E. Muskas tęsia tviterio permainas ir atvirai prabilo apie platformos nešamą pelną
Naujasis tviterio savininkas Elonas Muskas teigia, kad kompanija kitais metais pasieks „apytikrį grynųjų pinigų srauto pelningumą“, nors prieš inicijuotą išlaidų mažinimą manyta, kad kompanija šiais metais patirs rekordinį 3 mlrd. JAV dolerių nuostolį.
Spalio mėnesį į savo rankas perėmęs socialinės platformos valdymą, E. Muskas pradėjo didžiulių permainų ir išteklių taupymo procesus: atleido apie 50 proc. bendrovės darbuotojų, reikalavo, kad likę darbuotojai dirbtų efektyviau ir laikytųsi griežtos darbo kultūros.
Nors šios priemonės padeda taupyti, dalis darbuotojų dėl tariamai nepakeliamų darbo sąlygų patys savanoriškai išėjo iš darbo. O paties E. Musko atleisti darbuotojai naująjį tviterio vadovą duoda į teismą ir kaltino darbo sąlygų pažeidimu.
Tuo tarpu kasdienius tviterio pokyčius akylai seka ne tik nefiltruojama informacija ar sensacingais tviterio dokumentais susidomėję internautai, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijos. Chaotiškos platformos permainos ekspertus verčia kvestionuoti tviterio likimą Europoje, o dėl šio tinklo ateities į ES jau kreipėsi Vokietija.
E. Muskas žada, kad tviteris kitais metais taps ypač pelningas
Šiuo metu tviteryje dirba kiek daugiau nei 2 000 darbuotojų. 2021 m. kompanijos metinės pajamos siekė 5 mlrd. dolerių, o vasario mėnesį bendrovė prognozavo, kad 2022 m. pajamos augs nedideliu ar vidutiniu 20 proc. intervalu[1]. Viskas pasikeitė, kai milijardierius E. Muskas įsigijo platformą.
Dabar E. Muskas teigia, kad tviteris kitais metais pasieks apytikrį grynųjų pinigų srauto pelningumą. Jis taip pat pabrėžė, kad dėl skolos, kurios prireikė tviterio įsigijimui, kitais metais kompanija turėjo netekti 6,5 mlrd. dolerių grynųjų pinigų, o pajamos turėjo siekti apie 3 mlrd. dolerių. Tai sudarė neigiamą 3 mlrd. dolerių pinigų srautą.
Per „Spaces“ sesiją E. Muskas sakė, kad jo „prioritetas numeris vienas“ yra didinti pajamas iš abonentinių vartotojų, kad jos taptų reikšminga tviterio verslo dalimi[2].
Buvę darbuotojai kaltina E. Muską darbo teisės pažeidimais
Tačiau finansiniai tviterio iššūkiai nėra vienintelės problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria E. Muskas. Maždaug 100 buvusių darbuotojų antradienį apkaltino naująjį tviterio vadovą ir kompaniją įvairiais teisiniais pažeidimais, atsiradusiais E. Muskui perėmus įmonę.
Darbuotojų grupės advokatė Shannon Liss-Riordan sako, kad pateikė 100 arbitražo reikalavimų kompanijai. Visi darbuotojai pasirašė susitarimus dėl teisinių ginčų su bendrove nagrinėjimo arbitraže, o ne teisme, o tai reiškia, kad jiems tikriausiai bus uždrausta dalyvauti grupiniuose ieškiniuose[3].
Arbitražo reikalavimuose tviteris kaltinamas diskriminacija dėl lyties, darbo sutarčių pažeidimu ir neteisėtu darbuotojų, išėjusių medicininių ar vaiko priežiūros atostogų, atleidimu.
Dar nenagrinėtuose, bet teismui jau pateiktuose ankstesniuose grupiniuose ieškiniuose teigiama, kad tviteris atleido darbuotojus ir rangovus apie tai nepranešus prieš 60 dienų, kaip reikalaujama pagal įstatymą, be to, neproporcingai atleido moteris, atsisakė galimybės leisti dirbti nuotoliniu būdu, nesuteikė darbo galimybių neįgaliesiems.
Tviteris sulaukė mažiausiai trijų JAV darbo tarybai pateiktų skundų, kuriuose teigiama, kad darbuotojai buvo atleisti už kritiką bendrovei ir jos valdymui, bandymą organizuoti streiką ir kitus federalinės darbo teisės saugomus veiksmus.
Bendrovė neigia pažeidusi įstatymą, pagal kurį reikalaujama iš anksto pranešti apie atleidimą iš darbo, tačiau kol kas nepateikė atsakymo į kitus kaltinimus.
Tviterio žodžio laisvė kelia nerimą ES
ES institucijos atidžiai seka E. Musko pradėtus pokyčius tviteryje, tačiau jau dabar aišku, kad tarp Bendrijos ir socialinės žiniasklaidos platformos gali kilti kivirčas.
Aukšto rango Vokietijos pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad tviteris turėtų prisijungti prie kitų technologijų įmonių ir būti tiesiogiai stebima Europos Komisijos (EK), sakydamas, kad naujojo savininko E. Musko „nepastovus elgesys kelia grėsmę žodžio laisvei“.
Svenas Giegoldas, Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius, atsakingas už konkurencijos politiką, atkreipė dėmesį į tai, kad tviteris staiga užblokavo dalies kairiųjų pažiūrų žurnalistų paskyras ir apribojo prieigą prie kai kurių nuorodų.
Laiške dviem EK nariams S. Giegoldas paragino ES pradėti tyrimą ir teigė, kad Komisija turėtų imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tam, ką jis pavadino „antikonkurenciniu tviterio elgesiu“[4].
„Bendrosios sąlygos, kurios keičiasi beveik kas valandą, nepastovus plačių nuorodų apribojimų pagrindimas ir žurnalistų blokavimas kelia grėsmę konkurencijos laisvei ir kelia pavojų saviraiškos, informacijos ir spaudos laisvei“, – rašė S. Giegoldas tame pačiame tviteryje dalindamasis savo laišku.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė anksčiau yra sakiusi, kad su vis didesniu susirūpinimu stebi įvykius socialinės žiniasklaidos bendrovėje, o Vokietijos reguliavimo institucijos jau spaudžia valstybines institucijas nustoti skelbti pranešimus tik privačiose platformose, reklamuodamos alternatyvas, pavyzdžiui, besikuriantį decentralizuotą socialinės žiniasklaidos tinklą „Mastodon“[5].
Kita vertus, kol kas EK negali skirti perteklinio dėmesio tviteriui, nes platforma nėra priskiriama prie dominuojančių skaitmeninių tinklų, nes bendrovės pardavimai vis dar yra per maži.
