DI verčia keistis: faktų tikrintojai virsta pokalbių robotų „tiesos“ tikrintojais
Vis labiau tobulėjant dirbtiniam intelektui (DI), jis vis dažniau pasitelkiamas kone kiekvienoje sferoje. Bet ar kada susimąstėte, kaip DI pakeitė iki šiol visai kitaip dirbusių specialistų kasdienybę ar visą internetą? Pokyčiai tapo tokie akivaizdūs, jog daliai specialistų teko imtis visiškai kitokių funkcijų. O daugelis iš jų, vietoj to, kad atliktų tiesioginį savo darbą, tiesiog duoda užklausas dirbtiniam intelektui ir bando analizuoti jo pateiktą informaciją.
Tai gali skambėti gan komiškai. Juk kam remtis DI pateiktais duomenimis ir bandyti išsiaiškinti, ar juose nėra klaidų, jei galima iš karto žinoti, jog tam tikri moksliniai duomenys ar kiti faktai yra patikimi bei patys naujausi, jei juos randi pats? Arba kam nuolat mėginti tobulinti dirbtinio intelekto bendravimo galimybes, vietoj to, jog su vartotojais bendrautų realūs žmonės, kurie galėtų iš karto atsakyti į nenumatytus klausimus? Deja, panašu, jog greitis ir visko automatizavimas tapo svarbiausiu šiuolaikinės komunikacijos tikslu.
Pavyzdžiui, palyginus ne taip seniai internete išpopuliarėjo faktų tikrintojai. Jie nuspręsdavo, kuri informacija yra tikra, o kuri – klaidinga ar melaginga. Tam specialistai mėgindavo rasti pirminius tam tikrų naujienų ar teiginių šaltinius, remtis moksliniais darbais ar kitais pakankamai rimtais šaltiniais.
Žinoma, ilgainiui faktų tikrintojai ne sykį įrodė, jog dirba gan šališkai. Jie melagystėmis ar tiesos iškraipymu apkaltindavo nepatogios tiesos skleidimą, kuris nepatikdavo tam tikriems žinių portalams ar už jų stovintiems žmonėms. Tai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai buvo stengiamasi blokuoti bet kokią neigiamą informaciją apie vakcinas, kritiką dėl koronaviruso ribojimų pagrįstumo ir panašiai.
O kaip dabar atrodo faktų tikrintojai, kai vis labiau bandoma pasikliauti dirbtiniu intelektu? Na, jie atrodo dar komiškiau ir nelogiškiau. Faktų tikrintojai esą stengiasi, jog pokalbių robotai vartotojams teiktų tikslią ir patikimą informaciją. Aiškinama, jog jie užtikrina, kad pokalbių robotai nepropaguotų netikrų naujienų ir neskleistų klaidingos informacijos.
Tik įsivaizduokite, koks nešališkas ar tikslus gali būti dirbtinis intelektas, jei saujelė faktų tikrintojų dėlioja faktus taip, kaip nori, jog būtų skleidžiama informacija. Kokio nešališkumo galima tikėtis? Veikiausiai tokio, koks yra patogus ir priimtinas pokalbių robotų kūrėjams ar jį finansuojantiems asmenims.
Be to, DI visada atsilieka nuo naujausios informacijos, nes tiesiog neturi prieigos prie interneto realiuoju laiku. Tad jo pateikiama informacija ne tik gali būti iškreipta dėl šališkumo, bet ir dėl pasenusių žinių. Bet tai nelabai kam rūpi, nes svarbiausia, kad faktų tikrintojai atrado naują nišą savo darbo vietai užtikrinti: tiesiog dėlioja užklausas dirbtiniam intelektui ir reikalauja, jog šis patikrintų faktus.
Turinio kūrėjai naudoja dirbtinį intelektą, kad iš jo informacijos sudėliotų tekstus
Turinio kūrėjai irgi pakeitė savo darbo pobūdį. Seniau jie buvo tie žmonės, kurie, pasikliaudami savo žiniomis ir gabumais, kurdavo patrauklų, įdomų ir originalų turinį. Įvairios kompanijos mokėdavo nemenkus pinigus tam, kad patyrę specialistai tinkamai aprašytų jų gaminius, padėtų aukščiau pakilti paieškų rezultatuose ar tiesiog užpildytų internetinius puslapius naudinga, bet patraukliai sudėliota informacija.
O dabar kone nebereikia jokio talento: užtenka pokalbių robotui parašyti tam tikrą užklausą ir džiaugtis jo pateikiamu tekstu. Taip turinio kūrėjai tapo DI turinio kūrėjais. Jų pagrindinis darbas ne patiems galvoti originalius tekstus, o tiesiog peržvelgti, ką siūlo DI ir iš to sudėlioti turinį.
