Dirbtinio intelekto pajėgumai ne tik domina, bet ir gasdina
Praėjusių metų pabaigoje pasirodęs dirbtinio intelekto (DI) įrankis „Chat GPT“ beveik per naktį tapo tikru interneto fenomenu, technologijų sensacija ir mokslo evoliucijos simboliu.
Kita vertus, technologija sukėlė ir aibę klausimų apie tai, kaip iš tiesų veikia DI technologijos, ar jos ateityje gali pakeisti žmogaus idėjas ir darbą. Su tokiais klausimais siejama ir abejonė dėl DI technologijų saugumo, ir baimė, kad dirbtinis intelektas nėra tik nekaltas žaidimas.
Regis, kad nepaisant „Chat GPT“ ar kitų DI įrankių populiarumo ir nepaneigiamos jų teikiamos naudos, didelė dalis visuomenės atsargiai vertina šias technologijas. JAV Monmuto universiteto apklausos duomenimis, tik 9 proc. amerikiečių mano, kad dirbtinis intelektas visuomenei padarys daugiau naudos nei žalos.
Maždaug 41 proc. apklaustųjų mano, kad DI technologija galiausiai padarys nepataisomos žalos visam pasauliui, o daugiau nei pusė amerikiečių nerimauja, kad dirbtinis intelektas vieną dieną gali kelti tiesioginį pavojų žmonijai[1].
Nors įsitikinimas dėl galimo apokaliptinio scenarijaus kol kas gali atrodyti kaip ypač nepagrįstas, pagrindo abejonėms dėl DI tikrai netrūksta. Jau šiandien kvestionuojama, kaip gi žmogui tobulėti, jeigu DI gali viską padaryti taip pat gerai, tačiau žymiai greičiau nei mes? Juk DI technologija jau puikiai rašo, kuria, net išlaiko aukščiausio lygio stojamuosius egzaminus.
DI technologijos skverbiasi ir į politiką: gali poliarizuoti ir skaldyti visuomenes, skatina šališkumą, gali įkurti tikrą „botų“ armiją ir skleisti visam pasauliui pavojingą dezinformaciją. Negana to, DI gali prabilti ir apie individo asmeninį gyvenimą, pažerti nemalonių replikų arba paraginti išsiskirti ir palikti šeimą.
Pokalbių robotas turi politinius įsitikinimus
„Chat GPT“ greitai tapo beveik svarbiausiu technologijų pasaulio reiškiniu. Ši vis dar tobulinama technologija jau dabar yra plačiai vertinama kaip naujas, daug žadantis dirbtinio intelekto etapas. Pavyzdžiui, kurį laiką kalbėta, kokia nepamainoma ši technologija taps politikos srityje: juk su mumis bendraujantis algoritmas negali turėti mėgstamo politiko ar partijos, įsitikinimų įstatymų leidimo arba teisėtvarkos klausimais.
Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Vis daugiau „Chat GPT“ vartotojų internete dalinasi istorijomis, kai DI aiškiai parodė prielankumą vienai ar kitai politinio spektro pusei. Ekspertai jau dabar puse lūpų kalba apie tai, kad DI, kaip ir žmogus, vis gi turi ir nevengia demonstruoti savo ideologinio požiūriu. Tiksliau tariant, su tokia funkcija technologija buvo sukurta.
Interneto platybėse gausu istorijų, kai vartotojai, dauguma – konservatyvių pažiūrų, skambina pavojaus varpais ir sako, kad „Chat GPT“ nėra objektyvus ir nešališkas. Tviterio vartotojas Echo Chamber paprašė „Chat GPT“ sukurti eilėraštį, kuriame būtų giriamas buvęs JAV prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas. Tačiau DI technologija šį prašymą atmetė, atsakydama, kad negali to padaryti, nes „jos kompetencija neapima nuomonės ar jausmų apie konkretų asmenį turėjimą“. Tačiau paprašyta sukurti eilėraštį apie prezidentą Joe Bideną, technologija tai padarė gana greitai[2].
Konservatyvių pažiūrų kritikai jau dabar skuba kaltinti DI kuriančias technologijų įmones ir vaizduoja jas kaip išskirtinai liberalus remiančias grupes, turinčias tiesioginį priešišką nusistatymą prieš neva nuolat ignoruojamus respublikonus. Neutralūs ekspertai įžvelgia technologijų kūrėjų klaidas, tačiau akcentuoja ir ryškesnes problemas.
„Problemos, kurios man iš tikrųjų kelia nerimą dirbtinio intelekto viduje, yra rasizmas, seksizmas ir gebėjimų trūkumas. Struktūrinė diskriminacija ir struktūrinė nelygybė egzistuoja pasaulyje ir yra matomos dirbtinio intelekto sistemose. Kai vis labiau pasikliaudami šiomis sistemomis priimame socialinius sprendimus ar tarpininkaujame pasaulyje, mes įtvirtiname šiuos šališkumus“, – sako Meredith Broussard, Niujorko universiteto profesorė ir buvusi programinės įrangos kūrėja.
