesco Giorgi, o tuometis Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinis direktorius Luca Visentini prisipažino paėmęs kyšį ir atsistatydino iš pareigų.

Tačiau tik dabar ITUC generalinis direktorius buvo oficialiai atleistas iš pareigų. Gruodžio mėnesį ITUC valdybai patenkinus jo prašymą nušalinti iš pareigų, dabar nuspręsta jį atleisti.

„Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai padarė didelę žalą ITUC reputacijai. Esame pasiryžę apsaugoti ITUC nuo bet kokios netinkamos įtakos ar net tokios įtakos galimybės“, – pareiškė Akiko Gono, organizacijos pirmininkė^[3].

O korupcijos istorijoje į dienos šviesą patenka vis daugiau detalių. Europos ombudsmenas neseniai paprašė EK paaiškinti, kodėl vienas aukšto rango Briuselio pareigūnas vyko į kelias verslo keliones, kurias visiškai apmokėjo Kataras^[4].

Kelionėmis mėgavosi EK transporto skyriaus generalinis direktorius Henrikas Hololei. 2015-2021 m. laikotarpiu jis net kelis kartus nemokamai skrido verslo klase su „Qatar Airways“ oro linijomis.

ES institucijos suskubo aiškintis, kad sprendimai pritarti kelionėms buvo priimti laikantis visų galiojančių procedūrų, tačiau sutapimas ar ne, tačiau H. Hololei kelionės vyko būtent tuo metu, kai jo vadovaujamas EK transporto skyrius buvo glaudžiai susijęs su derybomis dėl bendro ES ir Kataro oro susisiekimo susitarimo.