Kam dar vargti ilgus metus tobulinant savo žodyną, įvairių aprašymų specifiką ir kitus svarbius faktorius, jei pokalbių robotas gali vos per kelias minutes sudėlioti tekstus? Tereikia pateikti užklausą, atsirinkti tinkančias idėjas ir viską sulipdyti.
Nors kartais DI pateikia tokius gerus pasiūlymus, kad net nebereikia nieko taisyti. Juk ne veltui kilo toks sujudimas, kad esą „ChatGPT“ parašo už moksleivius rašto darbus ar išlaiko egzaminus.
Šiuolaikiniai duomenų analitikai duoda užklausą DI ir gilinasi į jo pateiktus duomenis
Kaip ir aukščiau paminėti specialistai, duomenų analitikai būdavo reikalingi dėl savo žinių ir gebėjimų. Jie praversdavo analizuojant tikrus duomenis, sisteminant visą naujausią informaciją ir bandant atskirti teisingus, kažkuo pagrįstus duomenis nuo neteisingų. Iš esmės, tai buvo žmonės, kuriems tekdavo susidurti su itin dideliu informacijos kiekiu, tačiau tokia duomenų analizė buvo patikima ir grįsta naujausiomis žiniomis.
Tuo tarpu ką veikia DI analitikai? Jie pateikia dirbtiniam intelektui tam tikras užklausas ir analizuoja sugeneruotus duomenis. Juk kam dar vargintis analizuoti tikrus duomenis, jei gali tiesiogiai to pareikalauti iš roboto? Nors tai skamba kaip labai patogus dalykas, visgi ir vėl iškyla tie patys klausimai. Ko verti tokie duomenys? Kas atsako už jų tikslumą? Kam dar reikalingi specialistai, jei viską gali atlikti DI?
Atsakymas gan paprastas: pokalbių robotas neatsako už duomenų tikslumą ir teisingumą, tad net jei jame bus daugybė klaidų, už tai DI kūrėjai tikrai neatsakys. Tačiau duomenų analitikams tai neatrodo kaip didelė problema. Juk daug svarbiau greitis ir kiekis nei tikslumas. O tuo tarpu ir patys DI analitikai gauna naują užsiėmimą: tikrinti pokalbių roboto pateiktus teiginius ir siūlyti patobulinimus, kad kitą sykį šis nusišnekėtų mažiau.
Tik, deja, ne visi vartotojai supranta, jog tokie pokalbių robotai kaip „ChatGPT“ gali privelti įvairiausių kvailų klaidų ar visiškų prasimanymų. Daugelis priima dirbtinio intelekto sugeneruotus atsakymus kaip grynų gryniausią tiesą, nors internete sklando vis daugiau kurioziškų pokalbių su DI. Pavyzdžiui, pokalbių robotas priskiria neegzistuojančius nuopelnus, kai jo pareikalaujama aprašyti tam tikrą asmenybę. Taip galiausiai koks nors „Durnių laivas“ staiga tampa nebe Vytauto Petkevičiaus, o kokio Petro Petraičio kūriniu, o Onutė Onaitytė, kuri gal šiaip ne taip gavo tik vidurinį išsilavinimą, virsta į medicinos mokslų daktarę.
DI etikos specialistai ir integracijos specialistai užtikrina, kad pokalbių robotas veiktų tinkamai
Veikiausiai dauguma yra girdėję apie etikos specialistus. Šie asmenys stebi darbuotojų elgesį ir bando užtikrinti, jog darbuotojai elgtųsi etiškai ir atsakingai. Pavyzdžiui, jei įtariama, kad koks nors Seimo narys pažeidžia priesaiką, savo kalba ir poelgiais juodina Seimo nario pareigybę, padarė interesų derinimo pažeidimą ar panašiai, jis siunčiamas į Etikos komisiją, kuri sprendžia ar tikrai įvyko pažeidimai ir kaip nubausti tokį seimūną. Bet ar esate girdėję apie DI etikos specialistus?
Pasirodo, pokalbių robotų kūrime neapsieita be specialistų, kurie užtikrintų net ir dirbtinio intelekto etiškumą ir atsakingumą. Jie stengiasi, kad DI elgtųsi nepažeidžiant vartotojų privatumo, taip pat neskatintų kenksmingo turinio ar kitais būdais nenuklystų nuo teisingo tako.
Tiesa, jei DI etikos specialistai iš esmės išlaikė etikos sargų rolę dirbtinio intelekto kūrimo metu, tai integracijos specialistai čia reiškia visai kitokį darbo pobūdį. Kompiuteriams tikrai nereikia integracijos į visuomenę, kaip kokiems imigrantams, staiga negalią gavusiems žmonėms ir kitiems bendruomenės nariams, kuriems išties būtina integracijos pagalba realiame pasaulyje.