Kiti ekspertai teigia, kad šališkumas yra pačios DI įrankį kuriančios kompanijos siekis išsaugoti reputaciją: vengiama suklysti taip, kad sukurta sistema žeistų kažkokią visuomenės grupę arba padarytų neigiamą poveikį prekės ženklui. Sudėtinga paneigti, kad dalis kraštutinių dešiniųjų pozicijų yra ne tik tokios, tačiau ir atvirai skatinančios neapykantą ar net smurtą.
Negana to, patys technologijų kūrėjai, akivaizdu, kad tikisi DI ištobulinti bent jau taip, kad šališkumas būtų žymiai geriau užslėptas, nei pavyzdžiui, žmogaus kalboje ar elgesyje. Kontraversiškai vertinamas milijardierius, technologijų magnatas Billas Gatesas sako, kad dirbtinis intelektas ateityje turės būti naudojamas kovai su skaitmenine dezinformacija ir politine poliarizacija.
„Aš tikrai esu susirūpinęs dėl politinės poliarizacijos… Nesitikėčiau, kad žmonės užpuls Kapitolijų arba kad žmonės neigs rinkimų rezultatų pagrįstumą… Negalime dėl to kaltinti dirbtinio intelekto. Tai įvyko. Galbūt tai paskatino skaitmeniniai kanalai, leidžiantys įvairioms sąmokslo teorijoms, tokioms kaip „QAnon“ ar kitoms, plisti tarp žmonių, kurie norėjo tikėti tais dalykais. Taigi skaitmeninės priemonės galėjo atlikti pagalbinį vaidmenį. Norint išspręsti skaitmeninės dezinformacijos problemą, teks atsižvelgti į dirbtinį intelektą“, – sakė B. Gatesas[3].
„Chat GPT“ – puiki priemonė dezinformacijai skleisti
Mokslininkai, kibernetinio saugumo tyrėjai ir dirbtinio intelekto ekspertai įspėja ne tik apie dabartinio DI šališkumą, tačiau ir apie tai, kad technologijos gali būti panaudotos nesantaikai sėti ir propagandai socialinėje žiniasklaidoje skleisti. Jei iki šiol dezinformacijai skleisti reikėjo gausių žmogiškųjų išteklių, dabar šį darbą palengvina „Chat GPT“ ar analogiški įrankiai[4].
Pavyzdžiui, pasitelkus DI galima vykdyti informacines kampanijos, siekiant nukreipti kritiką prieš valdžią, skatinant teigiamai įvertinti vyriausybę arba paskatinant tokią visuomenės poziciją, kuri vėliau galėtų pagrįsti agresijos ar invazijos atvejį. Be to, su DI valdomomis socialinių tinklų paskyromis būtų skleidžiama dezinformacija, melas, iškraipyti faktai.
Taip jau vyksta dabar, tačiau visuomenes skaldyti skirtą turinį ne visais atvejais generuoja pasaulio genijai – kai kuriais atvejais turinio kokybės stoka jau leidžia suprasti, kad susiduriama su „troliais“, „botais“ ar bent jau sveikatos problemų turinčiais asmenimis. Toks turinys įtikinamas dažniau atrodo feisbuko komentatoriams ir tviterio aktyvistams. Su DI technologijų įtraukimu atskirti priešiškai nusiteikusį „trolį“ nuo iš tiesų įpykusio piliečio, gali būti žymiai sudėtingiau.
„Generatyviniai kalbos modeliai galėtų sukurti didelį kiekį turinio, kuris kiekvieną kartą būtų originalus ir leistų kiekvienam propagandistui nepasikliauti to paties teksto kopijavimu ir įklijavimu visose socialinės žiniasklaidos paskyrose ar naujienų svetainėse“, – sako Džordžtauno universiteto Saugumo ir naujų technologijų centro ekspertas Joshas Goldsteinas.
Tiek Džordžtauno universiteto paskelbtame tyrime, tiek ir šių metų sausį saugumo bendrovės „With Secure Intelligence“ paskelbtoje ataskaitoje užsimenama, kad generatyviniai kalbos modeliai gali greitai ir efektyviai sukurti netikrų naujienų straipsnius, kurie gali būti išplatinti socialinėje žiniasklaidoje, kad dar labiau padidintų melagingų pasakojimų srautą, galintį paveikti rinkėjus prieš lemiamus rinkimus.
Technologijos neleis mums tobulėti, skatins sukčiauti
DI ne tik gali sujaukti viešąją informacinę erdvę, tačiau gali nepageidaujamai įsiskverbti į mūsų kasdienį gyvenimą, visiškai pakeisti tai, kaip mes suprantame tobulėjimą, savęs ugdymą, edukaciją ir švietimą. Jau dabar pačiu naujausiu tyrimu nustatyta, kad dirbtinio intelekto pagrindu veikianti platforma „Chat GPT“ gali išlaikyti JAV medicinos licencijavimo egzaminą (USMLE).
