Prieš kelis dešimtmečius Dubajus buvo mažas žvejų ir prekybininkų miestelis
Dar XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Dubajus buvo visai kitoks nei šiandien. Tai buvo nedidelis miestelis Persijos įlankos pakrantėje, kurio ekonomika rėmėsi žvejyba, perlų rinkimu ir prekyba.
Mieste gyveno palyginti nedaug žmonių – apie 86 tūkstančius gyventojų. Infrastruktūra buvo minimali: dauguma pastatų buvo žemi, statyti iš paprastų medžiagų, o aplink plytėjo dykuma. Nebuvo nei dangoraižių, nei modernių kelių ar didelių verslo centrų.[1]
Iki naftos atradimo regionas gyveno gana kukliai. Vietos gyventojų kasdienybė buvo glaudžiai susijusi su jūra – pagrindinė veikla buvo žvejyba ir perlų rinkimas. Dubajus tuo metu buvo vienas iš daugelio nedidelių Persijos įlankos uostų.
Svarbus miesto centras buvo vadinamoji Dubajaus įlanka (Dubai Creek), kur vyko pagrindinė prekyba. Čia stovėjo tradiciniai mediniai laivai – dhow, kuriais prekės buvo gabenamos į Indiją, Iraną ir Afriką.
Fotografas Rameshas Shukla, į Dubajų atvykęs 1965 metais, yra pasakojęs apie to meto realybę: „Kai atvykau, nebuvo nieko. Nebuvo normalių kelių, tik dykuma. Nebuvo nei vandentiekio, nei elektros. Tai buvo labai paprastas gyvenimas“, – sakė jis.
Naftos atradimas ir kryptingi sprendimai pakeitė miesto raidą
Didelis lūžis įvyko 1966 metais, kai Dubajuje buvo atrasta nafta. Nors jos kiekiai buvo mažesni nei kitose regiono šalyse, tai suteikė pradines lėšas infrastruktūros plėtrai.[2]
Jau 1969 metais pradėta aktyvi naftos gavyba, o gautos pajamos leido investuoti į miesto ateitį. Buvo tiesiami keliai, plečiami uostai, statomas oro uostas ir kuriama verslui palanki aplinka.
Vienas svarbiausių sprendimų buvo nepasikliauti vien nafta. Dubajaus valdžia kryptingai siekė diversifikuoti ekonomiką – plėtoti prekybą, logistiką, turizmą ir finansų sektorių.
Svarbų vaidmenį suvaidino ir prekybos mentalitetas. Dubajus jau anksčiau buvo prekybos centras, todėl ši tradicija tapo pagrindu tolimesnei plėtrai. 8–9 dešimtmetyje sukurta laisvosios prekybos zona dar labiau paskatino tarptautinių kompanijų atėjimą.
1979 metais pastatytas pirmasis dangoraižis – Pasaulio prekybos centras (World Trade Center), kuris tuo metu buvo aukščiausias pastatas Artimuosiuose Rytuose. Tai simbolizavo naują miesto etapą.
Šiandien Dubajus yra globalus miestas, traukiantis investicijas ir turistus
Šiandien Dubajus yra vienas žinomiausių pasaulio miestų, garsėjantis modernia architektūra ir sparčia plėtra. Mieste stovi aukščiausias pastatas pasaulyje – „Burj Khalifa“, siekiantis 828 metrų aukštį.
Dubajus taip pat žinomas dėl ambicingų projektų, tokių kaip dirbtinės salos „Palm Jumeirah“, vienas didžiausių prekybos centrų pasaulyje „Dubai Mall“ ir vienas judriausių oro uostų pasaulyje.
Gyventojų skaičius išaugo iki daugiau nei 3 milijonų, o mieste gyvena žmonės iš daugiau nei 200 skirtingų šalių. Dubajus tapo svarbiu finansų, prekybos ir logistikos centru tarp Europos, Azijos ir Afrikos.
Miestas garsėja ir rekordais – nuo aukščiausių pastatų iki didžiausių fontanų ar prekybos centrų. Tai sąmoninga strategija – būti „didžiausiu“, „aukščiausiu“ ar „moderniausiu“.
Pastaraisiais metais Dubajus žengė dar toliau – investuoja į technologijas ir net kosmoso programas. 2020 metais Jungtiniai Arabų Emyratai paleido „Hope“ zondą į Marsą, kuris buvo sukurtas Dubajuje veikiančiame kosmoso centre.
Spartus augimas kelia ir iššūkių – nuo didelio vandens ir energijos poreikio iki aplinkosaugos problemų. Tačiau Dubajaus istorija dažnai pateikiama kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip per kelis dešimtmečius galima iš esmės pakeisti miesto veidą.