DI integracijos specialistai tiesiog integruoja pokalbių robotą į jau egzistuojančias technologijas ir platformas. Jie užtikrina, kad pokalbių robotai veiktų be trikdžių ir tinkamai, kad ir kur jie būtų naudojami. Tad tai tarsi nauja specialybė, kuri atsirado drauge su dirbtiniu intelektu ir jo išpopuliarėjimu įvairiose internetinėse svetainėse, programose ir kitur.
DI kūrime dalyvauja ne tik programuotojai, bet ir treneriai, dizaineriai bei kiti specialistai
Žinoma, tinkamai veikiančio pokalbių roboto kūrimas yra gan sudėtingas ir tam reikia nemažai specialistų. Bet žvelgiant į DI kūrime dalyvaujančių žmonių sąrašą, kai kurie iš jų skamba gan įdomiai. Pavyzdžiui, DI kuria ne tik programuotojai, bet ir kartais net tam įdarbinti specialūs treneriai, kurie stengiasi „išdresiruoti“ DI lyg kokį šuniuką.
Tiesa, jų darbas yra labiau komplikuotas nei tiesiog kelių komandų pateikimas, jog DI mokėtų teisingai į jas reaguoti. Tokie treneriai stengiasi išmokyti DI suprasti, ko iš jų nori vartotojai. Jie taip pat moko DI kaip šis turėtų atsakyti ir bendrauti su vartotojais.
Tad jeigu jus stebina, kai pokalbių robotas geba mandagiai atsiprašyti, jei nesupranta, ko iš jo norite arba geba atsisakyti pateikti tam tikrą informaciją, laikas nustoti stebėtis. Tai viso labo realių trenerių sugalvoti atsakymai, kurie pateikiami susiklosčius tam tikrai situacijai. Dirbtinis intelektas tiesiog buvo išdresuotas taip atsakinėti ir anaiptol nėra kažkokia savitai mąstanti būtybė, kaip kad būna pateikiama įvairiuose fantastiniuose filmuose.
O kad pokalbių robotai atrodytų dar įtikinamiau ir gebėtų dar geriau bendrauti, atsirado tokie specialistai kaip suflerių kūrėjai. Jie stengiasi sukurti suflerius, kurie padėtų DI, kai šiam tenka palaikyti pokalbį. Tokie specialistai vis tobulina pokalbių robotų bendravimą, jog bendravimas su DI būtų prasmingas ir logiškas. Kitaip tariant, jie sugalvoja įvairias galimas komandas ir išmoko pokalbių robotą kaip tokiu atveju turėtų atsakyti ar kokią informaciją pateikti.
Galiausiai prie pokalbių robotų dirba ir DI dizaineriai. Kaip veikiausiai jau supratote iš pavadinimo, jie kuria pokalbių roboto išvaizdą. Jie bando užtikrinti, kad pokalbių roboto vartotojų sąsajos ir naudotojų patyrimų dizainas būtų kuo patrauklesni bei lengviau naudojami. Juk renkantis tam tikrą paslaugą dažnai atkreipiamas dėmesys ne tik į jos svarbą ar funkcionalumą, bet ir į patogumą ir patrauklumą.
Vargu ar dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį
Nors sklando daugybė kalbų ir spėlionių apie dirbtinio intelekto ateitį ir galimas problemas, vargu ar reikėtų tikėtis, kad pokalbių robotai kada nors pakeis realius žmones. Visas dirbtinio intelekto iškėlimas atrodo gan keistai, o gal net komiškai.
Vietoj to, kad specialistai būtų skatinami gilinti savo žinias ir tobulėti patys, jie nuolat dirba tam, kad tobulintų dirbtinį intelektą arba pasitikėtų jo pateikiama informacija. O šis, savo ruožtu, niekada nebus idealus ar turintis pakankamai naujas žinias. Juk DI negali prisijungti prie interneto platybių ir negali savo žinių grįsti pačiais naujausiais faktais. Jo turima informacija tėra tik grupės darbuotojų atrinkti faktai ir gražiai suformuluotos žinios, kurios neretai yra nepilnos ar pasenusios.
Na, bet daliai žmonių dirbtinio intelekto populiarėjimas visgi atneša naudos. Jie randa naujų būdų save realizuoti ar pritaikyti jau nebe tokias paklausias specialybes, kaip kad tą padarė faktų tikrintojai.
Kai kuriems gali atrodyti, kad DI yra nešališkas ir pateikiantis tik pačius tiksliausius faktus ir todėl gali būti vertinamas kaip geresnis pasirinkimas nei žmogus. Tačiau iš tiesų visus jo dėstomus faktus išsaugojo žmonės, tad jis yra toks pats šališkas kaip ir realūs žmonės. O gal DI netgi dar mažiau nešališkas, nes jo turimą informaciją sudėliojo keli skirtingi specialistai, kai tuo tarpu vienas asmuo gali internete ir knygose rasti daugybę skirtingų naujausių šaltinių ir iš jų susidaryti daug platesnę nuomonę.