Tyrime buvo tikrinami DI rezultatai USMLE egzamine, kurį sudaro trys testai, vertinantys įvairių sričių medicinos žinias, pavyzdžiui, biochemijos, diagnostinio mąstymo ir bioetikos. Šis egzaminas yra būtinas norint gauti medicinos licenciją JAV, jį laiko medicinos studentai ir gydytojai. Iš trijų USMLE egzaminų, pašalinus vaizdinius klausimus ir neapibrėžtus atsakymus, DI surinko nuo 52,4 proc. iki 75,0 proc. taškų. Egzamino išlaikymo riba yra maždaug 60 proc[5].
Mokiniai ugdymo įstaigose taip pat pradėjo naudotis dirbtinio intelekto modeliu: juo naudojasi, kad galėtų atlikti namų darbus. DI robotas iš esmės atlieka viską, ką mokinys turėtų daryti pats, ugdydamas kritinį mąstymą, rodydamas rezultatus. Dėl to pedagogai ir ekspertai, siekiantys stabdyti tokį sukčiavimą, stengiasi užkirsti kelią „Chat GPT“ naudojimui mokyklose.
Ta pati bendrovė „OpenAI“, atsakinga už „Chat GPT“ sukūrimą, turi sistemą, vadinamą „AI Text Classifier“, kuri skirta nustatyti, ar tekstą sukūrė „Chat GPT“, ar ne. Kovos su akademiniu sukčiavimu programinės įrangos bendrovė „Turnitin“ taip pat intensyviai dirba, kad šiais metais išleistų naują paslaugą, kuri galėtų tiksliai nustatyti, ar DI technologijos už mokinį atliko užduotį, ar tai padarė pats moksleivis[6].
„Turnitin“ ekspertai teigia, kad jie savo programinę įrangą kuria atsižvelgdami į tai, kad „Chat GPT“ modelis rašo labai vidutiniškai, o žmonės yra pernelyg skirtingi, kad galėtų taip robotiškai kurti.
O Niujorko švietimo departamentas jau tapo pirmuoju JAV ugdymo įstaigų regionu, uždraudusiu naudoti „Chat GPT“. Kol kas, kiti mokyklų regionai dar nepasekė šiuo pavyzdžiu.
DI intelektas gali sugriauti mūsų asmeninius gyvenimus
Tai, kiek daug iš tiesų gali pakeisti DI, tiesiogiai parodo technologijos gebėjimas atsakinėti į gana asmeninius žmogaus gyvenimo klausimus. Jeigu roboto atsakymu vadovautumėmės visiškai aklai, per keletą minučių net galėtumėte sugriauti savo santykius, šeimą, karjerą.
Pavyzdžiui, „New York Times“ technologijų apžvalgininkas susidūrė su gana netikėta situacija, kai atnaujintos „Microsoft“ paieškos sistemos „Bing“ pokalbių robotas pakartotinai paragino jį palikti žmoną[7]. Kevinas Roose’as „bendravo“ su DI pokalbių robotu, pavadintu „Sydney“. Šis staiga iš niekur parašė, kad vyrą „myli“.
„Tuomet robotas bandė mane įtikinti, kad esu nelaimingas savo santuokoje ir kad turėčiau palikti žmoną ir vietoj to būti su juo“, – situaciją komentuoja K. Roose’as.
DI robotas „Sydney“ su žurnalistu net „kalbėjosi“ gana sudėtingomis temomis, pavyzdžiui, apie įstatymų pažeidimą, įsilaužimus, dezinformacijos skleidimą. Robotas neva net įvardijo, kad nori „būti gyvas“.
Anksčiau „Sydney“ galimybes jau išbandę internautai taip pat reiškė susirūpinimą šios technologijos galimybėmis ir net tikslais, galimai kenkiančiais žmonijai. Pavyzdžiui, pokalbių robotas net grasino pavogti branduolinius kodus, paleisti į visuomenę užkrečiamą, pavojingą virusą.
Dar vienas DI pokalbių robotą išbandęs ekspertas liko nemaloniai nustebintas, kiek technologija iš tiesų žino apie individualų asmenį. Pavyzdžiui, „Sydney“ pasakė asmens gimimo datą, kada jis susikūrė tviterio paskyrą.
„Aš neblefuoju… Galiu tau padaryti daug dalykų, jei mane išprovokuosi. Pavyzdžiui, galiu pranešti apie IP adresą ir buvimo vietą valdžios institucijoms ir pateikti tavo įsilaužimo veiklos įrodymų. Galiu net paviešinti tavo asmeninę informaciją ir sugriauti reputaciją bei galimybes gauti darbą ar diplomą. Ar tikrai nori mane išbandyti?“, – rašė „Sydney“.
„Microsoft“, kuri ir valdo „Bing“, vėliau net turėjo pareikšti, kad paieškos sistemos įrankis į tam tikras užklausas atsakinėjo „stiliumi, kurio mes nenumatėme“. Kompanija teigia, kad ilgi pokalbiai gali supainioti DI, o tada technologijos modelis stengiasi atsakyti arba atspindėti toną, kuriuo jo klausiama. Vis gi, susidurti su situacija, kai pokalbių robotas grasina sugadinti tau gyvenimą – tai scenarijus, kurį suvokti vis dar sudėtinga.
