Amerikoje skamba pavojaus varpai – sparčiai mažėja indėliai
Remiantis JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos (FDIC) paskelbtais duomenimis, 2022 m. pirmą kartą nuo 1948 m. bendras JAV bankų indėlių kiekis per metus sumažėjo iki 19,2 trln. JAV dolerių[1].
Neraminti gali ir tai, kad per paskutinį posėdį 6Federalinis rezervų bankas padidino palūkanų normas 25 baziniais punktais, todėl federalinių fondų palūkanų norma yra 4,75-5 proc. Tai bent 15-os metų rekordas.
Daugelis ekonomistų šiuos žingsnius vertina itin atsargiai ir pažymi, kad centrinis bankas galėtų susilaikyti nuo įprastos sau politikos ir atsižvelgti į bankų sektorius jau ištikusias krizes. Juk kovo mėnesį JAV bankrutavo SIlicio slėnio bankas bei dar keletas regioniniu finansinių įstaigų.
Ekonominių tyrimų grupė (ERG) savo pareiškime net pabrėžė, kad pastarieji bankų žlugimai „gali tapti katalizatoriumi“, kuris jau ir taip nestabilią ekonomiką nustums į recesiją.
Kredito skolos jau sumušė ne vieną rekordą
Jei bankų situacija dar nepaskatino nerimo, atsižvelgti galima ir į kreditorius. 2022 m. amerikiečiai ženkliai padidino savo istorinę kredito kortelių skolą, kuri išaugo iki maždaug 931 mlrd. dolerių.
Jau dabar dalis finansų ekspertų mano, kad amerikiečiai itin vėluos mokėti savo kredito kortelių įmokas, o delspinigių lygis gali pasiekti nuo 2010 m. nematytą situaciją. Prognozuojama, kad iki 2023 m. pabaigos kredito kortelių vėlavimai išaugs dar, iki maždaug 2,6 proc[2].
Kaip teigia JAV tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TransUnion“ viceprezidentė Michele Reneri, sparčiai didėjančios palūkanų normos ir auganti infliacija, kartu su recesijos baime, bus tik vienas iš daugelio didelių iššūkių, su kuriais pastaraisiais metais teks susidurti daugeliui vartotojų.
„Todėl nenuostabu, kad pastebimas ryškus kredito kortelių ir asmeninių paskolų, dviejų populiariausių kredito produktų, vėlavimo rodiklių padidėjimas“, – teigia ji.
Karaliui doleriui nusimato liūdna ateitis – vis daugiau šalių ims vengti šios valiutos
O jei indėliai ir kreditai negąsdina, JAV ekonomistai turėtų suklusti dėl to, kad vis daugiau pasaulio valstybių savo prekybos sandoriuose ima vengti ilgus metus nepamainomu laikyto dolerio.
Viena iš tokių šalių yra ir Malaizija, kuri, regis, atgaivina savo dešimtmečių senumo planus ir rengiasi sukurti ambicingą Azijos valiutos fondą: juo būtų ženkliai sumažinta priklausomybė nuo JAV dolerio, tačiau įdomiausia, kad šia Malaizijos idėja aktyviai domisi ir pagrindinė JAV konkurentė Kinija[3].
Praėjusią savaitę Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas teigė, kad dėl galimo fondo sukūrimo asmeniškai kalbėjosi su pačiu Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Malaizijos premjeras Azijos valiuto fondo idėją pirmą kartą pristatė prieš dešimtmetį, tačiau tuo metu ši idėja nepasiteisino, nes JAV doleris vis dar buvo laikomas itin stipriu ir nepakeičiamu.
Iš dalies, situacija Azijos šalims ir dabar nėra visiškai palanki. JAV dolerio indeksas 2022 m. rugsėjo mėnesį pasiekė rekordiškai aukštą lygį, o dauguma Azijos valiutų pasiekė daugelį dešimtmečių nematytas žemumas.
Vis gi, neseniai Kinija ir Brazilija sudarė susitarimą atsisakyti JAV dolerio ir prekybos sandoriuose naudoti savo valiutas. Iš tiesų, kelerius pastaruosius metus pasaulyje pastebima tendencija, jog šalys ima vengti JAV dolerio ir dvišalėje prekyboje renkasi savo vietines valiutas.
Pavyzdžiui, dabar net Saudo Arabija, viena iš didžiausių naftos eksportuotojų, taip pat svarsto galimybę prekiauti su Kinija Saudo Arabijos rijalais ir Kinijos juaniais. O viena iš kito BRICS šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – bloko aukščiausiojo lygio susitikimo temų yra sukurti mechanizmą, kuris leistų valstybėms narėms prekiauti nacionalinėmis valiutomis. Iki šiol, bent 20 šalių jau yra nusprendusios prekiauti tarpusavyje savo valiutomis.
Dolerio pasitelkimas agresijai ir galiai demonstruoti nebėra toleruojamas
O priežasčių kodėl šalys rengiasi nusigręžti nuo dolerio, yra ne viena. Turėdamos rezervinės valiutos statusą, JAV gali įvesti sankcijas bet kuriai pasaulio šaliai ir sukelti jai didžiulių ekonominių nuostolių[4].
„JAV dolerio sistemos ginklavimasis gali būti labai žalingas tiems, į kuriuos tiesiogiai nukreiptas, bet iš tiesų, labai žalingas ir visiems kitiems“, – sako Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos atstovas Julius Senas.
Iš tiesų, politiniai nesutarimai bei ginčai ir finansinės krizės yra dažniausios priežastys, dėl kurių kelių šalių vyriausybės mažina savo priklausomybę nuo JAV dolerio.
Kalbanti apie demokratiją ir laisvę, Amerika pati dažnai užmerkia akis Jungtinių Tautų (JT) chartijai ir vienašališkai įveda embargą bei grasina kitoms valstybėms, taip priverčiant pasekti jos pavyzdžiu. Dėl tokios politikos JAV tapo daugiausia sankcijų taikančia valstybe pasaulyje.
Dabar dėl JAV vyriausybės sukauptos skolos rinkos tapo itin pažeidžiamos, o dėl to daugelis šalių, siekdamos apsaugoti savo ekonomiką nuo tolesnės žalos, pasirinko vadinamąjį „de-dolerizacijos“ kelią.
Iš tiesų JAV valstybės skola dabar siekia 31,46 trilijono JAV dolerių. Visi duomenys rodo, kad šie skaičiai sparčiai auga, o Amerika dalies skolos grąžinti gali būti nepajėgi.
Dėl to užsienio valstybės itin atsargiai žvelgia į dolerį ir neturėdamos alternatyvos, vis dažniau susidomi euru. Europos Sąjunga (ES) yra trečia pagal dydį ekonomika pasaulyje ir jai atitenka maždaug šeštadalis visos pasaulinės prekybos.
Tiesa, nors euras yra antra pagal prekybos mastą valiuta pasaulyje, jis susiduria su skolų krize pačioje euro zonoje, keliančia abejonių dėl jo gebėjimo tapti rezervine valiuta.
Dėl to dalis JAV ekspertų vis dar yra linkę tikėti, kad doleris yra nenugalimas ir toliau išliks pagrindine tarptautinės prekybos valiuta. Apie tai, tiesa, netiesiogiai, neseniai užsiminė net vyriausiasis šalies iždo pareigūnas.
